- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- A-2746-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00459-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Dainius Raižys (pran.)
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. K. ir jo atstovui advokatui Dainiui Burduliui,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį M. K. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2024 m. vasario 15 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2.1. Užsienietis 2021 m. lapkričio 12 d. teisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, turėdamas pasą ir Lenkijos Respublikos „D“ tipo vizą. Užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje, galiojantis iki 2023 m. rugsėjo 24 d., ir leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 11 d.
2.2. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 23S200324 panaikino Užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 23S202164 uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus. Tokie sprendimai priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. spalio 30 d. raštu Nr. 19-969S, kuriame nurodyta, jog Užsienietis yra „Hizb ut-Tahrir“ radikalios islamistinės organizacijos narys, kurios ideologija prieštarauja demokratijos principams; Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
2.3. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Departamentas priėmė nagrinėti skubos tvarka (2023 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. 23S204926).
2.4. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 23S205150 Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val.
2.5. Atsižvelgiant į tai, kad Užsieniečio prieglobsčio byla dar nėra išnagrinėta ir jis kelia grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, jis turėtų būti sulaikytas.
II.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimu tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą, t. y. sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį M. K. Centre iki 2024 m. vasario 15 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
4. Teismas, apžvelgęs Centro teikime išdėstytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatas, pažymėjo, kad Užsieniečio asmenybė nustatyta, šiuo metu jis yra prieglobsčio prašytojas. VSD 2023 m. spalio 30 d. rašte Nr. 19-969S padaryta išvada, kad Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nėra paneigta, o Departamento 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 23S200324 ir 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. 23S202164 nėra apskųsti. Vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, Užsieniečiui negali būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nes jis pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Teismas nusprendė skirti Užsieniečiui sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu.
III.
5. (duomenys neskelbtini) pilietis M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Užsienietis, akcentuodamas savo teisinį statusą (prieglobsčio prašytojas), teigia, jog jis buvo sulaikytas vien formaliai nustačius VSD išvados, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, buvimo faktą, tačiau neįvertinus jos pagrįstumo (pvz., neaišku, kokiais informacijos šaltiniais pagrįsta ši išvada, ir Užsienietis neturėjo teisės susipažinti su neišslaptinta pažymos dalimi). Užsieniečiui buvo skirta labiausiai judėjimo laisvę varžanti priemonė, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, pavyzdžiui, į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių Užsieniečio aktyvų dalyvavimą nurodytoje organizacijoje bei teroristinių aktų vykdymą. Akcentuota, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis nuo buvimo Lietuvos Respublikoje pradžios nepadarė jokių vidaus tvarkos pažeidimų ir neatliko kitų veiksmų, kurie pagrįstų jo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Be to, Užsienietis nurodo, jog jis yra sudaręs nuomos sutartį vienerių metų laikotarpiui, todėl jis turi galimybę gyventi savo pasirinktoje apgyvendinimo vietoje.
Atsiliepimas
7. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Centras iš esmės pakartoja teikime išdėstytus savo argumentus ir sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, papildomai nurodydamas, kad, vadovaujantis Įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3 dalimis, būtent VSD atlieka užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, o Departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadas. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas vertinti, kad Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, nes, praradęs galimybę teisėtai reziduoti Lietuvos Respublikoje ir, tikėtina, siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę, jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nors jis galėjo tai padaryti tuo laikotarpiu, kai turėjo teisę teisėtai gyventi Lietuvoje. Toks Užsieniečio elgesys suponuoja realią ir pagrįstą tikimybę, jog jis pasislėps ar bandys išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę, tokiu būdu sukliudydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui skirtas sulaikymas Centre iki 2024 m. vasario 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).
11. Pagal Įstatymo 112 straipsnį, užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
12. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 140⁷ str.).
13. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra išvardyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).
14. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)). Administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).
15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Departamentas 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 23S200324 panaikino Užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 23S202164 uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus ir kartu įtraukė į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo Užsieniečiui atvykti ir apsigyventi. Šie Departamento sprendimai buvo priimti atsižvelgiant į VSD 2023 m. spalio 30 d. rašte Nr. 19-969S pateiktą informaciją ir priėjus prie išvados, kad Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes Užsienietis yra HuT („Hizb ut-Tahrir“, liet. „Išsivadavimo partija“) radikalios islamistinės organizacijos narys, dalyvaujantis jos veikloje. Departamento 2023 m. lapkričio 8 d. sprendime Nr. 23S200324 nurodyta, kad, VSD duomenimis, HuT yra islamo sklaidą Vidurio Rytuose, Azijos regionuose ir Europos šalyse vykdanti musulmonų organizacija, siekianti įkurti islamišką kalifatą, priešintis Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos ir Izraelio interesams musulmoniškose valstybėse. HuT politiniai tikslai prieštarauja demokratijos principams, pateisina smurto naudojimą, kelia antivalstybinės veiklos riziką, skatina antisemitizmą, viešoje propagandoje kviečia karui prieš Izraelį ir žydus. Departamento 2023 m. lapkričio 8 d. sprendime Nr. 23S200324 taip pat nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Užsieniečiui buvo išduotas 2023 m. rugpjūčio 11 d., tačiau šis leidimas nebuvo jam įteiktas; nėra duomenų apie Užsieniečio įsidarbinimą Lietuvoje arba šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje. Užsienietis apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad jis neapskundė Departamento 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 23S200324 ir 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 23S202164.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šioje byloje yra pagrindas sulaikyti Užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkto pagrindu. Kaip minėta, VSD, kuri yra kompetentinga institucija vertinti užsieniečių keliamą grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 4 str. 4 d.), ir Departamentas, išnagrinėję su Užsieniečio individualia situacija susijusią informaciją, priėjo prie išvados, jog Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis priklauso HuT organizacijai. Užsienietis pripažino, jog jis priklauso šiai organizacijai, tačiau nesutiko su pateiktu šios organizacijos vertinimu. Užsieniečio teiginys, kad minėtos organizacijos veikla yra uždrausta ne visose valstybėse (įskaitant Europos Sąjungos valstybes), teisėjų kolegijai savaime nėra pagrindas abejoti dėl Departamento surinktos informacijos apie HuT organizacijos veiklą ir tikslus teisingumo. Taigi, apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje išdėstyti Užsieniečio ir jo atstovo advokato argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
17. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai skyrė Užsieniečiui sulaikymą. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.