Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant V. Ž., dalyvaujant prokurorui R. L., kaltinamajam M. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2009-12-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei uždraudžiant lankytis naktiniuose klubuose;

2. 2010-02-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, bei pritaikius BK 90, 91 straipsnius jis nuteistas:

-pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams;

-pagal BK 187 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 alimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi, subendrintos paskirtos bausmės apėmimo būdu bei iš dalies sudedant su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-30 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

3. 2018-06-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, skirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsniu ir uždrausta jam naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 2 metams. (duomenys neskelbtini) vardu registruota transporto priemonė - Renault M. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pagal 2018-04-14 pirkimo-pardavimo sutartį parduotas ir priklauso kaltinamajam M. P. (BK 72 straipsnio 2 dalis).

4. 2019-08-02 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiais viešųjų darbų.

5. 2019-08-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį paskiriant 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 40 parų arešto bausmė. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir 3 metams uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš M. P. išieškotina konfiskuotino automobilio Nissan A. T., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma - 1066 Eur,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. žinodamas, kad 2019-09-26 įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, BK 67 straipsnio 3 dalimi ir BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, 2019 m. spalio 19 d., apie 18.15 val., Sudervės k., Vilniaus r., kelyje Sudervė – Dūkštos, 10 km, vairavo automobilį C. X., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Taip pat jis, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, o būtent:

Jis 2019 m. spalio 19 d., apie 18.15 val., Sudervės k, Vilniaus r., kelyje Sudervė – Dūkštos, 10 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį C. X., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,78 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir apklausiamas parodė, kad važiavo su draugu ir tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėrė 3 plastikinius butelius alaus, kurių stiprumas 6 laipsniai. Tada apie 16 val. važiavo į Sudervę, nes draugas paprašė, kad nuvežtų pas kitą draugą. Ten jis jau negėręs. Po 18 val. nutarė grįžti namo, vairuodamas automobilį, draugas paėmė už vairo ir jis nuvažiavo į griovį. Ten buvę žmonės iškvietė policijos pareigūnus. Automobilis buvo pirktas jo vardu, buvo praėję porą dienų, kai buvo pirkęs automobilį. Nežino kodėl pažeidinėja tvarką, dabar jau išviso negeria (nevartoja alkoholio). Gailisi dėl to ką padarė. Papildomai parodė, kad automobilis buvo saugojimo aikštelėje, nes kai buvo uždarytas parų ir negalėjo pasiimti. Labai gailisi, kad važiavo neblaivus. Prašo švelnesnės bausmės, kadangi turi mažą vaiką (6 mėnesių), taip pat turi darbą ir nenori jo prarasti; jis tik vienas išlaiko šeimą, žmona šiuo metu vaiko priežiūros atostogose. Parodė, jog atidirbinėja seniūnijoje 6 mėnesius viešųjų darbų. Patikslino, kad turi 2 vaikus, pirmam vaikui 7 metai. Tėvai nedirba. Prašo skirti tik baudą, per mėnesį gauna 650 Eur algą, galės mokėti dalimis.

Kadangi kaltinamasis M. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis BPK 273 straipsniu, BPK 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal BPK 273 straipsnį.

Ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodė, kad psichikos ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, nėra registruotas psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje, įtarimo esmę supranta. Jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes niekada nelaikė egzamino vairuotojo pažymėjimui gauti. Jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones už vairavimą esant neblaiviam. 2019-10-19 apie 17 val. jis namuose (duomenys neskelbtini) su draugu, vartojo alkoholį, gėrė alų, dviese išgėrė 4 plastikinius butelius, 6 laipsnių stiprumo Dyzel alaus. Apie 18 val. jis, vairuodamas automobilį C. X., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) k. Važiavo kartu su M. B., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiuojant keliu Sudervė-Dūkštos, (duomenys neskelbtini) griebė jam už vairo, jis nespėjo vairo išsukti ir jie nuvažiavo nuo kelio į dešinėje pusėje esantį griovį. Pravažiuojantis pro šalį žmogus, padėjo ištraukti draugą ir iškvietė medikus bei policiją. Jie su (duomenys neskelbtini) nenukentėjo. A. C. Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pirko iš A. S. savaitę prieš įvykį. Jie surašė Pirkimo-pardavimo sutartį. A. S. pildė sutartį. Automobilis priklauso jam, tačiau jo VĮ Regitroje nespėjo įregistruoti. 2019-10-25 papildomai apklaustas parodė, kad pasilieka prie parodymų, duotų 2019-10-23 dieną. Automobilį vairavo žinodamas, kad 2019-08-28 teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams, tačiau to nepaisė, kadangi niekada šios teisės neturėjo, neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekada jo neturėjo (b. l. 46).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas M. K. davė tokius parodymus. 2019-10-19, apie 18.19 val. dirbo ekipaže AP1824, kartu su vyr. patruliu D. G.. Iš VPK OVS gavo pranešimą, kad apie 3 km už S. K. link, pranešėjas pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį Citroen, v/n (duomenys neskelbtini) Sustojo ir padėjo išlipti dviem akivaizdžiai neblaiviems asmenims. Vienam iš jų bėga kraujas iš nosies. Palauks su jais vietoje. Atvyko į įvykio vietą maždaug po 6 min., pamatė griovyje apsivertusį automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greta automobilio du neblaivius asmenis ir pranešėją E. S., tel. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad pamatė nuo kelio nuvažiavusį automobilį Citroen, o tuo metu vienas iš minėtų asmenų su kepure (kaip vėliau paaiškėjo M. P.), traukė iš priekinės keleivio sėdynės pro priekines keleivio dureles kitą asmenį (kaip vėliau paaiškėjo M. B.). M. P. tiek jiems, tiek pranešėjui pripažino, kad vairavo automobilį neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, tačiau bevažiuojant, greta sėdėjęs M. B., griebė už vairo, jį pasuko, dėl to automobilis nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. M. B. paaiškinti nieko negalėjo, nes buvo visiškai girtas, griuvinėjo. Alkotesterio pagalba M. P. nustatė 1,78 ir 1,79 prom. girtumą, M. B. - 2,40 ir 2,79 prom. girtumą. Jie tolimesniam įforminimui buvo pristatyti į Mėnulio g. 11, Vilniuje, automobilis transportuotas į Minsko pl. 21, automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 27).

Byloje esančia kita medžiaga: tarnybiniu pranešimu (b. l. 4); administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 5); eismo įvykio schema (b. l. 6); M. P. paaiškinimu (b. l. 7); fotolentelėmis (b. l. 9-11); priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 18); automobilio grąžinimo raštu (b. l. 19-20); duomenimis apie automobilį (b. l. 21-24); alkotesterio duomenimis ir neblaivumo aktu (b. l. 49-51); administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis (b. l. 52-61); įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis (b. l. 62-64); asmens duomenimis (b. l. 69-71).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama M. P. padarytoms nusikalstamoms veikoms atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad šio nusikalstamo sudėtis yra formali, todėl baudžiamoji atsakomybė nustatyta už veikos padarymą: vairavimą apsvaigus, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikaltimo pavojingą pobūdį ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-136-699/2018).

K. M. P. teisme duodamas parodymus savo kaltę pripažino visiškai, t. y., kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus (kai jam nustatyta daugiau negu 1,50 promilių neblaivumas) vairavo transporto priemonę C. X., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. P. veiksmai tinkamai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę, todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-63/2012).

Taigi ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių BK 243 straipsnyje numatytos veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-59/2012).

Bylos medžiaga matyti, kad kaltinamasis M. P. 2019 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kartu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 metams. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjęs.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Lietuvos probacijos tarnybai patvarkymas „Dėl baudžiamojo įsakymo siuntimo vykdyti“ išsiųstas 2019 m. rugsėjo 20 d. Tuo būdu M. P. supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams – atlikimo tvarka ir sąlygomis, jas suprato. Be to, bylos duomenys rodo ir kaip teigė pats kaltinamasis, jis niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Todėl 2019 m. spalio 19 d. apie 18.15 val., Sudervės k., Vilniaus r., kelyje Sudervė – Dūkštos, 10 km, M. P. vairuodamas automobilį C. X., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl darytina išvada, kad jis turėjo suprasti, jog už šios baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikymą jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės. A. M. P. vairavo nesant tam jokios būtinybės, vairuodamas buvo neblaivus. A. M. P. įsigijo (2019-10-12 pirkimo-pardavimo sutartis) pats tada, kai jam jau buvo uždrausta vairuoti. Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo padarytas baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas nėra mažareikšmis – neturėdamas teisės vairuoti jis įsigijo automobilį, jį vairavo, be to, vairavo būdamas neblaivus, taigi toks nevykdymas laikytinas vengimu atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Darytina išvada, kad šioje dalyje kaltinamojo veika taip pat įrodyta ir kvalifikuota tinkamai pagal BK 243 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, kaltinamajam vairavus nustatytas vidutinis girtumo laipsnis: transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – dirbantis, teistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe už nusižengimus, susijusius su neblaivumu. Anksčiau paskirtos bausmės nepadarė įtakos jo elgesiui ir jis vėl padarė analogišką veiką.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą kaltinamajam BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, o už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą. Paskirtos bausmės bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 1 dalį ir 5 dalį visiško sudėjimo būdu. Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, ji gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju M. P. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, t. y. ji jam yra atimta, teismo nuomone, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju, teismo vertinimu, nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281¹ straipsnio 1 dalies saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų formuojamoje praktikoje, kurioje pažymima, kad vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). Todėl teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,78 promilės neblaivumas, padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, praeityje jau buvo baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kaltinamajam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, nes nėra priežasties nesutikti su prokuroro siūlomu specialios teisės atėmimo kaltinamajam terminu. Kadangi nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neturėdamas teisės vairuoti, draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto – automobilio - vertę. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, valstybės naudai iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio C. X., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma be PVM – 438 Eur.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti M. P. subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. P. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio nuostatas ir paskirti M. P. baudžiamojo poveikio priemonę – 4 metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalį, 5 dalį ir konfiskuoti iš M. P. automobilio C. X., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 438 Eur.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Lėšos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.