- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-09-26
- Bylos Nr.
- 1-551-158/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Romanovaitė
- Nukentėjusysis
- O. K.
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Advokatai
- Sandra Balskuvienė, Linas Mažonis
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei, gynėjui advokato padėjėjui Linui Mažoniui, nukentėjusiajam O. K. (O. K.), jo atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z. (A. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimti ir tvarką.
Jis 2011-01-23, apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – bare „Salūnas“, esančiame Taikos pr. 139, Klaipėdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, darbuotojų ir baro lankytojų akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais O. K. atžvilgiu, po to , priėjęs prie staliuko, kur sėdėjo O. K., tyčia vieną kartą kumščiu smogė O. K. į petį, o šiam nugriuvus nuo kėdės, atsisėdo ant krūtinės ir dar bandė suduoti keletą smūgių į veidą, tačiau to padaryti jam nepavyko, nes O. K. smūgių išvengė. Tokiais savo veiksmais A. Z. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė O. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.
A. Z. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad seniai yra pažįstamas su O. K., kuris buvo anksčiau bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius. Tarp jo ir O. K. yra iškilęs konfliktas dėl darbo užmokesčio , teisme nagrinėjama civilinė byla. Įvykio dieną, apie 17-18 val., jis, būdamas blaivas, su R. R. atėjo į barą „Salūnas“. Iš pradžių jis nematė, kad ten yra ir O. K.. Pastebėjo jį tik po 30 - 40 minučių tada, kai O. K. eidamas pro jį į tualetą parodė jam negražius gestus. Vėliau prie jo priėjo O. K. draugas A. J. ir numetė ant jų staliuko jo kepurę, sakydamas: „imk“. Jo draugas R. R. nuėjo dėl to aiškintis su A. J., o jis pats nuėjo prie O. K. staliuko. Kai pastarasis jam liepė dingti, jie abu susikibo. Jis O. K. griebė už striukės - „dublionkės“ atlapų. Smūgių O. K. jis nesudavė. Viskas truko apie minutę, R. R. juos išskyrė. Jis nematė, kad dėl to O. K. būtų padarytos kraujosruvos. Kai jie voliojosi, O. K. buvo su striuke, todėl mano, kad jis negalėjo nusibrozdinti. Jis nematė, kad O. K. striukė būtų suplėšyta, mano, jog tokios striukės suplėšyti dėl nugriuvimo neįmanoma. Visą įvykį matė R. R. ir A. J.. Iki įvykio jis buvo išgėręs bokalą ar du alaus, tačiau jautėsi blaivas, o O. K. buvo neblaivus. Prisimena, jog atsakydamas į O. K. įžeidimą, jis jį pavadino „pederastu“. Baro darbuotojai dėl konflikto iškvietė apsaugą. Atvykus apsaugai, jis sumokėjo barui už sudaužytus indus ir išėjo. Jis nemanė, kad dėl šio įvykio O. K. rašys pareiškimą. Jis pats norėjo parašyti pareiškimą, bet tyrėja jam neleido. Prisipažįsta tik iš dalies kaltu, nes kartu su O. K. pažeidė viešąją tvarką, o patį konfliktą, įžeidinėdamas jį, išprovokavo O. K..
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga.
Nukentėjusysis O. K. (O. K.) parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstamas apie 8-10 metų, jie dirbo kartu, santykiai buvo geri, anksčiau jis (O. K.) buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Jam savo noru išėjus iš darbo, kilo konfliktas tarp jo ir kaltinamojo, kuris nuo 2010 metų yra įmonės direktorius, nes įmonė jam liko skolinga pinigų. Bare „Salūnas“ įvykio dieną su draugu A. J. jis buvo nuo 16 val. Prie jų priėjo barmenė ir padavė kepurę, sakydama, kad ją paliko jo draugas. Jis atpažino, kad tai A. Z. kepurė, todėl atsisakė ją paimti ir barmenė ją nusinešė atgal. Po 1 – 1,5 val. į barą atėjo A. Z. su draugu R. R. ir atsisėdo nuo jų už kokių 10-15 metrų. Kai jis pro juos ėjo į tualetą parūkyti, A. Z. pradėjo keiktis jo atžvilgiu. Kaip A. Z. jį įžeidinėjo ir vadino „pederasu“, girdėjo barmenė ir kiti žmonės. Prisimena, jog R. R. pora kartų buvo priėjęs prie jų staliuko, jis prašė R. R. pasakyti kaltinamajam, kad šis būtų ramiai. Vėliau pajuto smūgį kumščiu ir nukrito. Jis su A. Z. voliojosi, grūmėsi, po ko jis atsisėdo ant A. Z., bet jo nemušė, gal netyčia jam sudavė. Jų konfliktas, kilęs iš asmeninių paskatų, truko kelias minutes. A. J. ir R. R. į konfliktą nesikišo. Konflikto metu nukrito keli indai ir sudužo. Už indus barui sumokėjo jis. Konflikto metu jis buvo su striuke – „dublionke“, todėl ji suplyšo. Atvykusi apsauga kalbėjo su A. Z.. Kaltinamasis bare rėkavo, pažeidė viešąją tvarką. Po įvykio jis dar pasiliko bare iki 22 val., po to su taksi išvažiavo namo. Bare išgėrė gal 5 bokalus alaus ir konjako. Dėl įvykio jis patyrė tiek turtinę žalą, nes buvo suplėšyta jo striukė per petį ir nugaroje, tiek moralinę žalą. Striukė, kurią jis tada vilkėjo, buvo iš natūralios odos, su kailiu, pailga. Ji buvo pirkta prieš 4 metus Italijoje. Panašios į ją kaina dabar yra 2500 – 4500 Lt. Nežino, nuo ko striukė suplyšo – gal nuo smūgio, gal nuo kritimo, stalo ar kėdės. Nežino, nuo ko atsirado sužeidimai ant kūno – gal nuo smūgio, gal nuo kritimo, stalo ar kėdės. Įvykio metu nubrozdinimų nepajuto. Konfliktą girdėjo barmenė ir nepažįstamas vyras, bare sėdėjęs tolėliau nuo jų. Jis jokių gestų ar mimikų kaltinamajam nerodė. Jis girtas nebuvo, buvo išgėręs tik alaus. Fizinį smurtą pirmas pradėjo A. Z., suduodamas jam. Pastarasis buvo išgėręs daugiau nei vieną bokalą alaus.
Liudytojas A. J. (A. J.) parodė, kad nukentėjusysis yra jo draugas, o kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Su O. K. įvykio dieną į barą jis nuėjo apie 16 val. Bare gėrė alų. Konfliktas su kaltinamuoju prasidėjo apie 17 val. Jie girdėjo A. Z. šauksmus ir keiksmus, pastarasis garsiai šaukė necenzūrinius žodžius, žodį „pideras“, tačiau jie jį ignoravo. Įvykio metu A. Z. atrodė išgėręs. Prisimena, jog prie jų staliuko buvo priėjęs R. R., jie su pastaruoju kalbėjosi. Kai priėjo kaltinamasis, puolė prie O. K., jam sudavė, apvertė jį ant žemės ir ant jo užsėdo. Tačiau O. K. jį kažkokiu tai būdu nuo savęs nuvertė ir nuėmęs nuo jo veido akinius, kad netyčia jie nesulūžtų, laikydamas jį tiesiog suspaudęs, klausė ar šis nusiramino. Žmonių tuo metu bare buvo, kai kurie iš baro išėjo. Kaltinamojo jie neprovokavo. Jis su R. R. į konfliktą nesikišo. Konflikto metu O. K. buvo su striuke – „dublionke“, kuri buvo per rankovę suplėšyta. Konflikto metu taip pat buvo sudaužyta pora taurių. Atvykę apsaugos darbuotojai liepė išeiti iš baro, tačiau paaiškinus situaciją, iš baro išeiti turėjo kaltinamasis.
Liudytojas R. R. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kartu dirba. Kai įvykio dieną su kaltinamuoju nuvyko į barą, jame jau buvo O. K. su draugais. Jo ir A. Z. staliukas buvo netoli tualeto, nuo O. K. - apie 100 metrų atstumu. Į barą jis su A. Z. atėjo blaivūs. Jie užsisakė vakarienę ir po 50 g alkoholio. O. K. į juos žiūrėjo pašaipiai, rodė įvairius nepadorius gestus. O. K. šaipėsi, o tai A. Z. nervino. A. Z. necenzūrinių žodžių nevartojo. O. K. buvo girtas, jis išprovokavo A. Z. ir jie susigrūmė, įvyko vyriškas konfliktas, jie abu susigrūmė ir nukrito. Jis bandė išskirti kaltinamąjį su nukentėjusiuoju, O. K. jis nesudavė, stengėsi jį atitraukti. Konfliktas truko apie 2 minutes. Salėje pašalinių žmonių buvo, tačiau jie dėl konflikto iš baro nėjo. Po konflikto A. Z. išėjo, o jis pasiliko, su O. K. užsisakė dar alaus, bandė su juo pakalbėti. Tada O. K. apie suplėšytą striukę jam nieko nesakė.
Liudytoja G. O. parodė, kad ji dirba bare „Salūnas“ padavėja. Ji matė kaip kaltinamasis su nukentėjusiuoju sėdėjo bare prie skirtingų staliukų. Kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo keiksmažodžius, įžeidinėjo jį, sakė ant jo „pideras“, tačiau pastarasis į tai nekreipė dėmesio. Kaltinamasis nukentėjusįjį įžeidinėjo gal šešis kartus. Tai girdėjo ir kiti žmonės. Prie abiejų staliukų sėdėję vyrai buvo stipriai išgėrę, jie alų maišė su stipresniais gėrimais. Ji matė, kai kaltinamasis priėjo prie kito staliuko ir įvyko muštynės. Ji matė kaip ant grindų voliojosi kaltinamasis su nukentėjusiuoju, sudužo lėkštutė ir stiklinė. Vadybininkė iškvietė apsaugą. Po konflikto kiti klientai išėjo iš baro, nebenorėjo likti, o nukentėjusysis liko bare, dėl nieko nesiskundė. Už sudaužytus indus sumokėjo abu vyrai. Prisimena, jog nukentėjusysis liepė jai atiduoti kepurę kaltinamajam, kuri buvo dėžėje. Nukentėjusysis išrinko kepurę, ji ją nunešė kaltinamajam, dėl ko šis nustebo. Ji paliko kepurę ant stalo, bet tiksliai neprisimena. Baras pretenzijų dėl konflikto neturi.
Liudytojas M. M. parodė, kad tikslios datos nepamena, kai kaltinamasis ir nukentėjusysis bare sėdėjo prie atskirų staliukų, po ko susikivirčijo ir įvyko muštynės. Ji matė vyrų susistumdymą. Iki grumtynių vyko ginčas. Kaltinamasis triukšmavo, keikėsi, nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo neigiamas frazes. Nukentėjusysis sėdėjo ramiau, kaltinamojo įžeidinėjimus ignoravo. Mano, jog kiti baro lankytojai taip pat galėjo girdėti įžeidinėjimus. Kai kaltinamasis priėjo prie nukentėjusiojo, įvyko grumtynės. Ji iškvietė apsaugą. Gulinčių ant grindų vyrų ji nematė. Atvykus apsaugai, vyrai jau buvo apsiraminę. Po muštynių kiti žmonės išėjo iš baro. Konflikto metu buvo sudaužytos kelios taurės, už jas sumokėjo abu vyrai. Nukentėjusysis po įvykio niekuo nesiskundė.
Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo O. K. ir kaltinamojo A. Z. metu kiekvienas liko prie savo parodymų (b.l. 44-45).
Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp nukentėjusiojo O. K. ir liudytojo R. R. metu kiekvienas liko prie savo parodymų (b.l. 46-47).
Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp liudytojo A. J. ir kaltinamojo A. Z. metu kiekvienas liko prie savo parodymų (b.l. 48-49).
Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp liudytojų A. J. ir R. R. metu kiekvienas liko prie savo parodymų (b.l. 50-51).
Iš akistatos protokolo matyti, kad akistatos tarp liudytojos G. O. ir kaltinamojo A. Z. meti kiekvienas liko prie savo parodymų (b.l. 54-55).
Iš specialisto išvados Nr. G 132/11 (03) matyti, kad O. K. poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairio peties užpakaliniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairėje klubinėje srityje gavosi paveikus tas vietas kietais bukais daiktais maždaug prieš 3 paras laiko iki objektyvios apžiūros, galimai ir apžiūrimojo nurodytu laiku, t.y. 2011-01-23 paros antroje pusėje (b.l. 8).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta nukentėjusiojo O. K. pateikta striukė , kurios rankovė įplėšta ir nugara nubrozdinta (b.l. 13-14, 15, 16-19, 21).
Iš UAB „G4S Lietuva“ 2011-02-03 pranešimo Nr. KL 27 matyti, kad 2011-01-23 19.55 val. gavus pavojaus signalą iš UAB „Runis“ salūno „Boogie Woogie“, esančio Taikos pr. 139, Klaipėdoje, į objektą vyko apsaugos darbuotojas D. N. (b.l. 31).
Nors tiek kaltinamasis, tiek kartu su juo įvykio metu buvęs liudytojas R. R. teigia, jog A. Z. necenzūrinių žodžių bei fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nevartojo, tokius jų parodymus paneigia nukentėjusiojo O. K. parodymai. Netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo, nes jo parodymus patvirtina ne tik specialisto išvada, liudijanti apie sužalojimų pobūdį ir jų atsiradimo laiką bei padarymo mechanizmą, bet ir liudytojų A. J., G. O. bei M. M. parodymai, kurie tiesiogiai matė įvykį ir kaltinamojo veiksmus. Liudytojo R. R. ,kuris neigė necenzūrinių žodžių vartojimą ir smūgį, nuo kurio nukentėjusysis nukrito davė, parodymai vertintini kritiškai, nes jie su kaltinamuoju yra draugai ir jis turi interesą padėti išvengti kaltinamajam baudžiamosios atsakomybės.
Ir nors kaltinamasis A. Z. teigė nematęs, kad nukentėjusiajam po jų konflikto būtų susidariusios kraujosruvos, o liudytojos M. M. ir G. O. parodė, kad nukentėjusysis po įvykio niekuo nesiskundė, specialisto išvada Nr. G 132/11 (03) patvirtina, jog nukentėjusiajam sužalojimai vis dėlto galėjo būti padaryti įvykio metu.
Nustatyta, kad kaltinamasis fizinį smurtą ir necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo viešoje vietoje, nes laikoma, jog viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne.
Teismo posėdžio metu tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai patvirtino, jog konfliktą matė ir pašaliniai asmenys, o kai kurie dėl kilusio konflikto net išėjo iš baro. Akivaizdu, jog įvykęs konfliktas sutrikdė aplinkinių žmonių poilsį, jie pasijuto nesaugiai. Dėl konflikto buvo kviesta ir apsauga.Tai neginčijamai patvirtina, jog kaltinamojo veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Byloje surinkti duomenys rodo, kad konfliktas bare, tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, iš tikrųjų, kilo ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių priešiškų santykių, tačiau ši aplinkybė neatleidžia kaltinamojo nuo atsakomybės už viešosios tvarkos pažeidimą, nes savo santykių aiškinimuisi, kuris vyko nepriimta forma, jie pasirinko viešą vietą, ir tai darė pašalinių žmonių akivaizdoje. Kaltinamojo parodymai, kad konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo prasidėjo dėl pastarojo provokuojančio elgesio, reikšmės jo veikos kvalifikacijai neturi, nes nustatyta, kad kaltinamasis, o ne nukentėjusysis peržengė leistino elgesio ribas ir jo veiksmai tapo nusikalstami.
Kaltinamasis nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, t.y. jis suprato, kad smūgius suduoda viešojoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajai, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka, ir norėjo taip veikti.
Kaltinamojo A. Z. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuos Respublikos BK 284 str. 1 d., sudėtį.
Kaltinamojo A. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi . Jo atsakomybe sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į atsakomybę lengvinančių aplinkybę.
Kaltinamasis A. Z. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, dirba, turi šeimą, iš esmės, savo kaltę pripažino ir gailisi, neigiamai jį charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. Z., kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą (Lietuvos Respublikos BK 55 str.).
Nukentėjusysis O. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 7500 Lt žalos atlyginimo. Savo ieškinį motyvavo tuo, jog dėl kūno sužalojimo jis patyrė stresą, fizinį skausmą, pažeminimą kitų akivaizdoje, todėl prašo atlyginti 5000 Lt neturinę žalą. Taip pat prašo atlyginti 2500 Lt už įvykio metu suplėšytą striukę, kuri nebetinkama naudoti.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad jo striukė, kuri įvykio metu buvo nepataisomai sugadinta, buvo iš natūralios odos, pirkta prieš 4 metus Italijoje, o panašios į ją kaina dabar yra 2500 – 4500 Lt . Kaltinamasis nesutinka su tokiu striukės įvertinimu, laiko ją aiškiai per didele.
Nukentėjusiojo O. K. parodymus dėl patirtos turtinės žalos dydžio, teismui patvirtinančių duomenų teismui nepateikta. Liudytojas A. J. tik patvirtino, kad konflikto metu O. K. vilkėjo „dublionkę“, kurios rankovė buvo įplėšta, tačiau nei kur ir kada ji buvo įsigyta, kiek kainavo , kiek laiko buvo nešiojama , kokia jos vertė konflikto dieną byloje duomenų nepateikta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog įrodymų dėl civilinio ieškinio pagrįstumo byloje nėra, civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, negalima. Civiliniam ieškovui – nukentėjusiajam O. K. pripažintina teisė į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d.).
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, kas šioje byloje yra neginčijamai nustatyta. Svarbiu kriterijumi, nulemiančiu fizinių bei dvasinių kančių bei jų piniginio įvertinimo mastą, teismas laiko sveikatos sužalojimo laipsnį bei patirtos traumos pobūdį, dėl sveikatos sužalojimo atsiradusius neturtinius padarinius. Byloje nėra gauta duomenų, kad dėl sužalojimo nukentėjusysis būtų patyręs sunkių pasekmių, tačiau abejoti tuo, kad jis patyrė fizinį skausmą ir pažeminimą, nėra pagrindo.
Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo geri pažįstami, verslo partneriai, kad dėl šiuo metu kilusio priešiškumo jie abu patiria neigiamas emocijas, teisme vykstančiuose procesuose sprendžiamos jų turtinės pretenzijos. Nustatydamas atlygintinos turtinės žalos dydį teismas taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų formuojama praktika.
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis O. K. už atstovavimą bei kitas teisines paslaugas savo atstovei advokato padėjėjai S. B. sumokėjo 800 Lt (b.l. 144). Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teismo posėdžio metu nei nukentėjusysis, nei jo atstovė šių išlaidų neprašė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti jas iš kaltinamojo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nei kaltinamasis nei jo gynėjas neprieštaravo išlaidų priteisimui , neginčijo jų sumos, atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis byloje (b.l. 15), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str.,
nusprendžia:
A. Z. (A. Z.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Priteisti iš A. Z. O. K. 800 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pripažinti civiliniam ieškovui – nukentėjusiajam O. K. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Pripažinti nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš A. Z. O. K. 800 litų.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį byloje (b.l. 15), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.