Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1916-525/2018

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-19
Bylos Nr.: eA-1916-525/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02469-2015-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius (pran.)
Pareiškėjas: A. Z.
Atsakovas: Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra

Kategorijos

29.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eA-1916-525-2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02469-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija 29.3

(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Z. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Z. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja A. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA, atsakovas) 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. BRK-3257 (12.4) ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. BRK-7524 (12.4); 2) įpareigoti Agentūrą, pagal A. Z. pateiktą 2014 m. gruodžio 3 d. mokėjimo prašymą, išmokėti sumažintos paramos dalį, t. y. 26 039,32 Eur; 3) įpareigoti Agentūrą, pagal A. Z. pateiktą 2015 m. gruodžio 3 d. mokėjimo prašymą, išmokėti sumažintos paramos dalį, t. y. 4 757,14 Eur; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog 2012 m. liepos 30 d. A. Z. pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir Paraiška). Pareiškėja ir Agentūra 2014 m. lapkričio 3 d. pasirašė paramos sutartį dėl projekto Nr. 2IM-KK-12-1-011440-PR001 (toliau – ir Paramos sutartis), pagal kurią kompensuojama iki 330 390,00 Lt (95 687,56 Eur) visų tinkamų projekto išlaidų (Paramos sutarties 2 p.), projektas turėjo būti įvykdytas iki 2015 m. birželio 26 d. (Paramos sutarties 5.1 p.).

3. Pareiškėja 2014 m. gruodžio 3 d. pateikė mokėjimo prašymą (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 1) išlaidų kompensavimui. Atsakovas 2015 m. kovo 2 d. elektroniniu laišku informavo, kad tikrindama Mokėjimo prašyme Nr. 1 pateiktos informacijos teisingumą, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurios metu buvo įvertinta projekto Nr. 2IM-KK-12-1-011440-PR001 investicinių išlaidų vertė, nustatant, kad pareiškėjos kaina yra mažesnė už pareiškėjos įsigytų analogiškų darbų/prekių kainą. Agentūra nustatė 5 darbo dienų terminą papildomiems įrodymams pateikti, dėl įsigytų darbų/prekių kainos nustatymo, ir įspėjo, kad nepateikus papildomų įrodymų, informacija bus vertinama pagal turimus duomenis.

4. Pareiškėja 2015 m. kovo 2 d. kreipėsi į Agentūrą dėl kainų ekspertizės pateikimo. Nurodė, kad tik gavusi ekspertų išvadą, gali palyginti patirtas ir ekspertų nustatytas išlaidas.

5. Agentūra 2015 m. kovo 16 d. atsakyme dėl informacijos pateikimo Nr. BRK-2589 (12.4), atsisakė pateikti ekspertinės išvados motyvuojamąją dalį grįsdama tuo, kad tarp NMA ir ekspertinių paslaugų teikėjo yra pasirašyta konfidencialumo sutartis. Agentūra pareiškėjai pateikė tik ekspertinio konsultavimo ataskaitos (toliau – ir Ataskaita) konsultuojamąją dalį (toliau – ir Ataskaitos dalis).

6. Agentūra 2015 m. balandžio 3 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-3257(12.4) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir nurodė, kad paramos suma sumažinama ir vietoje Mokėjimo prašyme Nr. 1 nurodytos 69 882,41 Eur paramos išmokama 43 843,09 Eur dydžio suma. Agentūra 2015 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą Nr. BRK-7525(12.4) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2) ir nurodė, kad vietoje 2014 m. gruodžio 3 d. Mokėjimo prašyme nurodytos (toliau – ir Mokėjimo prašymas Nr. 2) 25 805,14 Eur paramos išmokama 21 048,00 Eur dydžio suma.

7. Pareiškėjos nuomone, mažareikšmis, atliktų darbų ir įsigytų prekių, kainų skirtumas, kuris buvo nustatytas atliktos ekspertizės metu, negali būti laikomas nebūtinomis išlaidomis ir nefinansuojamas. Pirkimo procedūros dėl Mokėjimo prašyme Nr. 1 ir Mokėjimo prašyme Nr. 2 nurodytų investicijų, buvo atliktos laikantis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėse, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (toliau – ir Taisyklės), numatytų reikalavimų. Pagal Taisyklėse nurodytą pirkimo procedūrą asmeniui pasiūlyta mažiausia kaina turi būti laikoma atitinkančia ir rinkos kainą. Priešingu atveju, būtų paneigtas Taisyklėse nustatytas teisinis reguliavimas, o iš asmens būtų reikalaujama neproporcingai didelių pastangų tam, kad būtų nustatyta absoliučiai mažiausia rinkos kaina. Dėl šios priežasties daro išvadą, kad Mokėjimo prašyme Nr. 1 ir Mokėjimo prašyme Nr. 2 nurodytų investicijų vertė atitinka rinkos kainą.

8. Agentūra pareiškėjai prieš Sprendimo Nr. 1 priėmimą nepateikė Ataskaitos, o papildomiems paaiškinimams pateikti suteikė tik 5 darbo dienas. Tuo tarpu dėl Sprendime Nr. 2 nurodytų investicijų ekspertizės išvadų, NMA pareiškėjai nepateikė visiškai jokių šias išvadas pagrindžiančių įrodymų.

9. Atsakovo priimtas Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, kadangi juose nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kaip konkrečios teisės normos buvo pažeistos ir kokios šių teisės normų taikymo sąlygos.

Šalies argumentai

10. Pareiškėja visas aukščiau nurodytas prekes įsigijo ir darbus atliko pagal Taisyklių reikalavimus, t. y. vykdydama pirkimus apklausė pasirinktus prekių bei paslaugų teikėjus ir gavo konkrečius pasiūlymus. Pažymi, jog Agentūra taip pat dėl šių prekių įsigijimo ir darbų atlikimo pirkimo procedūros jokių pažeidimų nenustatė ir Sprendime Nr. 1 bei Sprendime Nr. 2 nenurodė.

11. Taisyklėse nėra įtvirtintos pareigos, jog asmuo, atlikdamas pirkimus, bet kokiu atveju turėtų siekti, kad pirkimo kaina būtų absoliučiai mažiausia rinkoje. Nagrinėjamu atveju, pagal Taisyklių 12.2 p. perkant prekes, paslaugas ar darbus turi būti organizuojama apklausa.

Šalies argumentai

12. Pareiškėja nurodė, jog pagal priemonę tinkamomis finansuoti lėšomis yra pripažįstamos ne tik medžiagos, bet ir visi įrengimo darbai. Pasak pareiškėjos, tikėtina, jog ekspertizės metu nustatyta investicijų kaina nesutampa su Mokėjimo prašyme Nr. 1 ir Mokėjimo prašyme Nr. 2 nurodytomis kainomis ir dėl to, jog į investicijų kainą nebuvo įtraukti investicijų įrengimo darbai. Paramos sutarties sudarymas patvirtina, jog tiek Agentūra, tiek Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Paraišką ir visas joje nurodytas planuojamas atlikti išlaidas pripažino tinkamomis finansuoti pagal priemonę.

13. Pareiškėja vertina, jog atsakovo priimtas Sprendimas Nr. 1 (taip pat ir Sprendimas Nr. 2) yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Agentūra ekspertizės išvada rėmėsi kaip vieninteliu ir neginčijamu įrodymu. Ekspertizės išvada turėtų būti tik papildomas duomenų šaltinis NMA priimant sprendimą. Be to, Agentūra pažeidė pareiškėjos teisę pateikti papildomus paaiškinimus ir atsikirtimus bei nebendradarbiavo su pareiškėja.

Atsiliepimas

14. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

15. Paaiškino, jog ekspertizės metu buvo išnagrinėti Projekto pirkimo dokumentai (2014 m. lapkričio 20 d. sutartis; 2014 m. gruodžio 9 d. sutartis; sąskaitos faktūros; 2015 m. kovo 27 d. NMA pateikta lokalinė sąmata ir kt.). Įvertino pirkimo dokumentuose nurodytas investicijas.

16. Atsižvelgdamas į pateiktas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 197.1.1, 197.1.7, 197.1.8 papunkčiais bei Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 21.1, 110, 111.4 punktais, atsakovas teigė, kad nekompensuojamos (neskiriamos) 28 932,58 Eur išlaidos, t. y. 26 039,32 Eur paramos suma (28 932,58 Eur x 90 proc. paramos intensyvumas = 26 039,32 Eur), ir išmokama 43 843,09 Eur vietoj prašytos 69 882,41 Eur paramos sumos. Prašoma išmokėti paramos suma pagal Mokėjimo prašymą yra 69 882,41 Eur – 26 039,32 Eur (netinkama kompensuoti paramos suma apskaičiuota, atlikus skaičiuojamąsias kainų ekspertizes) = 43 843,09 Eur.

17. Agentūra, įvertinusi Mokėjimo prašymą Nr. 2, tikrindama pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 bei 5.10 papunkčiais, atliko užsakomąją išlaidų skaičiuojamųjų kainų ekspertizę, kurios metu buvo išnagrinėti Projekto pirkimo dokumentai (2012 m. miškotvarkos projektas 2012-2031 m., 2015 m. balandžio 2 d. sutartis su S. A., 2015 m. balandžio 24 d. sąskaita faktūra Nr. 002, 2015 m. balandžio 24 d. priėmimo-perdavimo aktas). Pirkimo dokumentuose nurodytos investicijos: skulptūros (15 vnt), mediniai atrakcionai (8 vnt).

18. Ekspertai išnagrinėjo pirkimo dokumentus bei atliko patikrą projekto įgyvendinimo vietoje ir nustatė, kad medinių atrakcionų (8 vnt.) rinkos vertė yra 1 665,17 Eur, neįskaitant PVM. Vadovaujantis ekspertizės metu surinktais duomenimis, netinkamomis finansuoti pripažintos 5 285,17 Eur išlaidos, neįskaitant PVM (6 950,88 Eur deklaruojama suma medinių atrakcionų (8 vnt.) įrengimui – 1 665,17 Eur tinkamos išlaidos, apskaičiuotos atlikus skaičiuojamąsias kainų ekspertizes). Atsižvelgiant į aplinkybes, pripažintos netinkamomis finansuoti 5 285,71 Eur išlaidos, t. y. nesuteikta 4 757,14 Eur paramos suma (5 285,71 Eur x 90 proc. paramos intensyvumas), ir išmokėta 21 048,00 Eur vietoj prašytos 25 805,14 Eur paramos sumos.

19. Agentūros nuomone, Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 atitinka visus jiems keliamus reikalavimus, todėl yra teisėti, pagrįsti ir nėra pagrindo jų naikinti. Agentūros minėtuose sprendimuose aiškiai išdėstyti nustatyti pažeidimai, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės bei išvardinti konkretūs pažeisti teisės aktai, jų punktai bei pažeistos Paramos sutarties nuostatos.

II.

20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjos A. Z. skundą tenkino iš dalies. Panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. BRK-3257 (12.4); panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. BRK-7524 (12.4); įpareigojo Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo įvertinti 2014 m. gruodžio 23 d. pateiktą mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, reg. Nr. 2IM-KK-12-1-011440-MP001 ir 2015 m. birželio 2 d. pateiktą mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, reg. Nr.2IM-KK-12-1-011440-MP002. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

21. Teismas, spręsdamas pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pažymėjo, kad pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

22. Be to, reikalavimai ir šiuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės privalo būti išdėstytos viename dokumente (skunde), o ne paaiškinimuose ar kitokio pobūdžio dokumentuose ar išsakomos žodžiu teismo posėdžio metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS 602-1064/2014).

23. Teismas nustatė, jog A. Z. ir Agentūra pasirašė Paramos sutartį (I t., b. l. 28–37), pagal kurią pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą „Miško parko poilsio aikštelės Raseinių r. Gudų kaime“, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja 2014 m. gruodžio 3 d. pateikė mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, reg. Nr. 2IM-KK-12-1-011440-MP001 (Mokėjimo prašymas Nr. 1) (II t., b. l. 111–1212 bei 2014 m. gruodžio 3 d. pateikė mokėjimo prašymą reg. Nr. 2IM-KK-12-1-011440-MP002 (Mokėjimo prašymas Nr. 2) (IV t., b. l. 30–37).

24. Agentūra 2015 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. BRK-3257(12.4) (Sprendimas Nr. 1) (I t., b. l. 38–41) nurodė, jog ekspertizės metu nustatyta, kad pirkinio dokumentuose nurodytų dalies investicijų rekreacinių takų (700 kv. m.), lauko tualetų (2 vnt.), stalų (7 vnt.), suolų (23 vnt.), šiukšlių dėžių ir konteinerių (12 vnt.), rodyklių (10 vnt.). laužaviečių (7 vn.), apžvalgos aikštelės, persirengimo kabinos, lieptų (3 vnt. – 55 kv. m.)) vertė rinkoje yra 29 367,93 Eur (101 401,61 Lt), neįskaitant PVM (deklaruojama suma minėtoms investicijoms sudarė 58 300,51 Eur (201 300.00 Lt) be PVM). Ekspertai išnagrinėjo pirkimo dokumentus bei atliko patikrą projekto įgyvendinimo vietoje ir nustatė, kad rekreacinių takų (700 kv. m.) rinkos vertė yra 15 394,38 Eur (53 153,72 Lt), neįskaitant PVM, lauko tualetų (2 vnt.) rinkos vertė – 686,70 Eur (2 371,04 Lt), neįskaitant PVM, stalų (7 vnt.) rinkos vertė – 1 619,85 Eur (5 593,00 Lt), neįskaitant PVM. suolų (23 vnt.) rinkos vertė – 3 290,66 Eur (1 1 362,00 Lt), neįskaitant PVM, šiukšlių dėžių ir konteinerių (12 vnt.) rinkos vertė – 1 027,20 Eur (3 546,72 Lt), neįskaitant PVM, rodyklių (10 vnt.) rinkos verte – 1 410,57 Eur (4 870,43 Lt), neįskaitant PVM, laužaviečių (7 vnt.) rinkos vertė – 852,95 Eur (2 945,07 Lt), neįskaitant PVM, apžvalgos aikštelės rinkos vertė – 1 831,36 Eur (6 323,32 Lt), neįskaitant PVM, persirengimo kabinos rinkos vertė – 340,29 Eur (1 1 74.95 Lt), neįskaitant PVM, lieptų (3 vnt. – 55 kv. m.) rinkos vertė – 2 913,97 Eur (10 061,36 Lt), neįskaitant PVM. Vadovaujantis ekspertizės metu surinktais duomenimis netinkamomis finansuoti pripažintos 28 932,58 Eur išlaidos, neįskaitant PVM (58 300,51 Eur (deklaruojama suma minėtoms investicijoms) – 29 367,93 Eur (tinkamos išlaidos, apskaičiuotos atlikus skaičiuojamąsias kainų ekspertizes). Nusprendė, jog nekompensuojamos (neskiriamos) 28 932,58 Eur išlaidos, t. y. 26 039,32 Eur paramos suma (28 932,58 Eur x 90 proc. paramos intensyvumas = 26 039,32 Eur), ir išmokama 43 843,09 Eur paramos suma vietoj prašytos 69 882,41 Eur paramos sumos. Prašoma išmokėti paramos suma pagal Mokėjimo prašymą Nr. 1 yra 69 882,41 Eur - 26 039,32 Eur (netinkama kompensuoti paramos suma apskaičiuota, atlikus skaičiuojamąsias kainų ekspertizes) = 43 843,09 Eur.

25. Agentūra 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. BRK-7524(12.4) (Sprendimas Nr. 2) (II t., b. l. 51–54) nurodė, jog ekspertai nustatė, kad medinių atrakcionų (8 vnt.) rinkos vertė yra 1 665,17 Eur, neįskaitant PVM. Vadovaujantis ekspertizės metu surinktais duomenimis, netinkamomis finansuoti pripažintos 5 285,17 Eur išlaidos, neįskaitant PVM (6 950,88 Eur deklaruojama suma medinių atrakcionų (8 vnt.) įrengimui – 1 665,17 Eur tinkamos išlaidos, apskaičiuotos atlikus skaičiuojamąsias kainų ekspertizes). Pripažino netinkamomis finansuoti 5 285,71 Eur išlaidų, t. y. nesuteikta 4 757,14 Eur paramos suma (5 285,71 Eur x 90 proc. paramos intensyvumas), ir išmokėta 21 048,00 Eur vietoj prašytos 25 805,14 Eur paramos sumos.

Žemesnės instancijos teismas

26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi šioje administracinėje byloje nutarė paskirti investicijų rinkos kainos nustatymo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui Dariui Kalibatui. Teismo ekspertas D. Kalibatas teismo ekspertizės akte konstatavo, jog šiukšlių dėžių ir konteinerių (12 vnt.) statybos darbų vidutinė rinkos kaina yra 1 392,71 Eur, investicijų išlaidų vertė – 1 737,72 Eur, t. y. viršija 345,01 Eur vidutinę rinkos vertę; rodyklių (10 vnt.) statybos darbų vidutinė rinkos kaina – 1 311,64 Eur, investicijų išlaidų vertė – 2 896,20 Eur, t. y. viršija 1 584,56 Eur vidutinę rinkos vertę; laužaviečių (7 vnt.) statybos darbų vidutinė rinkos kaina – 354,53 Eur, investicijų išlaidų vertė – 2 027,34 Eur, t. y. viršija 1 672,81 Eur vidutinę rinkos vertę; apžvalgos aikštelės (1 vnt.) statybos darbų vidutinė rinkos kaina – 3 021,37 Eur, investicijų išlaidų vertė – 4 344,30 Eur, t. y. viršija 1 322,93 Eur vidutinę rinkos vertę; persirengimo kabinos (1 vnt.) statybos darbų vidutinė rinkos kaina – 517,88 Eur, investicijų išlaidų vertė – 579,24 Eur, t. y. viršija 61,36 Eur vidutinę rinkos vertę; lieptų (3 vnt.) statybos darbų vidutinė rinkos kaina – 4 346,32 Eur, investicijų išlaidų vertė – 7 964,55 Eur, t. y. viršija 3 618,23 Eur vidutinę rinkos vertę; medinių rekreacinių takų (700 kv. m.) statybos darbų vidutinė rinkos kaina – 26 151,73 Eur, investicijų išlaidų vertė – 30 410,10 Eur, t. y. viršija 4 258,37 Eur vidutinę rinkos vertę; lauko tualetų (2 vnt.) statybos darbų vidutinė rinkos kaina – 1 331,00 Eur, investicijų išlaidų vertė – 2316,96 Eur, t. y. viršija 985,96 Eur vidutinę rinkos vertę; stalų (7 vnt.) statybos darbų vidutinė rinkos kaina – 1 464,10 Eur, investicijų išlaidų vertė – 2 027,34 Eur, t. y. viršija 563,24 Eur vidutinę rinkos vertę; suolų (23 vnt.) statybos darbų vidutinė rinkos kaina – 2 488,97 Eur, investicijų išlaidų vertė – 3 996,76 Eur, t. y. viršija 1 507,79 Eur vidutinę rinkos vertę; medinių atrakcionų (8 vnt.) statybos darbų vidutinė rinkos kaina – 4 196,28 Eur, investicijų išlaidų vertė – 6 950,88 Eur, t. y. viršija 2 754,96 Eur vidutinę rinkos vertę. Viso 18 674,86 Eur pareiškėjos investicijos viršijo vidutinę rinkos kainą.

27. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 3 punkte numatyta, jog tinkamos finansuoti išlaidos – įgyvendinant projektą paramos gavėjo faktiškai padarytos būtinos išlaidos, atitinkančios paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas ir nepažeidžiant EB ir nacionalinių teisės aktų nuostatų (investicinėms priemonėms), Agentūros paramos gavėjams išmokamos paramos lėšos, atitinkančios EB ir nacionalinių teisės aktų nustatytus reikalavimus (kompensacinėms priemonėms).

28. Pagal Administravimo taisyklių 3 punktą viena iš sąlygų išlaidas pripažinti tinkamomis finansuoti yra šių išlaidų atitikimas paramos paraiškoje ir (arba) paramos sutartyje, kai tokia sutartis sudaroma, nurodytas sąlygas. Nagrinėjamu atveju paramos paraiškos XII dalies 6 punkte pareiškėja patvirtino, kad prašoma suma yra mažiausia projektui įgyvendinti reikalinga suma. Pagal pareiškėjos ir Agentūros sudarytos Paramos sutarties 4 punkto nuostatas, išmokant paramos lėšas, paramos gavėjui kompensuojamos tik tos investicijos (sąnaudos, išlaidos), kurios yra: tiesiogiai susijusios su projekto, kuriam teikiama parama, įgyvendinimu (4.1 p.); būtinos projektui įgyvendinti ir atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principus (4.2 p.); laikomos tinkamomis finansuoti, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, ir numatytos paraiškoje bei miškotvarkos projekte (4.3 p.); patirtos ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paraiškos pateikimo ir projekto įgyvendinimo metu, ir tiesiogiai susijusios su projekto įgyvendinimu (4.4 p.); pagrįstos, identifikuojamos ir patvirtinamos atitinkamais dokumentais (4.6 p.). Atsižvelgiant į šias Paramos sutarties bei paramos paraiškos nuostatas, investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principais.

29. ABTĮ 62 straipsnio 4 dalis numato, jog eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Iš čia matyti, jog tai tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti vertinamas kitų įrodymų visumoje, nesuteikiant jam jokios viršenybės kitų įrodymų atžvilgiu. Eksperto išvados, kaip įrodymo, specifiškumas ir reikalavimas nesutikimą su eksperto išvada atitinkamai motyvuoti lemia, kad eksperto išvada, jos pagrįstumo aspektu, gali būti paneigta taip pat naudojant specialias žinias, kurios patvirtintų, jog buvo naudojami netinkami tyrimo metodai, kad ekspertui buvo pateikti neteisingi išeities duomenys ir pan. Teisėtumo aspektu eksperto išvada galėtų būti paneigta, jei būtų nustatyta, kad ekspertizė paskirta ir atlikta neteisėtai, kad ekspertas nekompetentingas šioje mokslo srityje ir pan. (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1077/2009, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016).

Šalies argumentai

30. Pareiškėja papildomai teigė, jog teismo ekspertas vidutinės rinkos kainas apskaičiavo rangos būdu, tačiau jas įsigijo kaip prekes. Iš sutarčių matyti, jog pareiškėja su vykdytojui susitarė, kad pastarasis įsipareigoja atlikti darbus, pagaminti ir sumontuoti nurodytus objektus (sutarčių 1.1. p.) (III t., b. l. 42–43, 44–45; IV t., 38–39). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.645 str. 1 d. numatyta, jog rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi, byloje nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja susitarė dėl prekių pirkimo-pardavimo, o priešingai – susitarė dėl rangos. Iš kitos pusės, pareiškėjos nurodomos sąskaitos faktūros nėra sandoriai, iš kurių šalims kyla tam tikros teisės ar pareigos, tuo labiau, tai nėra dokumentas, įrodantis šalių susitarimą pirkti tam tikras prekes, o ne darbus. Atsižvelgiant į tai, jog šalys iš esmės neneigia teismo ekspertizės teisingumo (išskyrus prieš tai minėtus pareiškėjos teiginius dėl sutarties objekto), teismas neturi pagrindo ja nesivadovauti.

31. Be to, į byla pateikta ir „Civitta“, UAB 2015 m. vasario 27 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. C-93 (II t., b. l. 23–28) ir 2015 m. liepos 23 d. ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 25 (IV t., 48–51), kuriomis vadovavosi atsakovas, priimdama skundžiamus sprendimus bei kuriose buvo nustatytos investicijos, viršijusios rinkos kainas. Pažymėtina, jog minėtose ataskaitose nurodyta, kad jas atliko „UAB „Civitta“ ekspertai“ (taip nurodyta), tačiau byloje nėra jokių duomenų, kurie specialistai atliko investicijų vertinimus (tai neatsispindi nei Agentūros sprendime, nei minėtose ekspertinio konsultavimo ataskaitose). Byloje yra tik duomenys apie A. Š. (V t., b. l. 14–19) ir A. V. (A. V.) kvalifikaciją. Be to, yra pateiktas ir ekspertų sąrašas (V t., b. l. 76), kuriame be šių dviejų asmenų įrašyti ir kiti asmenys. Taigi, nėra aišku, kurie asmenys atliko ekspertinio konsultavimo ataskaitose nurodytą vertinimą. Teismo ekspertizę atlikęs D. Kalibatas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1R-278 įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jam suteikta teisė atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę bei statinio ekspertizes (projekto dalys: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominė). Taigi, teismo vertinimu, D. Kalibato atlikta teismo ekspertize nėra pagrindo abejoti ir nesivadovauti.

Žemesnės instancijos teismas

32. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas, atsižvelgdamas į „Civitta“, UAB 2015 m. vasario 27 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-93 ir 2015 m. liepos 23 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. 25 išvadas, ginčijamais sprendimais nepagrįstai pripažino dalį prašomų kompensuoti išlaidų nepagrįstomis. Be to, atsakovas nesilaikė ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti teisiškai ir faktiškai pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 naikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Nors pareiškėja prašo įpareigoti NMA išmokėti sumažintos paramos dalį, tačiau, teismas neturi teisės įpareigoti atlikti šiuos veiksmus. Pažymėjo, jog minėti įpareigojimai yra viešojo administravimo subjekto veikla (mokėjimo prašymų vertinimas), o administraciniai teismai neatlieka viešojo administravimo funkcijų (ABTĮ 3 str.). Atsižvelgdamas į tai, teismas įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti Mokėjimo prašymą Nr. 1 ir Mokėjimo prašymą Nr. 2 bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą (atitinkančius sprendimus).

Šalies argumentai

33. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 44 str. 1 d. nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepagrindė įrodymais, teismas šio prašymo nagrinėjamu atveju nesprendė, palikdamas jai teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

III.

34. Pareiškėja A. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, pagal kurią NMA įpareigota iš naujo įvertinti A. Z. 2014 m. gruodžio 23 d. mokėjimo prašymą ir 2015 m. birželio 2 d. mokėjimo prašymą; įpareigoti NMA, pagal A. Z. pateiktą 2014 m. gruodžio 23 d. mokėjimo prašymą išmokėti sumažintos paramos dalį, t. y. 26 039,32 Eur; įpareigoti NMA, pagal A. Z. pateiktą 2015 m. birželio 2 d. mokėjimo prašymą, išmokėti sumažintos paramos dalį, t. y. 4 757,14 Eur; priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

35. Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, pagal kurią pripažinta, jog pareiškėjos atliktų investicijų rinkos vertė turi būti nustatyta iš naujo NMA, yra nepagrįsta, kadangi nebuvo atsižvelgta į visas bylai svarbias aplinkybes. Pareiškėja sutinka, kad teismo ekspertizėje pateikiamos išvados yra tikslesnės nei Ataskaitose pateikti duomenys, tačiau teismo ekspertizėje neatsispindi visi reikšmingi faktoriai, lemiantys pareiškėjos investicijų vertę, todėl investicijų vertė turėjo būti vertinama kaip visiškai atitinkanti keliamus reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

36. Programa „Sistela“ nėra pritaikyta smulkiems statybos projektams įvertinti, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindų nesivadovauti teismo ekspertizės metu nustatytomis pareiškėjos investicijų kainomis. Pareiškėjos investicijų vertė turėtų būti skaičiuojama pagal pareiškėjos pateiktą Mokėjimo prašymuose.

37. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog byloje nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja susitarė dėl prekių pirkimo-pardavimo, priešingai – susitarė dėl rangos. Pareiškėjos nurodomos sąskaitos-faktūros nėra sandoriai, tuo labiau, nėra dokumentas, įrodantis šalių susitarimą pirkti tam tikras prekes, o ne darbus. Pažymi, jog prekės buvo įgytos pirkimo-pardavimo būdu, o ne pirkti kaip darbai, be to atsižvelgiant į tai, jog prekės, kaip darbai, yra tinkamos finansuoti išlaidos, pareiškėjai turi būti kompensuota visa šių prekių įsigijimo kaina.

38. Atsižvelgiant į Administravimo taisyklių nuostatas, jog tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamos išlaidos, atitinkančios didžiausią rinkos kainą, o ne vidutinę ar mažiausią kainą, todėl nesutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo kitokiu teisės normos interpretavimu. Nepagrįstas NMA tvirtinimas, jog išlaidos projekto įgyvendinimui turi būti pačios mažiausios.

39. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad teismas neturi teisės įpareigoti NMA išmokėti sumažintos paramos dalį. Nurodo, jog teismas net nenurodo, jog NMA iš naujo apskaičiuodama pareiškėjos investicijų vertę turėtų remtis šioje byloje atliktos teismo ekspertizės rezultatais, o palieka NMA teisę dar kartą savo nuožiūra apskaičiuoti pareiškėjos investicijų vertę. Suteikiant NMA vienašališkai atlikti pareiškėjos investicijų rinkos vertės nustatymą iš naujo, NMA suteikiamas pranašumas, be to, NMA atlikus pakartotinį vertinimą ir pareiškėjui vėl jį apskundus teismui, o teismui pripažinus NMA neteisingai nustačius vertę, galėtų būti sukuriamas amžinas ginčas tarp NMA ir pareiškėjos iš esmės dėl to paties ginčo dalyko.

Šalies argumentai

40. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjos skundas ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

41. Agentūra teigia, kad jos teisė pasitelkti nepriklausomus ekspertus yra nekvestionuojama. Pažymi, kad „Civitta“ UAB atitinka visus reikalavimus, teismui buvo pateikta ekspertų kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai, kurių teismas nepagrįstai nevertino.

Žemesnės instancijos teismas

42. Teismo ekspertizės ataskaitoje konstatuota, kad Pareiškėjos atliktos investicijos viršijo rinkos kainą. Teismo ekspertizės ataskaitoje nustatyti skaičiavimai neženkliai skiriasi nuo Agentūros eksperto nustatytų skaičiavimų, tačiau tiek teismo ekspertizė, tiek Agentūros atliktos ekspertizės įrodo, kad Pareiškėjas prekes įsigijo didesnėmis nei rinkos kainomis.

43. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nepateikė papildomų paaiškinimų dėl įsigytų investicijų ir jų kainų pagrįstumo.

44. Pažymi, kad „Civitta“ UAB ataskaitose nurodytos kainos buvo paskaičiuotos statybos rangos sutarties sudarymo dieną galiojusiomis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis. Nesutinka su teismo vertinimu, kad teismo paskirto eksperto D. Kalibato atlikta ekspertize nėra pagrindo abejoti.

45. Agentūros teigimu, Sprendimai Nr. 1 ir Nr. 2 atitinka jiems keliamus reikalavimus, todėl yra teisėti, pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo.

Atsiliepimas

46. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinė skundą prašė jį atmesti.

47. Atkreipė dėmesį, kad nors teismo ekspertizės metu nustatyta, kad pareiškėjos išlaidos viršijo vidutinę rinkos kainą, tačiau pažymėtina, kad tarp Ekspertizės akte ir Ataskaitoje nurodytų investicijų verčių egzistuoja ženklus skirtumas.

48. Pažymi, kad teismo ekspertas Darius Kalibatas atlikdamas teismo ekspertizę tai pat vadovavosi kompiuterine programa „Sistela“, taigi, NMA nurodomi argumentai dėl panaudotos kompiuterinės programos neturi jokios reikšmės, kadangi abiem atvejais buvo naudota ta pati programa.

49. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus bei įrodymus, kadangi papildomiems paaiškinimams pateikti pareiškėjai buvo suteiktos tik 5 dienos. Toks terminas yra nepagrįstai trumpas.

50. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skunde iš esmės išdėstė tuos pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde, reikalaudamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

51. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo, kuriuo panaikintas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. BRK-3257 (12.4) bei panaikintas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas Nr. BRK-7524 (12.4); Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos įpareigota iš naujo įvertinti 2014 m. gruodžio 23 d. pateiktą mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, reg. Nr. 2IM-KK-12-1-011440-MP001 ir 2015 m. birželio 2 d. pateiktą mokėjimo prašymą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, reg. Nr.2IM-KK-12-1-011440-MP002, teisėtumas ir pagrįstumas.

52. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatuodamas, kad atsakovas, atsižvelgdamas į „Civitta“, UAB 2015 m. vasario 27 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-93 ir 2015 m. liepos 23 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. 25 išvadas, ginčijamais sprendimais nepagrįstai pripažino dalį prašomų kompensuoti išlaidų nepagrįstomis, be to, atsakovas nesilaikė ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti teisiškai ir faktiškai pagrįstas.

53. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą pateikė tiek pareiškėjas, motyvuodamas tuo, kad nors teismo ekspertizės išvados yra tikslesnės, tačiau joje neatsispindi visi reikšmingi faktoriai, lemiantys pareiškėjos investicijų vertę, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu įpareigoti NMA perskaičiuoti pareiškėjos investicijų vertę; atsakovas nurodo, kad teismo ekspertizės ataskaitoje nustatyti skaičiavimai neženkliai skiriasi nuo Agentūros eksperto nustatytų skaičiavimų, kas įrodo, kad pareiškėja prekes įsigijo didesnėmis nei rinkos kainomis.

54. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

55. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos išaiškinimą, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, surinktų įrodymų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl iš naujo jų nebekartoja. Atsakydama į pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvus tik papildo.

56. Dėl pareiškėjos teiginio, kad teismo ekspertizės išvadoje neatsispindi visi reikšmingi faktoriai, lemiantys pareiškėjos investicijų vertę, todėl investicijų vertė turėjo būti vertinama kaip visiškai atitinkanti keliamus reikalavimus, teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi paskirta investicijų rinkos kainos nustatymo ekspertizė, kurią atliko ekspertas Darius Kalibatas, kuris Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1R-278 įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, jam suteiktas teisė atlikti statybos techninės veiklos ekspertizę bei statinio ekspertizes (projekto dalys: statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo, ekonominė). Ekspertizės metu nustatyta, kad pareiškėjos investicijos 18 674,86 Eur viršijo vidutinę rinkos kainą. Vertinant tai, jog tiek „Civitta“, UAB, tiek teismo paskirtos ekspertizės metu konstatuota, kad pareiškėjos investicijos viršijo vidutinę rinkos kainą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nėra pagrindo abejoti ir nesivadovauti teismo paskirta atlikta ekspertize. Atsižvelgiant į tai, atmestini pareiškėjos ir atsakovo apeliacinio skundo teiginiai dėl teismo paskirtos ekspertizės atlikimo.

57. Pareiškėjos teiginiai, kad pareiškėjos investicijų vertė turi būti skaičiuojama pagal pareiškėjos pateiktus Mokėjimo prašymus, teisėjų kolegijos vertinimu yra hipotetiniai.

58. Pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėja tarėsi dėl prekių pirkimo-pardavimo, o ne buvo susitarimas dėl rangos, išsamiai ir visapusiškai aptarti pirmosios instancijos teismo sprendime (nutarties 30 punkte), todėl apeliacinės instancijos teismas pakartotinai dėl to nepasisako.

59. Paramos sutartimi pareiškėja įsipareigojo, kad investicijų išlaidos atitiks realiai rinkoje egzistuojančias kainas, todėl investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas neatitinka nei Paramos sutarties, nei teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad pareiškėjos išlaidų, patirtų įsigyjant Projekto investicijas už padidintą kainą, dalis, kuri viršija vidutinę rinkos kainą, negali būti laikoma būtinosiomis išlaidomis Projektui įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad investicijų įsigijimas už nepagrįstai padidintas kainas, neatitinkančias rinkos kainų, yra nesuderinamas su sąnaudų efektyvumo ir kaštų–naudos principais.

60. Pareiškėjos teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas įpareigodamas NMA atlikti pakartotinį vertinimą, bus sukuriami nauji ginčai tarp NMA ir pareiškėjos, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o tik pareiškėjos samprotavimais ir hipotetinio pobūdžio pareiškimais.

61. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai pagrįstai pabrėžė, jog Agentūra, būdama viešojo administravimo subjektu, privalo laikytis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (lot. be kita ko) objektyvumo, taigi šiuo atveju išsiaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės ginčui teisingai išspręsti.

62. Nacionalinė mokėjimo agentūra, kaip valstybės institucija, priimdama administracinį sprendimą turi laikytis ir gero administravimo principo, kuris yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Nepaisant to, kad Viešojo administravimo įstatyme gero administravimo principas tiesiogiai nėra įtvirtintas, jis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išvedamas iš Konstitucijos nuostatų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, vykdydamos valdžios funkcijas, privalo veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų, bei dirbti rūpestingai ir atidžiai (žr., pvz., 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015; 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015 ir kt.).

63. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsižvelgdamas į „Civitta“, UAB 2015 m. vasario 27 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-93 ir 2015 m. liepos 23 d. ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. 25 išvadas, ginčijamais sprendimais nepagrįstai pripažino dalį prašomų kompensuoti išlaidų nepagrįstomis, kurios ne visai atitinka teismo paskirtos ekspertizės metu nustatytų investicijų kainų. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tikslu įvertinti ir priimti sprendimus dėl pareiškėjos pateiktų Mokėjimo prašymų, būtina iš naujo įvertinti 2014 m. gruodžio 23 d. ir 2015 m. birželio 2 d. mokėjimo prašymus.

64. Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė ir įvertino, sprendime išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nėra tokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantai nenurodė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

65. Tinkamai surinkti ir įvertinti visus reikšmingus įrodymus bei faktus, ir jais bei teisės normomis pagrįsti priimamą administracinį teisės aktą, t. y. nuspręsti dėl paramos gavėjo deklaruojamos sumos atitikimo patirtoms investicijoms ir pripažinimo jas tinkamomis finansuoti gali tik tam įgalinimus turinti valstybės institucija. Bylą nagrinėjantis teismas gali tik patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. Z. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiamaTeisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasArūnas Sutkevičius