- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-27
- Bylos Nr.
- 1S-663-810/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-38-1-00037-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- G. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Arūno Paštuolio,
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. M. (toliau – G. M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
G. M. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistas galutine subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme.Lietuvos Respublikos Prezidento 2016 m. gruodžio 23 d. dekretu „Dėl malonės suteikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžiu G. M. paskirta galutinė 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta 2 (dvejais) metais. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. gegužės 2 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 2 d. 2018 m. birželio 25 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam G. M., tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis G. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, patvirtinant 2018 m. birželio d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistojo teigimu, priešingai nei tai nustatyta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, bylos medžiaga patvirtina, jog jis jau pasiekė bausmės vykdymo tikslus ir išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vien tik dėl jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdžio, kaip tai buvo padaryta skundžiama nutartimi, pasak G. M., teisinio pagrindo nebuvo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvų akivaizdu, jog analizuojamu atveju teismas vertino ne nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei jo pažangą, bet praeityje įvykdytą nusikaltimą.Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nuteistasis pažymi, kad jis jau yra atlikęs 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, praeityje teistas nebuvo, bausmės atlikimo metu jo elgesys buvo nepriekaištingas, ką neabejotinai patvirtina ir jo perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui į atvirąją koloniją. Be to, G. M. yra skatintas net 19 (devyniolika) kartų, pažeidęs pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių nebuvo, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu jis įgijo autopakrovėjo vairuotojo ir kompiuterio operatoriaus specialybes, pataisos namuose dirba, gauna oficialias pajamas, tokiu būdu prisidėdamas prie savo šeimos finansinės gerovės. Darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju – bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, G. M., jo paties teigimu, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, paleistas į laisvę apsigyventų su savo šeima, kur grįžta ir trumpalaikių išvykų į namus metu. Jų metu jokių pažeidimų padaręs nebuvo, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka vos 8 balus ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį ji sumažėjo nuo 18 balų. Nuteistojo G. M. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien tik šių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Kaip nustatyta aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo G. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 8 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau atsižvelgiant į tai, kad analizuojamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir G. M. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Įvertinus G. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kuriuos nuteistasis taip akcentuoja savo skundu, teisėjų kolegijai nekyla. Bausmę G. M. atlieka atvirojoje kolonijoje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, 18 kartų skatintas, pataisos namuose dirba, išėjęs į laisvę bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, lanko juos trumpalaikių išvykų į namus metu. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai asmenį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama G. M. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, jog šiuo atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, kurios metu nuteisto asmens atžvilgiu ir toliau taikomi tam tikri ribojimai, kurių nuoseklus laikymasis yra būtinas tinkamam bausmės tikslų įgyvendinimui. Nors šioje G. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jokie jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, į kuriuos betarpiškai atsižvelgiama sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ir neįžvelgiami, tačiau, šiuo atveju apsiriboti vien tik tokių veiksnių nebuvimu ir vien tik šiuo pagrindu G. M. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Būtina kompleksiškai įvertinti visą nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą ir jos visumoje spręsti, ar šiuo metu jau yra pakankamas pagrindas pagrįstai manyti, kad išėjęs į laisvę asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu įvertinus nuteistojo G. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, net ir nesant jo pakartotinį nusikalstamą elgesį galinčių paskatinti kriminogeninių rizikos veiksnių, kategoriška išvada, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankama lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, vis tik negalima, ką visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Pritariant apylinkės teismo išvadoms visų pirma pažymėtina, kad nors laisvės atėmimo bausmę G. M. atlieka pirmąjį kartą, praeityje teistas nebuvo, tačiau vertinamu atveju jis buvo nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kategorijoms, padarymą. Šių nusikaltimų pobūdis, kiekis ir įvykdymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Teigti, jog šiuo metu G. M. požiūris į visuomenėje egzistuojančias bendrojo pobūdžio taisykles yra pakitęs, teisinio pagrindo nėra. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, jog teisminio proceso metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų G. M. pripažino tik iš dalies, duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, sprendžiant iš jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio turinio (LITEKO duomenys), siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį, jis stengėsi sumažinti savo vaidmenį nusikaltimų vykdyme, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tuo metu nuteistasis kritiškai nevertino savo nusikalstamo elgesio, o tai jį charakterizuoja neigiamai. Ir nors šiuo metu G. M. savo kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, tačiau, įvertinus tai, jog net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis teigia, jog praeityje lengvai pasiduodavo kitų asmenų įtakai, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šiuo metu nuteistasis nevertina savo neteisėto elgesio kritiškai, menkina savo kaltę, kas šiuo metu vis dar neleidžia konstatuoti pakankamos nuteistojo elgesio pažangos, būtinos asmens lygtinio paleidimo atveju. Juo labiau, siekiant lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra. Nors G. M. padarytų nusikalstamų veikų sunkumas, pobūdis bei įvykdymo aplinkybės, kaip tai teisingai pažymima nuteistojo skundu, ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia G. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia. Atmetant G. M. skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jam inkriminuoti nusikaltimai buvo įvykdyti bendrininkaujant su kitu asmeniu, kas ne tik parodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir pabrėžia saugaus jo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Tuo tarpu nepaisant to, kad skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje duomenų, patvirtinančių, jog G. M. yra susijęs su kriminaline subkultūra ar šiuo metu palaiko ryšius su neigiamai jo asmenybę įtakojančiais asmenimis, nėra, tačiau paminėtas veiksnys, atsižvelgiant į G. M. asmenines savybes, įvertinus tai, kad nuteistasis turi draugų ir pažįstamų, su kuriais palaiko ryšius, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vis dar išlieka aktualus ir leidžia pagrįstai abejoti pakankamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką jam darančių draugų. Juo labiau, kad remiantis 2018 m. birželio 14 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, G. M. praeityje lengvai pasiduodavo neigiamai kitų asmenų įtakai, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, jog šis G. M. elgesį iš esmės neigiamai charakterizuojantis veiksnys šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje yra nebeaktualus, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Atmetant G. M. skundą, tuo pačiu pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, akcentuotina ir tai, kad nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai buvo įvykdyti jo darbo metu, paties G. M. teigimu, dėl turimų finansinių problemų, todėl šiuo atveju vien tai, kad nuteistojo nuostatos į darbą yra teigiamos, pataisos įstaigoje jis dirba, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju, priešingai nei savo skundu tai traktuoja G. M., vėlgi nėra pakankamas pagrindas jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, jog paties nuteistojo teigimu, jo uždirbamų pajamų laisvėje pakakdavo tik pagrindiniams jo poreikiams tenkinti, tačiau santaupų didesnėms išlaidoms apmokėti jam pritrūkdavo, nors nuteistasis ir yra linkęs planuoti, nesielgia spontaniškai, tačiau siekė tiesioginio atlygio. Tuo tarpu duomenų, patvirtinančių, kad šiuo metu nuteistojo požiūris į gyvenimo sąlygas bei asmeninius poreikius yra pakitęs, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, kas teisėjų kolegijai vis dar leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę G. M. sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, o jo praeityje įvykdyti finansinio pobūdžio nusikaltimai, siekiant savo asmeninės finansinės gerovės, nepasikartos. Šios išvados plotmėje svarbu paminėti ir tai, kad G. M., 2018 m. birželio 14 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, baigė „95 kodo“ kursus, reikalingus dirbant tarptautinių reisų vairuotoju, išėjęs į laisvę siekia dirbti pagal turimą specialybę, kuri, įvertinus nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį – darbo reikalais išvykęs į užsienį krovininiu transportu vykdė narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo betarpiškai susijusi su jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų atlikimu, todėl šiuo atveju, sprendžiant G. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepripažintina teigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojančia aplinkybe, sudarančia pakankamą pagrindą jo lygtiniam paleidimui. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tamprūs G. M. socialiniai ryšiais su savo artimaisiais, kurie, 2018 m. birželio 14 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio G. M. nusikalstamo elgesio. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad ši aplinkybė egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio jo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo metu vien tik artimi nuteistojo socialiniai ryšiai su savo artimaisiais galėtų pažaboti G. M. galimą neteisėtą elgesį jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Juo labiau, jog net ir šiuo metu nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią G. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu šiuo atveju skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka pagrįstai išvadai, jog G. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuosekliai mažėjantis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas. Sprendžiant klausimą dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo yra vertinamas ne tik jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog G. M. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tinkamas nuteistojo elgesys pataisos namuose neabejotinai jau buvo įvertintas tiek 2016 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu „Dėl malonės suteikimo“, sumažinant G. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejais) metais, tiek ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi tolimesniam bausmės atlikimui perkėlus nuteistąjį į atvirąją koloniją, kur laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygos yra artimos lygtiniam paleidimui. Esant šių duomenų visumai, sutikti su nuteistojo teiginiais, jog jo pažanga yra ignoruojama, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ir vis tik, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, šiuo metu ji vis dar nėra pakankama G. M. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 25 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.