Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-12-21 · Byla Nr. ATP-830-557/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2012-11-08Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-12-21Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-21
Bylos Nr.
ATP-830-557/2012
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-04120-2012-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-830-557/2012Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04120-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimo, kuriuo P. J., taikant ATPK 30¹ str., nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. 2012-10-08 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. spalio 8 d. apie 21.05 val. Klaipėdos r. sav. Venckų k., Vingio g., vairavo automobilį „Ford Tourneo Connect“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,82 promilių girtumo laipsnis. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimu P. J. pripažino kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir, pritaikius ATPK 30¹ str., nubaudė jį 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo byloje priimti naują nutarimą, paskiriant P. J. administracinę nuobaudą ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose. Nurodo, jog P. J. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. ATPK 30¹ str. numatyta galimybė skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, tačiau šiai galimybei realizuoti įstatymų leidėjas kelia tam tikras sąlygas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str., gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl teismo nurodyta aplinkybė, kad P. J. nuoširdžiai gailisi, o teisė vairuoti reikalinga dėl asmeninės gerovės bei darbo, byloje nėra reikšminga. P. J. privalėjo iš anksto numatyti galimai kilsiančias pasekmes dėl alkoholio vartojimo, tačiau šių pasekmių nepaisė ir lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. ATPK 20 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nors apeliaciniu skundu prašoma panaikinti nutarimą ir priimti naują sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, ginčijamas tik netinkamas ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas skiriant nuobaudą P. J.. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Skundžiamu teismo nutarimu P. J. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 126 str. 1 d., kuriame numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 Lt iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Apylinkės teismas P. J. atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. ir skyrė mažesnę, nei sankcijoje numatyta minimali, nuobaudą – 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams motyvuodamas tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones P. J. yra būtina, kadangi jis dirba L. J. gamybinėje-prekybinėje firmoje vairuotoju ir jo gaunamas uždarbis yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis, jo finansinė padėtis yra itin sunki, šeimoje gyvena sergantys asmenys, kuriems reikalinga priežiūra, o neturint teisės vairuoti transporto priemones P. J. netektų darbo, liktų bedarbis ir dėl to dar labiau pablogėtų jo šeimos finansinė padėtis. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pažeidėjas dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi, be to, teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo) ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda). Teismas taip pat pažymėjo, kad P. J. veiksmai nėra piktybiški, jis nevengia atsakomybės. Teismas padarė išvadą, kad nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti P. J. paskiriant mažesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje. Tačiau su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT nutartys administracinėse bylose N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007). Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

P. J. padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tai, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, skundžiamame nutarime konstatavo ir apylinkės teismas. Apeliacinis teismas pripažįsta, jog P. J., vairuodamas neblaivus, kėlė didelę grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Vairuotojas dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. P. J. nors ir žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbe, to nepaisė ir sėdo už vairo neblaivus. Aplinkybė, kad P. J. darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir tokios pozicijos nuosekliai laikosi), jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N14-2082/2006, N1-1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1-413/2007). Kaip minėta, šiuo atveju buvo padarytas vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Pažymėtina ir tai, jog administracinį teisės pažeidimą, už kurį P. J. nubaustas skundžiamu nutarimu, jis padarė turėdamas galiojančias administracines nuobaudas už transporto priemonės vairavimą pasibaigus laikino valstybinio numerio ženklo galiojimui bei už vairavimą transporto priemonės, kuri nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (b.l. 13-16), t.y. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą - tame pačiame ATPK Dešimtajame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“ numatytą administracinį teisės pažeidimą. Šią aplinkybę apylinkės teismas pripažino P. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o pagal formuojamą teismų praktiką sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas (LVAT nutartis administracinėje byloje N62-3803/2011).

Teismas nustatė dvi P. J. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t.y. pažeidėjas dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi, be to, teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo. Tačiau pažymėtina, jog P. J. įvykio vietoje nurodydamas pažeidimo padarymo aplinkybes nebuvo nuoširdus. Teismo posėdžio metu (b.l. 39) P. J., paaiškindamas apie įvykio aplinkybes, parodė, jog „<...> po aštuonių dar jos (žmonos) nebuvo. Paskambinau, sako atvažiuok pasiimsi ir važiuosim namo. Susitvarkiau viską kepykloje. Nuvykau parsivežti žmonos. Jos gėrė. Nebeturėjau kantrybės laukti. Sakė, padėk, greičiau grįšime <...>“. Tuo tarpu pirminiame savo paaiškinime (b.l. 5) P. J. buvo nurodęs, jog vieną stikliuką, t.y. 50 g brendžio buvo išgėręs prieš 2 val. Administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 3) užfiksuota, kad pažeidimas padarytas 21.05 val., iš alkotesterio parodymų kvito (b.l. 18) matyti, jog P. J. blaivumas buvo tikrinamas 21.20 val. Vadinasi, P. J. apie alkoholio vartojimo laiką policijos pareigūnams melavo, o tikrąsias įvykio aplinkybes nurodė ir savo poelgį vertinti kritiškai pradėjo daug vėliau, t.y. teisme. Teismas šį jo prisipažinimą bei nuoširdų gailėjimą pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Būtina pažymėti, jog byloje nėra duomenų, kad P. J. būtų neįgalus. Iš byloje esančio pensijos gavėjo pažymėjimo (b.l. 30) bei invalidumo pažymos (b.l. 31) matyti, jog nedarbingas yra ir invalidumo pensiją gauna ne P. J., o jo brolis J. J.. Tai teismo posėdžio metu (b.l. 40) akcentavo ir P. J. atstovė advokatė G. Mauručaitienė. Kad neįgalus būtų P. J., duomenų byloje nėra, todėl laikytina, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ATPK 31 str. 1 d. 10 p. nuostatas. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimas keičiamas dėl netinkamai taikytų ATPK 31 str. 1 d. 10 p. nuostatų.

Apeliacinis teismas pažymi, jog tai, kad P. J. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, o taip pat tos aplinkybės, kad P. J. gaunamos pajamos yra nedidelės, šeimos finansinė padėtis bei gyvenimo sąlygos yra sunkios, turi rūpintis sergančiais šeimos nariais, reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų tikrai nepakanka, kad būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl mažesnės nuobaudos skyrimo už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, t.y. už vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai P. J. atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ str. ir skyrė pernelyg švelnią administracinę nuobaudą, kuri yra per švelni, neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinkanti nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisinga. Tuo būdu apylinkės teismo nutarimas keistinas dėl netinkamo ATPK 30¹ str. taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir teismo posėdžio metu ėmė nuoširdžiai gailėtis, į byloje esančius pažeidėjo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, P. J. skirtina nuobauda, lygi ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytam administracinės nuobaudos minimumui. Todėl pirmosios instancijos teismo paskirta 500 Lt dydžio bauda didinama iki 1000 Lt dydžio baudos, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas didinamas iki minimalaus sankcijoje numatyto termino, t.y. iki vienerių metų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimą pakeisti.

P. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Panaikinti P. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.)

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas