Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-21 · Administracinė byla Nr. eI-4467-790/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-21
Bylos Nr.
eI-4467-790/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05074-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Ernestas Spruogis
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus, AB ,,Panevėžio butų ūkis“, A. D., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritoriniam skyriui, AB ,,Panevėžio butų ūkiui“
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4467-790/2016Proceso Nr. 3-61-3-05074-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.38 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjos atstovui adv. Viliui Mačiulaičiui, atsakovo atstovams Gediminui Valentėliui, Airinei Dobužinskienei, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovui Stanislovui Barauskui, trečiojo suinteresuoto asmens AB ,,Panevėžio butų ūkis“ atstovui Arvydui Blaževičiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. D. ir jos atstovei adv. pad. Vestai Vizbarienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritoriniam skyriui, AB ,,Panevėžio butų ūkiui“, A. D., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja S. V. kreipėsi į teismą skundu, kurį vėliau patikslino (t. 3, b. l. 64-67), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2015-10-07 sprendimą dėl S. V. skundo Nr. SD-37-12246 (toliau – ir skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą skirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Pareiškėja nurodo, kad 2014 m. gruodžio 31 d. AB „Panevėžio butų ūkis“ įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo jos vyras R. V., dirbęs vidaus santechnikos tinklų ir įrenginių santechniku – vairuotoju. R. V. bei jo kolega P. D. žuvo sprogus automobiliui VW Caddy, kuriuo važiuodavo į iškvietimus. Sprogusio automobilio VW Caddy krovinių skyriuje, be papildomos ventiliacijos, prieš sprogimą buvo du skirtingų dujų balionai. Nelaimingą atsitikimą darbe tyrė VDI Panevėžio teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI Panevėžio skyrius) vyriausiasis darbo inspektorius S. B.. Pareiškėja Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui pateikė 2015 m. rugsėjo 14 d. skundą dėl 2015-05-29 Nelaimingo atsitikimo darbe akto N-1 (AK 20153050002), kuriame teikė prašymą atlikti pakartotinį tyrimą, kad būtų iš naujo ištirtos mirtino nelaimingo atsitikimo priežastys ir išanalizuotos skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su transporto priemonės saugumu ir galimybe transportuoti ir laikyti sprogias dujas. Taip pat buvo keltas klausimas dėl R. V. kaip vairuotojo vaidmens nelaimingo atsitikimo metu. Skundžiamu sprendimu buvo nuspręsta pripažinti, kad įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (toliau – Tyrimo nuostatai), reikalavimų ir todėl skirti papildomą tyrimą nėra pagrindo. Sprendime nurodyta, kad jis priimamas atsižvelgiant į VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus 2015-10-06 išvadas dėl S. V. skundo Nr. VD-38. Pareiškėjos nuomone, atsakovas pažeidė Tyrimo nuostatų 78 punkte įtvirtintą pareigą išsamiai ištirti nelaimingą atsitikimą. Pareiškėja nesutinka su 2015-05-29 Nelaimingo atsitikimo darbe akto N-1 nurodyta priežastimi, dėl kurios kilo nelaimingas atsitikimas, t. y. saugos ir sveikatos norminio akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Aptariant minėtą priežastį akte nurodyta, kad užbaigus virinimo darbus ir pasiruošus pervežimui suvirinimo įrangą (degiklis, suvirinimo dujų žarnos) ir sprogių-degių dujų balionus, P. D. ir R. V. nepatikrino, ar sandariai užsukti balionų ventiliai, nuimti reduktoriai ir užsuktos aklės. Pareiškėja su tokiu vertinimu nesutinka, remiasi ikiteisminio tyrimo metu atliktos techninės darbų saugos ekspertizės 2015-12-17 ekspertizės akto Nr. 11-1927(15), 11-2352 (15) išvadomis, kuriose nurodyta, jog „iš pateiktų instrukcijų analizės seka, kad dujų automobilyje esančių balionų čiaupų uždarymą, baigus darbus, privalėjo užtikrinti vienas asmuo – suvirintojas, tiriamuoju atveju tai buvo P. D.“. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, kad „dujų nuotėkį, paliekant neuždarytą acetileno balioną ir degiklį, pagal suvirintojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 15 savo veikla sąlygojo suvirintojas P. D.“. Iš liudytojų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad būtent P. D. buvo atsakingas už dujų balionų patikrą, todėl akivaizdu, kad R. V. neturėjo pareigos tikrinti dujų balionų ir todėl jis iš akto turi būti pašalintas kaip nelaimingo atsitikimo darbe priežasties sukėlėjas. Pareiškėja mano, kad vien instruktavimo faktas nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad darbdavys tinkamai vykdė Darbų saugos ir sveikatos įstatyme numatytas pareigas. Vien iš fakto, kad formaliai R. V. buvo supažindintas ir instruktuotas su atliekamo darbo ypatumais, negalima daryti išvados, kad jis realiai mokėjo dirbti su dujų balionais ir žinojo visus galimus pavojus. Pareiškėja taip pat teigia, kad tyrimo metu nebuvo ištirtas klausimas, ar darbdavys įvykdė savo pareigą užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, t. y. ar užtikrino, kad naudojama įranga būtų saugi, ar buvo įrengtos bet kokios saugos priemonės, užkertančios kelią nelaimingam atsitikimui ar avarijai įvykti. Akte nėra duomenų, ar naudojama transporto priemonė atitiko saugos reikalavimus, ar joje buvo įrengtos papildomos saugos priemonės, užtikrinančios saugų įrangos eksploatavimą ar sprogimo prevenciją net ir esant tam tikram dujų nuotėkiui (dujų davikliai, ventiliacija). Pareiškėja teigia, kad transporto priemonėje, kuria buvo gabenami dujų balionai, nebuvo jokios ventiliacijos. Transporto priemonė, kuria R. V. ir P. D. vykdavo į iškvietimus, nebuvo saugi, neatitiko teisės aktų reikalavimų. Todėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos teiginiai, jog buvo pažeista darbų atlikimo tvarka, yra nepagrįsti ir neteisingi, nes realiai instrukcijoje numatyta tvarka neveikė.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į patikslintą skundą su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad įvykį darbe, vadovaujantis Tyrimo nuostatais ištyrė ir 2015 m. gegužės 29 d. N-1 formos aktą Nr. 2 surašė VDI Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Stanislovas Barauskas. Vadovaudamasis įvykio darbe tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, tyrėjas N-1 formos akto 11 punkte įvardijo dvi įvykio darbe priežastis bei darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus: 1) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas (įmonėje neįvertinta dujų sprogimo rizika, todėl nenumatytos (neįgyvendintos) saugos priemonės ir būdai sprogimui išvengti, darbuotojai nesupažindinti su galimais sprogimo rizikos veiksniais, įmonėje nebuvo organizuota sprogimo rizikos kontrolė, tuo pažeidžiant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 2 ir 3 punktų nuostatas bei Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262, 6 punkto reikalavimus) ir 2) saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas (užbaigus virinimo darbus ir paruošus pervežimui suvirinimo įrangą (degiklis, suvirinimo dujų žarnos) bei sprogių-degių dujų balionus, P. D. ir R. V. nepatikrino, ar sandariai užsukti balionų ventiliai, nuimti reduktoriai ir užsuktos aklės, tuo pažeisdami įmonės direktoriaus patvirtintą Suvirintojo saugos ir sveikatos instrukciją bei Skystųjų dujų balionuose saugaus transportavimo saugos ir sveikatos instrukciją). Atsakovas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos ekspertizės išvadose ir Nelaimingo atsitikimo darbe akte įvardytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys turinio prasme yra adekvačios ir kolizijos tarp jų nėra. Automobilio vairuotojo pareiginės, Vairuotojo (profesijų pogrupio kodas 8322, 8324) saugos ir sveikatos bei Skystųjų dujų balionuose saugaus transportavimo saugos ir sveikatos instrukcijų nuostatos vidaus santechnikos tinklų ir įrenginių santechnikui – vairuotojui R. V. įtvirtino pareigą užtikrinant savo ir kitų darbuotojų saugą ir sveikatą prieš pradedant automobiliu transportuoti dujų talpyklas patikrinti, ar nuimtas nuo balionų reduktorius, ar užsuktos aklės ant balionų ventilių, t. y. patikrinti, ar pavojingų dujų nuotėkio galimybė minimizuota. Pastebėjęs trūkumus ar pažeidimus, vidaus santechnikos tinklų ir įrenginių santechnikas – vairuotojas turėjo pareikalauti atsakingą asmenį pašalinti pažeidimus bei nepradėti darbo tol, kol pažeidimai nebus pašalinti. Duomenų, kad automobilis buvo techniškai netvarkingas, ar atlikti konstrukciniai pakeitimai, nėra. Įvertinus R. V. ilgametę darbinę avarinėje tarnyboje patirtį bei jo mokymo, atestavimo bei instruktavimo istoriografiją, atsakovas mano, jog R. V. buvo apmokytas darbui su dujų balionais. R. V. ir P. D. buvo atitinkamai mokyti, atestuoti, instruktuoti ir turintys ilgametę darbo avarinėje tarnyboje patirtį profesionalai, jų darbuotojų pareigų nevykdymas (neveikimas), vertintinas kaip neatsargumas ir aplaidumas ne tik profesionaliuoju, bet ir žmogiškuoju/visuomeniniu aspektu, įvardintas N-1 formos akte viena iš nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius atsiliepime į patikslintą skundą (t. 3, b. l. 77-79) su juo nesutinka. Nurodo, kad R. V. buvo atestuotas transportuoti suskystintas dujas. Duomenų, kad transporto priemonė neatitiko techninių reikalavimų nėra, gamyklinė automobilio dokumentacija lietuvių kalba buvo. Teigia, kad atsakovas priėmė pagrįstą sprendimą neskirti papildomo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB ,,Panevėžio butų ūkis“ atsiliepimu į patikslintą skundą (t. 3, b. l. 91-94) su juo nesutinka, nurodo, kad be Vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos R. V. 2014 m. sausio 2 d. buvo instruktuotas pagal Skystųjų dujų balionuose saugaus transportavimo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 31, patvirtintą AB „Panevėžio butų ūkis“ direktoriaus 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-102. Šios instrukcijos 23 punkte nurodyta, kad draudžiama transportuoti balionus be aklių ant ventilių. AB „Panevėžio butų ūkis“ buvo nustatyta dviejų pakopų degiųjų dujų nuotėkio iš transportuojamų dujų balionų kontrolės sistema: 1) suvirintojo instrukcijos 66 punkte nurodyta baigus suvirinimo darbus dujomis, uždaryti acetileno baliono ventilį, uždaryti deguonies baliono ventilį, reduktorių reguliavimo varžto pagalba atleisti reduktorių spyruokles, išleisti iš degiklio dujas atvirame ore ir 2) Skystųjų dujų balionuose saugaus transportavimo saugos ir sveikatos instrukcijos 23 punkte nurodyta, kad vairuotojas, prieš transportuodamas degiųjų dujų balionus, privalėjo įsitikinti, kad ant jų užsuktos aklės. Prievolę patikrinti, ar sandariai užsukti balionų ventiliai ir nuimti reduktoriai, turėjo suvirintojas P. D., o patikrinti, ar ant balionų ventilių užsuktos aklės, vairuotojas R. V.. Įvykio darbe priežastis buvo dujų nuotėkis, o ne faktas, jog nebuvo užsuktas degiųjų dujų baliono ventilis. Dujų nuotėkį sąlygojo dvi priežastys: pirmoji – tai, kad buvo neužsukti dujų balionų čiaupai, ir antroji – tai, kad balionai buvo transportuojami be aklių ant ventilių. Pareiškėjos teiginio, kad R. V. būtų buvęs instruktuotas formaliai, neišsamiai ar netinkamai, nepatvirtina jokie įvykio darbe tyrimo medžiagoje esantys faktai. Duomenų, kad transporto priemonė neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų nėra, atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl S. V. skundo ir neskyrė papildomo įvykio darbe tyrimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepimu į pareiškėjos patikslintą skundą (t. 3, b. l. 81-84) prašo patenkinti pareiškėjos skundą dalyje dėl atsakovo įpareigojimo atlikti papildomą tyrimą; atmesti pareiškėjos skundą dalyje dėl R. V. išbraukimo iš Nelaimingo atsitikimo darbe akto bei dėl pripažinimo, kad P. D. yra atsakingas už acetileno baliono ventilių neužsukimą. Mano, kad atsakovas netinkamai ištyrė darbdavio atsakomybę dėl to, jog darbdavys netinkamai įvertino profesinę riziką (riziką dėl automobilyje laikomo automobilių dujų nuotėkio bei sprogimo) bei nesiėmė būtinų priemonių šiai rizikai pašalinti arba minimizuoti galimas pasekmes. Nesant galimybės nustatyti, kuris iš darbuotojų buvo atsakingas už dujų baliono ventilio užsukimą bei kuris iš jų faktiškai to nepadarė, pripažintina, kad abiejų darbuotojų atsakomybė (ar jos nebuvimas) yra vienoda.

Teismo posėdžio metu proceso dalyviai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2014-12-31 įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo AB „Panevėžio butų ūkis“ darbuotojai – įrengimų santechnikas P. D. ir vidaus santechnikos tinklų ir įrenginių santechnikas-vairuotojas R. V.. Nelaimingą atsitikimą ištyrė VDI Panevėžio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, dalyvaujant darbdavio ir darbuotojų atstovams, ir 2015-05-29 surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą (forma N-1) Nr. 2 (t. 2, b. l. 5-8) bei priedą Nr. 1 prie šio akto (t. 2, b. l. 9-11), pripažindamas įvykį nelaimingu atsitikimu darbe.

Pareiškėja 2015-09-14 skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių (t. 1, b. l. 6-7), prašydama atlikti pakartotinį tyrimą, kuriame būtų iš naujo ištirtos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys.

VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyrius 2015-10-06 išvadose Nr. VD-38 (t. 1, b. l. 8-9) konstatavo, kad šiuo atveju skirti nelaimingo atsitikimo darbe papildomo tyrimo nėra pagrindo, kadangi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą VDI darbo inspektorius atliko vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir iš kompetentingų institucijų gautais duomenimis bei išvadomis. VDI vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius skundžiamu 2015-10-07 sprendimu Nr. SD-37-12246 (t. 1, b. l. 10), atsižvelgęs į VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus specialistų išvadas, pripažino, kad įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant Tyrimo nuostatų ir todėl skirti papildomą tyrimą nėra pagrindo.

Pareiškėja kelia ginčą dėl VDI vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015-10-07 sprendimo, kuriuo netenkintas jos 2015-09-14 skundas ir atsisakyta skirti papildomą tyrimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnis nustato, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, <...> turi būti ištirtas ir jų tyrimo rezultatai surašyti Tyrimo nuostatuose nustatyta tvarka. <...> Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. Įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai ar darbuotojas mirė, tiria VDI, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. <...> Darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe <...> tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe <...> tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Tyrimo nuostatų 29 punktas nustato, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Pagal Tyrimo nuostatų 30 punktą tiriant įvykį darbe privalu nustatyti, koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys. Remiantis Tyrimo nuostatų 31 punktu, įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais, patvirtintais vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus. Tyrimo nuostatų 77 punktas numato, kad jeigu nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su <...> VDI inspektoriaus atlikto įvykio darbe <...> tyrimu, jis (jie) pateikia skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Tyrimo nuostatų 78 punktas nustato, kad VDI, įvertinusi skunde pateiktą informaciją, gali paskirti įvykio darbe <...> papildomą tyrimą, o nustačiusi, kad nėra pagrindo skirti papildomo tyrimo, apie tai raštu per 3 darbo dienas informuoja pareiškėją.

2014 m. rugsėjo 22 d. Valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. V-416 patvirtintų Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų (toliau – Metodiniai nurodymai) 14 punktas detalizuoja, kad įvykį darbe tiriantis subjektas (tyrėjas) kiekvienu konkrečiu atveju turi <...> išnagrinėti, ar įvykio vietoje buvo įrengtos tinkamos kolektyvinės apsaugos priemonės, ar darbuotojas buvo aprūpintas tinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (jei tai susiję su įvykio priežastimis); įvertinti nukentėjusiojo darbo aplinkoje ir darbo vietoje esančius saugai ir sveikatai pavojingus veiksnius; įvertinti, ar nukentėjusysis ir kiti asmenys, susiję su tiriamu įvykiu darbe, nustatyta tvarka apmokyti ir instruktuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (dirbti darbą, kurį atliekant buvo sužalotas darbuotojas); išnagrinėti darbo proceso technologiją nustatančius dokumentus; išanalizuoti profesinės rizikos vertinimo duomenis ir įgyvendintas priemones darbuotojų saugai užtikrinti įvykio darbe vietoje; kt. Metodinių nurodymų 18 punktas numato, jog tyrėjui nustačius, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir/ar vykdant darbo funkcijas <...> , įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe ir <...> surašomas N-1 formos aktas, kuriame aprašomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti arba jį lėmusios; įvardijama nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys) – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai; aprašomas, trumpai apibūdinant esmę, kiekvieną priežastį lėmęs konkretus darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (jei toks pažeidimas nustatytas), dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe; įrašomas pažeisto teisės akto pavadinimas, straipsnis/punktas (straipsniai/punktai); kt.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos 2015-09-14 skundo Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui turinio matyti, kad pareiškėja nekelia ginčo tuo aspektu, kad tyrimą atlikęs VDI inspektorius nesilaikė procedūrinių nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo taisyklių ar netinkamai nustatė nelaimingo atsitikimo darbe faktines aplinkybes, tačiau nesutinka su 2015-05-29 Nelaimingo atsitikimo darbe akte įvardytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis.

Iš Nelaimingo atsitikimo darbe akto matyti, kad VDI inspektorius konstatavo dvi nelaimingo atsitikimo priežastis: 1) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą (įmonėje neįvertinta dujų sprogimo rizika, todėl nenumatytos (neįgyvendintos) saugos priemonės ir būdai sprogimui išvengti, darbuotojai nesupažindinti su galimais sprogimo rizikos veiksniais, įmonėje nebuvo organizuota sprogimo rizikos kontrolė, tuo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnio 2 dalis, 25 straipsnio 2 ir 3 punktų nuostatos bei Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262, 6 punkto reikalavimai) ir 2) saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimą (užbaigus virinimo darbus ir paruošus pervežimui suvirinimo įrangą (degiklis, suvirinimo dujų žarnos) bei sprogių-degių dujų balionus, P. D. ir R. V. nepatikrino, ar sandariai užsukti balionų ventiliai, nuimti reduktoriai ir užsuktos aklės, tuo pažeisti Suvirintojo saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos 2011-12-07 direktoriaus įsakymu Nr. V-102 45.1, 45.30 punktai bei Skystųjų dujų balionuose saugaus transportavimo saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos direktoriaus 2011-12-07 direktoriaus įsakymu Nr. V-102, 23.1 punkto reikalavimas). Pareiškėja teigia, kad nebuvo tirta, ar darbdavys užtikrino, kad naudojama įranga būtų saugi, t. y. ar naudojamoje transporto priemonėje buvo įrengtos papildomos saugos priemonės, užtikrinančios saugų įrangos eksploatavimą ar sprogimo prevenciją net esant tam tikram dujų nuotėkiui, taip pat ji nesutinka su VDI tyrėjo išvada pripažinti, jog R. V. veiksmai buvo viena iš įvykio priežasčių.

Byloje nekyla ginčo dėl nelaimingo atsitikimo darbe techninių priežasčių. Kaip nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu, įrengimų santechnikas P. D. ir vidaus santechnikos tinklų ir įrenginių santechnikas-vairuotojas R. V. žuvo 2014-12-31 15.16 val. sprogus automobilyje VW Caddy susidariusiam acetileno dujų ir oro mišiniui. Šis mišinys sprogo darbuotojams minėtu automobiliu ketinant vykti atlikti tarnybines užduotis, vairuotojui R. V. pabandžius pulteliu atrakinti automobilio duris, dėl kilusios kibirkšties. P. D. ir R. V. tą pačią dieną ir tuo pačiu automobiliu apie 9.20 val. jau buvo išvykę atlikti užduoties Parko g. 101-25, Panevėžyje, ir grįžo į AB „Panevėžio butų ūkis“ teritoriją apie 10.15 val. Iki sprogimo minėtu automobiliu niekas nesinaudojo. Acetileno dujų ir oro mišinys susidarė stovinčiame automobilyje nutekėjus acetileno dujoms iš nepilnai užsukto automobilyje laikomo acetileno dujų baliono per žarną ir neužsuktą degiklio ventilį. Šias nelaimingo atsitikimo darbe kilimo technines priežastis patvirtina ir 2015-12-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas (t. 3, b. l. 36-45).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3, 11 straipsniai nustato garantiją, kad kiekvienam darbuotojui būtų sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbdaviui kyla pareiga organizuoti prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai, įgyvendinimą, nustatant įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskiriant darbdavio įgaliotus asmenis bei kt. Remiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsniu, kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Pagal įstatymo 19 straipsnį darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose; vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje; kt.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis numato, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, numatytais šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 2, 3, 5, 6, 13, 16 punktai nustato, kad profesinės rizikos vertinimo pagrindu darbdavys įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose; pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas; tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus; organizuoja darbuotojų instruktavimą, nustato darbuotojų mokymo ir žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką; kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, atlieka kitas pareigas ir įgyvendina reikiamas priemones, sudarydamas darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad darbo priemonių, darbo sąlygų, iš jų – darbo aplinkos atitiktis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams nustatoma atlikus profesinės rizikos tyrimus ir įvertinus šio tyrimo rezultatus. Darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje.

Nagrinėjamu atveju tyrimo metu surinkti duomenys pagrindžia VDI tyrėjo išvadą, kad AB „Panevėžio butų ūkis“ nepakankamai kontroliavo saugą ir sveikatą darbe, ir tai lėmė nelaimingo atsitikimo darbe kilimą. Iš AB „Panevėžio butų ūkis“ profesinės rizikos vertinimo dokumentų (2011-12-27 atlikto profesinės rizikos vertinimo, t. 2, b. l. 110-118) matyti, kad profesinės rizikos vertinimo procedūros metu vertinant avarinės tarnybos, kurioje dirbo žuvusieji, darbo vietų rizikos objektus, nors ir buvo nustatytas rizikos objektas, t. y. transporto priemonės vairavimas su dujiniu suvirinimo aparatu, tačiau neidentifikuota gaisro ir sprogimo rizika, ir, šiuo aspektu, pavojingos situacijos, susijusios su atliekamais darbais, darbuotojais, kuriems kyla toks pavojus (Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, 15.2, 15.3 punktai), neįvertintas minėto rizikos veiksnio keliamas pavojus, esamos apsaugos priemonės, rizikos dydis (Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 16.1, 16.3, 16.4 punktai). Dėl tokių aplinkybių įmonėje Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 17 punkte nustatyta tvarka nebuvo numatytos veiksmingos ir pakankamos priemonės rizikai šalinti ar mažinti, darbuotojai nesupažindinti su galimais sprogimo rizikos veiksniais, įmonėje nebuvo organizuota sprogimo rizikos kontrolė. Pažymėtina, kad Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262, 6 punkte numatyta, kad darbdavys, įgyvendindamas pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, siekdamas išvengti sprogimo ir nuo jo apsaugoti darbuotojus, įvertinęs sprogimo riziką, kaip nurodyta šių Nuostatų 7 punkte, įgyvendina priemones, neleidžiančias susidaryti sprogiai aplinkai. Nagrinėjamu atveju, tinkamai neįvertinus sprogimo rizikos, sprogi aplinka darbuotojų darbo aplinkoje susidarė. Vadinasi, VDI inspektorius, įvertinęs nustatytas tyrimo metu aplinkybes, pagrįstai konstatavo aptartų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 2 ir 3 punktų, Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatų 6 punkto pažeidimus bei jų įtaką nelaimingo atsitikimo darbe kilimui.

Pareiškėja akcentuoja, kad atliekant tyrimą nebuvo tirta, ar naudojamoje transporto priemonėje buvo įrengtos papildomos saugos priemonės, užtikrinančios saugų įrangos eksploatavimą ar sprogimo prevenciją net esant tam tikram dujų nuotėkiui. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad VDI tyrėjo nurodyta įvykio priežastis, t. y. kad įmonė nepakankamai kontroliavo saugą ir sveikatą darbe, suformuluota apibendrinančiai. Kaip minėta, VDI tyrėjas, detaliau aprašydamas, kuo pasireiškė darbdavio netinkami veiksmai, be kita ko nurodė, kad neįvertinus sprogimo rizikos, nebuvo numatytos reikiamos saugos priemonės ir būdai sprogimui išvengti. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą būtent darbdavio diskrecijoje yra numatyti veiksmingas ir pakankamas priemones rizikai šalinti ar mažinti. Pareiškėjos akcentuojamos nebuvę įrengtos saugos priemonės transporto priemonėje galimai būtų galėję mažinti ar šalinti riziką, tačiau darbdavys turėjo teisę pasirinkti ir kitas reikiamas saugos priemones ar būdus sprogimui išvengti. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, VDI tyrėjui pakako nustatyti, kad pažeidžiant teisės aktus nenumatytos (neįgyvendintos) saugos priemonės ir būdai sprogimui išvengti, tačiau konkrečios galimos priemonės ir būdai (tarp jų akcentuojami pareiškėjos) neturėjo būti tiriami, kadangi, minėta, jų pasirinkimas priklausė darbdavio diskrecijai. Taigi pareiškėjos pateikiami argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti VDI atlikto tyrimo neišsamumo.

Aptartas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Tyrimo nuostatų, Metodinių nurodymų teisinis reglamentavimas reikalauja tyrimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe metu nustatyti ir įvertinti visas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, t. y. reiškinius ar visumą reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį. Tyrimo metu, be kita ko, turi būti išnagrinėti darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai, darbo proceso technologiją nustatantys dokumentai, įvertinta, ar nukentėjusysis ir kiti asmenys, susiję su tiriamu įvykiu darbe, nustatyta tvarka apmokyti ir instruktuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (dirbti darbą, kurį atliekant buvo sužalotas darbuotojas), nustatyta, ar buvo padaryti darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai buvo įvykio darbe priežastimis. Šiuo aspektu privalo būti ištirti ir darbuotojų veiksmai. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnį kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais. Darbuotojai, rūpindamiesi savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata, privalo darbo priemones naudoti pagal darbo priemonių dokumentuose, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nurodytus jų saugaus naudojimo reikalavimus; pagal galimybes ir turimas žinias imtis priemonių pašalinti priežastims, galinčioms sukelti traumas, ūmius apsinuodijimus, avarijas, vykdyti padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens, kitų darbdavio įgaliotų asmenų bei pareigūnų, kontroliuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje, nurodymus. Konkrečios darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę nustatomos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, pareigybių aprašymuose ir nuostatuose.

Iš išdėstyto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad nagrinėjamo įvykio tyrimo metu VDI inspektorius pagrįstai nagrinėjo, ar darbuotojai tinkamai vykdė įmonėje galiojančių darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentų reikalavimus. VDI tyrėjas nustatė, kad 2011-12-07 įmonės direktoriaus įsakymu buvo patvirtinta Suvirintojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 15 (t. 3, b. l. 109-122), o viena iš įvykio priežasčių buvo šios instrukcijos 45.1 punkto, reikalaujančio balionus su dujomis transportuoti sandariai užsuktais čiaupais su apsauginiais gaubtais, bei 45.30 punkto, reikalaujančio baigus darbą užsukti balionų ventilius, išleisti iš degiklio dujas atvirame ore, pažeidimas. Kadangi R. V. dirbo vidaus santechnikos tinklų ir įrenginių santechniku-vairuotoju, o ne suvirintoju, minėtų pažeidimų padarymas nelaimingo atsitikimo darbe akte priskiriamas P. D.. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, VDI tyrėjas pagrįstai pripažino kad ir R. V. pažeidė atitinkamas saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytas pareigas, kas taip pat lėmė įvykį.

Įmonėje galioję saugos ir sveikatos teisės aktai R. V., kaip vairuotojui, transportuojančiam dujas balionuose, nustatė pareigas, susijusias su saugiu šių balionų transportavimu. Antai, automobilio vairuotojo pareiginės instrukcijos, su kuria R. V. buvo supažindintas pasirašytinai (t. 2, b. l. 41-43), 7 punkte buvo numatyta automobilio vairuotojo pareiga saugiai pervežti kėbuluose krovinius, ypač dujas balionuose (jei atestuotas dujų balionuose pervežimui). Automobilio vairuotojo pareiginės instrukcijos 19.8 punkte numatyta, kad vairuotojas atsako už saugų suskystintų dujų transportavimą. Tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad R. V. įmonėje galiojančia tvarka 2014-10-06 buvo atestuotas pagal darbuotojo, galinčio transportuoti suskystintas dujas balionuose, mokymo ir žinių tikrinimo programą (priedas prie elektroninės bylos, t. 1, b. l. 125-126). R. V. atestacijos pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjas nuo 1995 m. reguliariai buvo apmokomas, atestuojamas ir jam suteikiama teisė transportuoti suskystintas dujas, tarp jų acetileno (1995, 1998, 1999, 2004, 2009 m., priedas prie elektroninės bylos, t. 1, b. l. 128). Pažymėtina, kad įmonėje galiojo Skystųjų dujų balionuose saugaus transportavimo saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 31, patvirtinta AB „Panevėžio butų ūkis“ direktoriaus 2011-12-07 įsakymu Nr. V-102 (t. 2, b. l. 58-63), kurios 16 punkte nurodyti pavojingi veiksniai – sprogimas, dujų balionų transportavimas neužsuktais gaubtais ant ventilių, neužsuktais ventiliais. Instrukcijos 17 punkte nurodyta, kad užtikrinant saugų suskystintų dujų transportavimą, reikia žinoti, kad pervežant dujų balionus transporto priemone paprastu kėbulu, būtina sąlyga, jog dujų balionų ventiliai būtų uždengti specialiais gaubtais – aklėmis. Instrukcijos 23.1 punktas numato draudimą transportuoti balionus be aklių ant ventilių. Pareiškėjas pagal šią instrukciją buvo instruktuotas 2014-01-02 (priedas prie elektroninės bylos, t. 1, b. l. 103).

Iš šių faktinių aplinkybių matyti, kad R. V. nuo 1995 m. buvo reguliariai apmokomas ir atestuojamas transportuoti suskystintas dujas balionuose, buvo instruktuotas pagal Skystųjų dujų balionuose saugaus transportavimo saugos ir sveikatos instrukciją, taigi jam kilo pareiga imtis priemonių, kad acetileno dujų balionas būtų vežamas saugiai, be kita ko, įsitikinti, kad transportuojamas dujų balionas būtų sandariai uždarytas ir neįvyktų dujų nuotėkis. Kad įmonėje vairuotojai faktiškai vykdė šią funkciją ir tikrindavo, ar dujų balionai sandariai uždaryti, patvirtina tyrimo metu gauti santechniko-vairuotojo A. D. 2015-03-30 paaiškinimai (priedas prie elektroninės bylos, t. 1, b. l. 117). Nagrinėjamo įvykio faktinės aplinkybės rodo, kad jeigu R. V., prieš transportuojant dujų balioną iš (duomenys neskelbtini) kur atliko užduotį, būtų vykęs aptartą pareigą, patikrinęs dujų baliono sandarumą, vežęs balioną tik esant aklėms ant ventilių, acetileno dujų iš automobilyje laikomo dujų baliono nutekėjimo, atitinkamai, sprogaus acetileno dujų ir oro mišinio susidarymo būtų išvengta. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nelaimingo atsitikimo darbe akte pagrįstai įvardyta, jog R. V. veiksmai buvo viena iš įvykio priežasčių.

Kaip minėta, įstatymo nuostatos reikalauja darbuotoją vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus, kad R. V. buvo netinkamai apmokytas, instruktuotas ir supažindintas su darbu. Kaip matyti iš aptartų faktinių aplinkybių, R. V. ne tik buvo formaliai pasirašęs Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registracijos žurnale, kad yra instruktuotas pagal Skystųjų dujų balionuose saugaus transportavimo saugos ir sveikatos instrukciją, bet nuo 1995 m. periodiškai buvo apmokomas ir atestuojamas transportuoti suskystintas dujas (paskutinį kartą prieš įvykį 2014-10-06), šias aplinkybes patvirtina ne tik jau aptarti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojo saugos darbe inžinieriaus A. Ž. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 145-146), kuriuose jis nurodė, kad vesdavo darbuotojų, galinčių transportuoti suskystintas dujas balionuose, mokymus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2015-12-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto (t. 3, b. l. 36-45) išvados dėl vairuotojo pareigų padarytos tik analizuojant vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos nuostatas, tačiau nenagrinėjant automobilio vairuotojo pareiginės instrukcijos, Skystųjų dujų balionuose saugaus transportavimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 31 nuostatų. Kita vertus, ekspertizės akte iš principo nėra paneigta, kad vairuotojo veiksmai taip pat sąlygojo įvykio kilimą, kadangi jame nurodoma, kad „<...> dujų nuotėkį, paliekant neuždarytą acetileno balioną ir degiklį, pagal suvirintojo saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 15 savo veika sąlygojo suvirintojas P. D., o faktiškai galėjo sąlygoti jis vienas arba abu nukentėjusieji, priklausomai nuo jų faktiškai susiklosčiusios sąveikos darbų vykdymo eigoje“. Ekspertizės akte, kaip ir VDI nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu, konstatuota, kad užtikrinti saugų darbą yra darbdavio pareiga ir kad buvo neužtikrinta sprogimų sauga subjektyvaus pobūdžio atvejais, išvažiuojamosios grupės darbuotojams neįvykdžius pareigos uždaryti dujų balionus po virinimo darbų pabaigos, ir kad techniniu atžvilgiu buvo galima įrengti saugos priemones, sudarančias sąlygas išvengti sprogios atmosferos susidarymo automobilyje, apsisaugant nuo sprogimo pavojaus dujų nuotėkio atveju. Taigi ekspertizės akte padarytos išvados nepaneigia Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatytų įvykio kilimo priežasčių.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad VDI Panevėžio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius nelaimingą atsitikimą ištyrė laikydamasis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Tyrimo nuostatų, Metodinių nurodymų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2015-05-29 Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys atitinka bylos aplinkybes bei darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktus, todėl Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir skirti įvykio darbe papildomo tyrimo. Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo naikinti skundžiamo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimo ir įpareigoti atsakovą skirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nėra, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos S. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasIna KirkutienėErnestas Spruogis