- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-05
- Bylos Nr.
- II-172-1123/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00861-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Algaudas Kirša
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1-1795-2020 (toliau – ir skundžiamas nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus Vyresnysis specialistas A. T. 2020 m. sausio 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-999-2020 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad M. Š. 2019 m. lapkričio 4 d., apie 12.36 val., Gedimino pr., Vilniuje, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 150,6 punktą, kadangi sustojo ir paliko automobilį stovėti ant dviračių tako. Į administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas, kuriuo buvo siūloma administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui iki 2020 m. sausio 21 d. sumokėti 15 eurų baudą. M. Š. per nustatytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo, 2020 m. sausio 6 d. protokolo pagrindu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresnioji specialistė A. G.-G. priėmė skundžiamą nutarimą, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 40 eurų bauda.
M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka. Nutarime nurodytą automobilį vairavo, bet kelių eismo taisyklių nepažeidė, nes toje vietoje yra kelio ženklas, žymintis iškrovimo vietą. Jis buvo sustojęs ir tuo metu iškrovinėjo prekes adresu (duomenys neskelbtini). Kelių policininkai bandė jį apgauti ir surašė jam administracinį nurodymą, bet jis su nurodymu nesutiko. Policininkams, matyt, nepatiko, kad jis nesutiko su nuobauda, todėl ir nesant teisinio pagrindo pripažino kaltu. Jis nesutiko su situacijos vertinimu jau 2020 m. sausio 6 d. administracinio nusižengimo protokole ir nurodė to motyvus. Jis dirba (duomenys neskelbtini). Prekes jis veža kiekvieną arba beveik kiekvieną dieną, jas atvežęs iškrauna (duomenys neskelbtini), nes čia yra (duomenys neskelbtini). Vaisius, daržoves ir vaisinius kokteilius jis pristato su tara į (duomenys neskelbtini). Ant dviračių tako automobilis nebuvo pastatytas, jis stovėjo ant važiuojamosios dalies krašto ir dviračių tako krašto, t.y. tame tarpe. Kelkraštis ištisine balta linija (duomenys neskelbtini) eina kartu su geltona brūkšnine linija, todėl ją galima kirsti ir reikia vadovautis geltona brūkšnine linija. Iškrovimo vieta specialiai pažymėta kelio ženklu, žyminčiu iškrovimo vietą, ir ženklu „stovėti draudžiama“. Jis stovėjo prekių iškrovimo vietoje ir krovė prekes. Nutarimas yra nepagrįstas, neobjektyvus ir neteisėtas, pažeisti administracinės nuobaudos tikslai, nevisapusiškai ir nepilnai išaiškintos bylos aplinkybės. Prašo teismo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog prašo M. Š. skundą atmesti. Institucijos nuomone, M. Š. veika, kuomet jis 2019 m. lapkričio 4 d., apie 12.36 val., Vilniuje, Gedimino pr., vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti ant dviračių tako, kuo M. Š. pažeidė KET 150,6 punkto reikalavimą, įrodyta. Priimant nutarimą buvo atsižvelgta į surinktų įrodymų visumą, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad skunde faktiškai viskas pasakyta, prie jo pridėtos ir nuotraukos, kurios yra kaip įrodymas. Policijoje jam pasakė, kad jis stovėjo ant linijos, tie policininkai patys nežino taisyklių, jį nubaudė už ištisinę liniją, nors jie patys tokiuose atvejuose sustoja taip pat, kad netrukdytų važiuojamajam daliai ir dviračiams. Jis sustojo taip, kaip sustoja visi. Policijoje jam parodė knygutėje, kad jis kirto ištisinę liniją, bet jie nežino, kad reikia vadovautis brūkšnine linija. Jis vadovavosi geltona brūkšnine linija, paliko vietos ir dviratininkams, ir mašinoms. Dviračių takas atskiriamas nuo kelio ištisine linija. Jo automobilis stovėjo ant ištisinės linijos, ant dviračių tako jis nestovėjo, nes buvo palikęs vietos jiems pravažiuoti. Jis vadovavosi ženklais ir taisyklėmis. Įvykio vietoje yra jo darbas, jis ten stovi kiekvieną dieną, jeigu jį baus kiekvieną dieną, jis bankrutuos.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ant dviračių tako nestovėjo, jis nekirto brūkšninės linijos, nes užteko vietos šalia. Pareiškėjas pastatė automobilį taip, kaip reglamentuoja kelio ženklai. Kaip jis supranta, dviračių takas nuo važiuojamosios dalies yra atskiriamas brūkšnine linija. Ištisinė linija žymi kelkraštį, bet ne dviračių taką. Geltoną liniją galima kirsti iš abiejų pusių, tai pareiškėjas tuo ir vadovavosi. Ant dviračiams pažymėto tako jo automobilis nestovėjo, nes jis stovėjo prie geltonos linijos. Pareiškėjo stovėjimas minėtoje vietoje yra nuolatinis ir susijęs su darbu, o policininkai, protokolą surašė be teisinio pagrindo, nes įvykio vietoje yra specialiai pažymėta išsikrovimo vieta. Nesutinka, kad pareiškėjas sustojo ir paliko automobilį stovėti, nes, kur stovi kiti automobiliai (duomenys neskelbtini), matosi kelio ženklas stovėti draudžiama ir iškrovimo vieta, tai pareiškėjas, kadangi ten dirba, jis veža prekes, tai jis to ženklo galiojimo zonoje sustojo išsikrauti, nesustojo ir paliko, bet prekes iškrovė, nes tas ženklas ir žymi kelio iškrovimo vietą, o nutarime nurodo „sustojo ir paliko“. Plati balta ištisinė linija ten eina kartu su geltona brūkšnine, bet ten yra ir iškrovimo vieta ir pareiškėjas taip aiškino, kadangi ištisinė linija yra su geltona, todėl jis ir kirto tą ištisinę, o dviračių takas, jo supratimu, yra atskirtas kvadratėliais. Toks ženklinimas elementariai klaidina, jei yra prieštaravimai tarp ženklinimo ir kelio ženklų, tai KET nurodo, kad reiktų vadovautis pastatytais kelio ženklais, tai šiuo atveju yra ženklai stovėti draudžiama ir iškrovimo vieta, tai pareiškėjas taip ir krovė. Jeigu žymi ta plati ištisinė linija kelkraštį ir eina kartu su geltona linija tai pareiškėjas mano, kad jis ją kirsti galėjo. Jis nesustojo ir nepaliko automobilio stovėti, jis buvo išsikrovimo vietoje ir išsikrovė prekes. KET įpareigoja laikytis dešinės eismo krypties, nesutiko, kad sustojo ir stovėjo ant dviračių tako, toks žymėjimas geltona su balta leidžia kirsti ir to kelio ženklas, kad gali išsikrauti, galiojimo zona yra 20-30 metrų. Pagal KET 3.1 pareiškėjo transportas priskiriamas prie aptarnaujančio transporto, kuris gali įvažiuoti į tą zoną, pakrovimo vieta leidžia krauti prekes, paimti keleivius. Pareiškėjas mano, kad jeigu ta ištisinė plati žymi kelkraštį ir pažymėta kartu su geltona brūkšnine linija, tai jis kirsti galėjo, o stovėti tikrai nestovėjo, tik iškrovė prekes. Kvadratėliai žymi dviračių juostą ir dviračių taką, ta plati balta juosta yra važiuojamosios dalies kelkraštis, o siauresnė yra dviračių tako. Logiškai žiūrint, tas dviratis (pažymėtas ant tako) eina per juostą dviratininkams važiuoti, kur tas išpurkštas dviratis. Nėra aiškus iki galo ir žymėjimas. KET detaliai dviračių takai nepaminėti, tik bendrais bruožais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad skundo pareiškėjo M. Š. veiksmuose pagrįstai konstatuota nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje sudėtis, o nuobauda paskirta nepažeidžiant jos skyrimo taisyklių. Pareiškėjui už įvykdytą administracinį nusižengimą skirta sankcijos ribose nustatyta 40 eurų bauda.
ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
KET 141 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (išvažiuodamas) į (iš) kelkraštį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu važiuojamosios dalies dešinėje yra įrengta dviračių juosta, sustoti ir stovėti leidžiama greta dviračių juostos. KET 150.6. punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako. KET 3 priedo 1.2 punkte nurodyta, kad plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose; atskiria važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui; atskiria eismo juostą nuo maršrutinio transporto stotelės; atskiria dviračių juostą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba kelio ženklai „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir „Kelias su eismo juosta maršrutiniam transportui“ negalioja. KET 3 priedo 1.9 punkte nurodyta, kad geltona brūkšninė linija žymi vietas, kur draudžiama stovėti, gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Jeigu geltona brūkšninė linija naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona brūkšnine linija.
Visų pirma teismas pažymi, kad, kaip teisingai nurodoma pareiškėjo skunde, taip pat ką teisme pabrėžė tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas, įvykio vietoje yra kelio ženklas, žymintis prekių iškrovimo vietą, taip pat yra kelio ženklas „stovėti draudžiama“. Tai matyti iš byloje esančios fotonuotraukos, kurioje užfiksuota įvykio vieta ir minėtas ženklinimas (b. l. 7). Tokiu būdu darytina išvada, kad pareiškėjas galėjo nurodytoje vietoje sustoti ir iškrauti prekes, tačiau pažymėtina, kad tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos automobilį pastatyti laikantis KET ir kelio ženklinimo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju M. Š. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį būtent dėl to, kad jis, vairuodamas automobilį, sustojo ir paliko jį stovėti ant dviračių tako, tokiu būdu pažeisdamas KET 150.6 punkto reikalavimą, numatantį draudimą sustoti ir stovėti ant dviračių tako ar dviračių juostos. Skunde pareiškėjas teigia, kad jo automobilis nebuvo pastatytas ant dviračių tako, jis stovėjo ant važiuojamosios dalies krašto ir dviračių tako krašto, t.y. tame tarpe. Tokią poziciją pareiškėjas iš esmės išreiškė ir teismo posėdyje, nurodydamas, kad jo automobilis stovėjo ant ištisinės linijos, ant dviračių tako jis nestovėjo. Tačiau teismas su tokiu pareiškėjo teiginiu nesutinka, kadangi jį paneigia byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančios fotonuotraukos, kurioje užfiksuotas stovintis pareiškėjo automobilis, matyti, kad automobilis pastatytas ne šalia plačios baltos ištisinės linijos, kuri pagal KET 3 priedo 1,2 punktą atskiria kelio važiuojamąją dalį, skirtą automobiliams, nuo dviračių juostos, o ją kirtus, automobilio dešinės pusės ratams stovint dviračiams skirtos juostos ribose. Teismas sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad ištisinė balta linija įvykio vietoje yra pažymėta kartu su geltona brūkšnine linija (tai taip pat matyti iš įvykio vietos nuotraukų), kuri pagal KET 3 priedo 1.9 punktą žymi, be kita ko, ir vietas, kur draudžiama stovėti (taigi, šiuo atveju tai iš esmės yra papildomas ženklinimas, žymintis tą patį, ką ir įvykio vietoje esantis kelio ženklas „stovėti draudžiama“), tačiau toks ženklinimas neatleido pareiškėjo nuo pareigos įvykio vietoje sustoti laikantis kitų KET reikalavimų. Pareiškėjas taip pat teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad įvykio vietoje geltona brūkšninė linija yra naudojama kartu su balta linija, jis nagrinėjamu atveju vadovavosi geltona linija, kurią leidžiama kirsti, tačiau atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad KET 3 priedo 1.9 punktas nustato, jog tokiais atvejais, kai geltona brūkšninė linija yra naudojama su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, vadovautis reikia geltona brūkšnine linija. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, įvykio vietoje esanti plati balta ištisinė linija žymi ne eismo juostas, o atskiria dviračių juostą nuo kelio važiuojamosios dalies, skirtos automobiliams, tokiu būdu geltonos brūkšninės linijos, kuri šiuo atveju žymi vietą, kurioje draudžiama stovėti, naudojimas kartu su balta ištisine linija, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos vadovautis ir balta ištisine linija, o taip pat automobilį statyti laikantis kitų KET reikalavimų, be kita ko, ir tų, kurie susiję su dviračių juostomis.
Kaip jau minėta, KET 141 punktas numato, kad jeigu važiuojamosios dalies dešinėje yra įrengta dviračių juosta, sustoti ir stovėti leidžiama greta dviračių juostos, o KET 150.6 punktas imperatyviai draudžia sustoti ir stovėti ant dviračių juostos. Vadovaujantis nurodytomis KET nuostatomis, darytina išvada, kad M. Š. automobilis, pastatytas kertant baltą ištisinę liniją, atskiriančią dviračių juostą nuo automobiliams skirtos kelio važiuojamosios dalies, buvo pastatytas vietoje, kurioje pagal KET taisykles apskritai draudžiama sustoti ir stovėti. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju įvykio vietoje buvo ženklas, suteikiantis teisę sustoti prekių išsikrovimo tikslu, nelaikytina išimtimi, leidžiančia pastatyti automobilį ant dviračių tako, nesilaikant KET 141 punkto ir 150.6 punkto reikalavimų, susijusių su automobilių statymu greta dviračių juostos. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju M. Š. turėjo teisę sustoti ir išsikrauti prekes, tačiau automobilį turėjo pastatyti greta dviračių juostos (kuri įvykio vietoje yra atskirta plačia balta ištisine linija kartu su geltona brūkšnine linija), bet to nepadarė, o automobilį pastatė ant dviračių juostos. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime būtent ir suformuluota atitinkama pažeidimo esmė: kad M. Š. sustojo ir paliko automobilį stovėti ant dviračių tako, pažeisdamas KET 150.6 punkto reikalavimus. Tokiu būdu jo veiksmai skundžiamame nutarime buvo teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo atstovo teismo posėdyje išsakytu argumentu, kad kelio žymėjimas įvykio vietoje yra neaiškus, todėl galėjo suklaidinti pareiškėją. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad įvykio vietoje pareiškėjo automobilis buvo pastatytas greta baltos linijos, sudarytos iš kvadratų, kuri, pareiškėjo atstovo nuomone, šiuo atveju žymi dviračių juostą pagal KET 3 priedo 1.14 punktą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad į KET 3 priedo 1.14 punkte nurodyta, kad dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį, arba žymi dviračių juostos dalį važiuojamojoje dalyje. Įvykio vietoje nematyti dviejų lygiagrečių, iš kvadratų sudarytų linijų, be to, tai, ką pareiškėjo atstovas įvardina kaip baltą liniją, sudarytą iš kvadratų, yra tiesiog šviesesnės spalvos gatvės grindinio plytelės, kurios yra konstrukcinis kelio elementas, neturintis ženklinimo reikšmės, todėl nelaikytinas kelio ženklinimu, ir bet kokiu atveju neatitinkantis KET 3 priedo 1.14 punkte numatyto ženklinimo. Teismas, remdamasis aukščiau pateiktais išaiškinimais, KET punktų bei KET 3 priedo citatomis, daro išvadą, kad kelio ženklų bei ženklinimo naudojimas įvykio vietoje yra neprieštaringas, atitinkantis individualių horizontalaus kelio ženklinimo bei kelio ženklų paskirtis bei reikšmes, kurias privalo žinoti ir jomis vadovautis kiekvienas vairuotojas. Pažymėtina, kad į tokius kelio ženklinimo pavyzdžius specifiškai Gedimino prospekte (kur ir yra įvykio vieta) po jų atsiradimo buvo atkreiptas dėmesys net žiniasklaidoje. Pavyzdžiui, https://www.delfi.lt/auto/patarimai/sostines-gatvese-daugeja-geltonojo-zenklinimo.d?id=69199876, rašoma, kad „Kartu su papildančiais eismo ženklais, šis kelio ženklinimas perspėja vairuotojus, jog prospekte draudžiama statyti automobilius, o punktyru pažymėtose vietose gali sustoti tik tam tikras transportas. Gedimino prospekte ne vienas vairuotojas buvo pamėgęs pasistatyti automobilį – kartais net ant dviračių tako – ir, įjungus avarinį ženklą, iškulniuoti savais keliais. Dabar geltona punktyrine juosta pažymėtose vietose galės sustoti tik tarnybinis transportas prekėms iškrauti ar pakrauti bei taksofoną įsijungę taksi vairuotojai. Ir tik ne ant dviračių tako.“ Arba https://www.15min.lt/gazas/naujiena/saugukelyje-lt/vilniaus-gedimino-prospekte-galima-sustoti-bet-su-islygomis-787-532045?copied, kur pateikta informacija, kad „Geltona punktyrine linija pažymėta siekiant suteikti čia įsikūrusioms įmonėms galimybę išsikrauti ar pasikrauti prekes, įlaipinti ar išlaipinti keleivius. Naujasis ženklinimas nėra susijęs su dviračių takų eismo tvarka – ji lieka nepakitusi“. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad kelio ženklinimas įvykio vietoje, jo reikšmė, bei aplinkybė, kad toks ženklinimas nekeičia stovėjimo greta dviračių tako reikalavimų, nagrinėjamu buvo pakankamai aiški ir akivaizdi. Bet kuris atidus ir rūpestingas vairuotojas, ypač jei jis suinteresuotas nurodytoje vietoje nuolat sustoti prekių iškrovimo tikslais, turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą pasidomėti bei išsiaiškinti, kaip minėtoje vietoje turi būti statomas automobilis tiek laikantis ten esančių kelio ženklų bei ženklinimo, tiek KET 141 ir 150.6 punktų, susijusių su dviračių juostomis, reikalavimų. Tokiu būdu pareiškėjo atstovo argumentas dėl neva neaiškaus kelio ženklinimo įvykio vietoje nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo, kuriuo M. Š. nubaustas už KET 150.6 punkto pažeidimą.
Dėl M. Š. paskirtos nuobaudos pažymėtina, kad už ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą pažeidėjui skirtina bauda nuo 30 eurų iki 90 eurų. ANK 610 straipsnio, reglamentuojančio administracinio nurodymo surašymo pagrindus ir jo įvykdymo pasekmes, 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad administracinis nurodymas yra į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o šio kodekso 611 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytais atvejais – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, nustatytos šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą, o jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą tame tarpe ir šio kodekso 417 straipsnyje, – minimalią baudą, nustatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir per penkias darbo dienas nuo ANK 610 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų pabaigos administracinio nusižengimo protokolas išsiunčiamas teismui ar pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka (ANK 613 straipsnio 1 dalis).
Iš bylos medžiagos matyti, jog 2020 m. sausio 6 d. administracinio nusižengimo protokole, surašytame pareiškėjo M. Š. atžvilgiu, įrašytame administraciniame nurodyme asmeniui buvo siūloma sumokėti 15 eurų baudą iki 2020 m. sausio 21 d. Taip pat administracinio nusižengimo protokole buvo nurodytos ir administracinio nurodymo nevykdymo teisinės pasekmės. Tačiau, M. Š. nurodymo laiku neįvykdė ir jam paskirtos 15 eurų baudos nustatytu terminu nesumokėjo. Tuo pagrindu jo atžvilgiu 2020 m. sausio 30 d. buvo surašytas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir, įvertinus administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, M. Š. buvo skirta 40 eurų dydžio bauda.
Administracinės nuobaudos skiriamos, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
Už ANK 417 straipsnio 2 dalies pažeidimą administracinė atsakomybė numatyta nuo 30 eurų iki 90 eurų, tokiu būdu baudos vidurkis yra lygus 60 eurų. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime pažymėta, kad nenustatyta nei M. Š. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Atsižvelgiant į M. Š. asmenį charakterizuojančias aplinkybes – dirbantis, administracine tvarka anksčiau baustas už kitus KET pažeidimus (leistino greičio viršijimą), tačiau pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, teismas daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu paskirta bauda – 40 eurų (mažesnė už ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkį), yra proporcinga, paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo tvarka ir įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl jos mažinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1-1795-2020 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjo M. Š. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo M. Š. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. sausio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1-1795-2020 netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.