- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-22
- Bylos Nr.
- ATP-38-282/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03744-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimo, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda;pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį 100 Eur bauda;pagal ATPK 50³ straipsnį 50 Eur bauda.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, A. K. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 200 Eur bauda.
Vadovaujantis ATPK 37 straipsniu, per 15 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos A. K. įpareigotas atlyginti I. V. padarytą 40 Eur turtinį nuostolį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. 2015 m. spalio 13 d. 12.45 val., (duomenys neskelbtini), įžeidinėjo įvairiais žodžiais (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) PK VPS (duomenys neskelbtini) policijos nuovados vyresnįjį tyrėją I. V., įžeisdamas jo garbę ir orumą, bei nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo – reikalavimo nutraukti administracinės teisės pažeidimą. Taip pat aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, priešinosi įsikibęs I. V. į striukę, ko pasekoje striukė įplyšo, tuo padarydamas I. V. 40 Eur žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. K. prašo bylą išnagrinėti žodinio proceso tvarka ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-12-01 nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teigia, kad teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Teigia, kad jis jokio pažeidimo nepadarė, o buvo nubaustas remiantis tik inspektoriaus I. V. tarnybiniu pranešimu ir pastarojo šališkais parodymais teisme, nes kitų įrodymų byloje nėra – įvykio liudytojai neapklausti, nėra vaizdo įrašų, patvirtinančių jo kaltę. Dėl to mano, kad teismas nepagrįstai jo parodymus vertino kaip niekinius.
Teigia, kad policijos pareigūno I. V. tarnybinis pranešimas, jo bei policijos pareigūnų K. F. ir R. S. parodymai teisme neatitinka tikrovės, yra šališki, siekiant melagingai jį apkalbėti. Nurodo, kad jis su dviem savo pažįstamais sėdėjo ant suoliuko bulvare, kai pro šalį ėjęs neuniformuotas policijos pareigūnas I. V. priėjęs prie jo pirmas jį įžeidė pavadinęs „K.“, nepagrįstai apkaltino jį įžeidus jo (I. V.) garbę ir orumą, suplėšius jam striukę, pradėjo jį tampyti, suplėšė jam striukę, pradėjo jį kažkur vesti, priežasties nenurodė, iškvietė policijos ekipažą, kuris jį (apeliantą) pristatė į policijos komisariatą. Teigia, kad I. V. buvo pamušta akis, jis buvo išgėręs ar pagiringas, policijos komisariate jis prašė nustatyti I. V. girtumą. Taip pat apeliantas teigia, kad jis buvo blaivus, girtumas policijoje jam nebuvo nustatytas, o jam atsisakius tikrintis girtumą, jis privalėjo būti pristatytas į medicinos įstaigą nustatyti girtumą. Pastebi, kad pagal I. V. tarnybinį pranešimą, triukšmą kėlė keli asocialūs asmenys, bet tik jis vienas (apeliantas) buvo pristatytas į policijos komisariatą. Mano, kad į policiją taip pat turėjo būti pristatyti kartu su juo buvę asmenys, kurie būtų patvirtinę, kad jis pasipriešino policijos pareigūnui, įžeidė jo garbę ir orumą, suplėšė pastarajam striukę, arba visa tai paneigę. Vaizdo įrašas iš miesto stebėjimo kamerų nebuvo iš karto pareikalautas, nes šis vaizdo įrašas būtų objektyviai patvirtinęs arba paneigęs jo kaltę. Teigia, kad policijos pareigūnai K. F. ir R. S. jį tik pristatė į policijos komisariatą, tačiau jie paties įvykio nematė. Dėl to mano, kad teismas negalėjo vadovautis šių liudytojų parodymais. Pastebi, kad I. V. kartu į policijos komisariatą nevyko, o iš policijos automobilio išlipo Aušros al. pasiimti tarnybinį automobilį, nors buvo ne darbo metu. Teigia, kad pareigūnas I. V. jam taip pat suplėšė striukę, tačiau nei policijos pareigūnai, nei teismas į tai nekreipė jokio dėmesio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. K. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas prašo skundo netenkinti, nes teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skunde apeliantas nurodo, kad jis nori dalyvauti skundo nagrinėjime ir duoti išsamius paaiškinimus, t. y. A. K. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes A. K. davė išsamius parodymus pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde jis ginčija tik įrodymų vertinimą, nenurodo jokių naujų duomenų, kuriuos reikėtų papildomai tirti, o tik pateikia savo argumentus dėl, jo nuomone, netinkamai vertintų įrodymų. Dėl to apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimus, ir šis ATPK pažeidimas sukliudė teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje N756-135/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012).
A. K. nubaustas pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, bei pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. A. K. taip pat nubaustas ir pagal ATPK 50³ straipsnį, numatantį administracinę atsakomybę asmeniui už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadarius nukentėjusiajam žymios žalos.
Iš teismo sprendimo matyti, kad A. K. kaltė grindžiama liudytojų I. V., K. F. ir R. S. parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Analizuojant liudytojų K. F. ir R. S. parodymus matyti, kad jie paties įvykio nematė, į įvykio vietą atvyko tik gavę pranešimą iš policijos budėtojo, jog apylinkės inspektoriui reikalinga pagalba (liudytojų K. F., R. S. parodymai, policijos automobilio vaizdo ir garso įrašai). Taigi, liudytojų J. F. ir R. S. parodymai nei patvirtina, nei paneigia apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Nors byloje esantis vaizdo įrašas iš policijos automobilio paneigia kai kuriuos A. K. teiginius (pvz., kad I. V. buvo pamušta akimi), tačiau vaizdo įrašas taip pat neįrodo A. K. kaltės padarius inkriminuotus teisės pažeidimus. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina tik faktą, kad buvo įplėšta striukė, tačiau neįrodo, kad tai padarė A. K.. Be to, pastebėtina, kad byloje nėra jokio įrodymo, patvirtinančio, kad dėl sugadintos striukės I. V. patyrė 40 Eur turtinį nuostolį. Nors I. V. teisme patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes, jog A. K. įvairiais žodžiais jį įžeidinėjo, taip įžeisdamas jo garbę ir orumą, nevykdė teisėto policijos pareigūno nurodymo-reikalavimo nutraukti administracinį teisės pažeidimą, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius I. V. parodymus. Iš I. V. parodymų bei paties apelianto skundo teiginių matyti, kad įvykio vietoje buvo kitų asmenų, tačiau jie nenustatyti bei neapklausti. Taip pat, nors A. K. pripažino, kad I. V. pažinojo, kaip apylinkės inspektorių (policijos pareigūną), tačiau I. V. jam neprisistatė kaip pareigūnas, pažymėjimo nerodė. Be to, atsakomybė pagal ATPK 187 straipsnį yra taikoma už pasipriešinimą policijos pareigūnui, nepriklausomai nuo to, ar pasipriešinta buvo uniformuotam ar neuniformuotam policijos pareigūnui, bet sąlyga tik ta, kad toks policijos pareigūnas eina jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad įvykio metu I. V. ėjo jam pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas byloje nėra surinka. Taigi, šios visos paminėtos aplinkybės rodo, kad pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokolą A. K. surašė nesurinkę įrodymų, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 256 straipsnis), todėl konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir tokie administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai ir kliudantys bylą nagrinėti teisme bei bylą nagrinėjantis teismas neturi galimybės jų ištaisyti. Dėl paminėtų administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų skundžiamas apylinkės teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą laikantis ATPK 260 straipsnyje nustatytų reikalavimų bei surinkti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nutarimas naikinamas, skundo argumentai dėl A. K. kaltės nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalimi, 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimą panaikinti ir A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti iš naujo tirti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.