Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-09-29 · Civilinė byla Nr. 2-1639-241/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-29
Bylos Nr.
2-1639-241/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Danutė Milašienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio konstrukcijos“
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Danutės Milašienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio konstrukcijos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio konstrukcijos“ ieškinį atsakovui restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Senovė“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Senovė“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Aliuminio konstrukcijos“ dėl permokos grąžinimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl rangovo ir užsakovo tarpusavio atsiskaitymų pastarajam iškėlus restruktūrizavimo bylą.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo restruktūrizuojamos SR UAB ,,Senovė“ 47 827,63 Lt skolos ir 4 304,47 Lt delspinigių, o taip pat 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įsiskolinimas už ieškovo atliktus darbus pagal šalių 2008 m. spalio 21 d. sudarytą rangos sutartį atsirado po restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo, todėl reikalaujama skola yra einamosios įmokos.

Atsakovas restruktūrizuojama SR UAB ,,Senovė“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2012 m. gegužės 4 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovas yra permokėjęs ieškovui 63 951,48 Lt. Be to, atsakovas ieškovui suteikė paslaugų už 1 052,42 Lt. Ieškovas, panaudodamas permokos sumą, padengė iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo susidariusį įsiskolinimą, tokiais veiksmai pažeisdamas kitų restruktūrizuojamos įmonės kreditorių bei pačios restruktūrizuojamos įmonės teises. Tuo pagrindu atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas priteisti iš ieškovo 18 521,62 Eur permoką ir 304,80 Eur skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi ieškovo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ ieškinį atmetė, atsakovo restruktūrizuojamos SR UAB ,,Senovė“ priešieškinį patenkino – priteisė restruktūrizuojamos SR UAB ,,Senovė“ naudai iš UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ 65 004,15 Lt (18 826,50 Eur) permoką ir 1 052,42 Lt (304,80 Eur) skolą bei 594,81 Eur bylinėjimosi išlaidų; patikslino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ 7 386,17 Lt dydžio finansinis reikalavimas, ir patvirtino galutinį kreditoriaus UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ III eilės 120 771,17 Lt (34 997,75 Eur) finansinį reikalavimą atsakovo SR UAB ,,Senovė“ restruktūrizavimo byloje.

Teismas nustatė, kad šalys 2008 m. spalio 21 d. sudarė sutartį dėl aliuminio konstrukcijų gamybos ir montavimo pastate, esančiame J. Tumo-Vaižganto g. 2, Vilniuje. Tarp šalių prie sutarties buvo pasirašyta eilė susitarimų, kuriais šalys tarėsi dėl papildomų darbų atlikimo. Atsakovui 2012 m. gegužės 4 d. buvo iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau šalys ir toliau tęsė bendradarbiavimą, t. y. ieškovas ir toliau vykdė sutartus darbus. Pagal sutartį buvo numatyta, kad atliktų darbų ir pagamintų gaminių perdavimas–priėmimas bus vykdomas pasirašant darbų priėmimo–perdavimu aktus arba PVM sąskaitas faktūras. Atsakovas, nereikšdamas jokių pretenzijų, pasirašė atliktų darbų aktus, darbų išlaidų vertės aktus, ieškovas už atliktus darbus išrašė PVM sąskaitas faktūras.

Teismo vertinimu, ieškovo nurodytų PVM sąskaitų faktūrų, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, apmokėjimo faktą patvirtina atsakovo buhalterinės apskaitos žiniaraštis, iš kurio matyti, kad mokėjimas pagal 2013 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALK130000282 yra atliktas iš dalies 2013 m. balandžio 16 d., o likusi dalis 2013 m. gegužės 9 d., o 2013 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ALK130000512 ir 2013 m. birželio 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ALK 130000513 buvo padengtos iš 100 000 Lt avansinio mokėjimo, kuris buvo sumokėtas dar 2012 m. spalio 4 d.

Pasak teismo, iš atsakovo pateikto atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio už 2012 m. gegužės 1 d. – 2014 m. spalio 31 d., PVM sąskaitų faktūrų ir pažymų apie atliktų darbų ir išlaidų vertę matyti, kad atsakovo skola ieškovui 2011 m. gruodžio 31 d. buvo 89 593,06 Lt, nuo 2012 m. sausio 1 d. iki restruktūrizavimo bylos 2012 m. gegužės 4 d. iškėlimo ieškovas atliko darbų už 550 987,97 Lt. Atsakovas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovui sumokėjo iš viso 279 476,40 Lt. Dar 240 335,46 Lt atsakovas sumokėjo ieškovui jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, t. y. 2012 m. gegužės 11 d. Šią sumą atsakovas ieškovui sumokėjo 2012 m. gegužės 3 d. susitarimo pagrindu, iš kurio turinio teismas sprendė, kad mokama buvo už kovo mėnesį atliktus darbus. Šis susitarimas, pasak teismo, patvirtina, kad 2012 m. kovo mėnesį ieškovas buvo atlikęs darbų už 355 363,32 Lt.

Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. ALK120000257, Nr. ALK120000278, Nr. ALK120000312, Nr. ALK120000313, Nr. ALK120000314 ir Nr. ALK120000315 yra išrašytos už 2012 metų kovo mėnesį atliktus darbus, t. y. iki restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo. Tokią išvadą teismas darė atsižvelgdamas ir į visas kitas ieškovo atsakovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuomet einamojo mėnesio paskutinėmis dienomis buvo surašomi atliktų darbų aktai ir atitinkamai sumai išrašomos tos pačios dienos PVM sąskaitos faktūros. Šalys tik vieną kartą nukrypo nuo susiformavusios praktikos, todėl remiantis ieškovo aiškinimu nėra pagrindo pripažinti, kad darbai faktiškai buvo atlikti ne 2012 m. kovo mėnesį, bet 2012 m. gegužės mėnesį. Kadangi darbai buvo atlikti iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, teismas sprendė, jog ieškovas negalėjo jų užskaityti kaip einamųjų mokėjimų po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Konstatavęs, kad 2012 m. gegužės 11 d. atsakovo skola ieškovui buvo 120 771,17 Lt, teismas patvirtino atitinkamo dydžio galutinį ieškovo finansinį reikalavimą atsakovo restruktūrizavimo byloje.

Pasak teismo, atsakovo prašomos priteisti 65 004,15 Lt (18 826,50 Eur) permokos susidarymą patvirtina nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir atsakovo atlikti mokėjimai. Atsakovo prašomą priteisti 1 052,42 Lt (304,80 Eur) skolą patvirtina 2013 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra Serija SEN Nr. 03672, 2013 m. kovo 29 d. PVM sąskaita faktūra Serija SEN Nr. 03542 ir 2012 m. birželio 29 d. PVM sąskaita faktūra Serija SEN Nr. 03273. Ieškovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atliktą įskaitymą ar buvusį susitarimą dėl įskaitymo (CPK 178 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atsakovo prievolės sumokėti už atliktus darbus atsiradimo momentą susiejo su darbų atlikimo, o ne su jų užbaigimo ir jų perdavimo atsakovui momentu, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas negalėjo jų užskaityti kaip einamųjų mokėjimų po restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Darbai pagal rangos sutartį laikomi atliktais ir užbaigtais tuomet, kai užsakovas pasirašo atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą (CK 6.694 str. 4 d.). Su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimo prievolės rangovui už atliktus darbus atsiradimas. Teismo minimose PVM sąskaitose faktūrose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog jų išrašymo data yra ne 2012 m. kovo 30 d. (nurodyta viršuje kaip „Dok. Data:“), tačiau 2012 m. gegužės 14 d. (apačioje aiškiai nurodyta „Dokumento išrašymo data: 2012-05-14“; prie šios datos yra ir atsakovo atstovo parašai). Tas pats pasakytina ir apie atliktų darbų aktus, kuriuose nurodyta jų pasirašymo diena – 2012 m. gegužės 14 d. Net jei minėtuose dokumentuose nurodyti darbai buvo pradėti ir / arba vykdomi nuo 2012 m. kovo mėnesio, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad jie buvo užbaigti ir įstatymo nustatyta tvarka perduoti atsakovui, surašant PVM sąskaitas faktūras, pažymas apie atliktų darbų vertę bei atliktų darbų perdavimo aktus, jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nurodant konkrečias darbų perdavimo datas (2012 m. gegužės 14 d.). Taigi ir atsakovo prievolė už juos sumokėti ieškovui atsirado po darbų priėmimo ir atliktų darbų aktų pasirašymo, t. y. po 2012 m. gegužės 14 d. Nors šalys 2012 m. gegužės 3 d. susitarime tiesiogiai ir nenurodė, jog po restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduoti atsakovui darbai bus apmokami iš einamųjų mokėjimų (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 8 str. 4 p.), tačiau tai išplaukia iš paties susitarimo turinio bei šalių tolimesnių tarpusavio santykių. Atsakovo piniginės prievolės pagal 2012 m. gegužės 14 d. PVM sąskaitas faktūras buvo apmokėtos 2012 m. gegužės 11 d., t. y. iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo tik 2012 m. rugsėjo 5 d.), todėl atliekant einamąjį mokėjimą 2012 m. gegužės 11 d. ĮRĮ 8 straipsnio 1 punkte numatytas draudimas nebuvo pažeistas.

2. Atsakovo skola ieškovui 2011 m. gruodžio 31 d. buvo 89 593,06 Lt. Iš atsakovo pateikto atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščio matyti, kad ieškovas nuo 2011 gruodžio 31 d. iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo 2012 m. gegužės 4 d. atliko, užbaigė ir perdavė atsakovui statybos darbų už 195 624,65 Lt sumą. Tuo tarpu mokėjimų per tą patį laikotarpį atsakovas atliko už 277 832,14 Lt sumą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas žiniaraštyje netiksliai nurodė 2012 m. balandžio 4 d. atlikto mokėjimo sumą 73 570,45 Lt, kadangi realiai už ieškovo atliktus darbus šiuo mokėjimu buvo sumokėta tik 71 926,19 Lt skola, nes likusi suma buvo antstolio atlyginimas už šią išieškotą sumą. Taigi restruktūrizavimo bylos iškėlimo dieną (2012 m. gegužės 4 d.) atsakovas ieškovui buvo skolingas už atliktus ir perduotus darbus iš viso 7 386,17 Lt (89 593,06 Lt + 195 624,65 Lt – 277 832,14 Lt = 7 386,57 Lt), t. y. būtent tokią sumą, kuriai ieškovas ir pareiškė restruktūrizavimo byloje savo finansinį reikalavimą. Tokį finansinį reikalavimą ieškovas pareiškė prieš tai suderinęs savo poziciją su atsakovu ir jo restruktūrizavimo administratoriumi, bei pastarajam raštu patvirtinus, kad ieškovas turi pateikti tik iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos susidariusius įsiskolinimus, o kiti mokėjimai bus vykdomi iš įmonės einamųjų lėšų.

3. Tai, kad darbai, nurodyti PVM sąskaitose faktūrose Nr. ALK120000257, Nr. ALK120000278, Nr. ALK120000312, Nr. ALK120000313, Nr. ALK120000314 ir Nr. ALK120000315 buvo apmokami iš įmonės einamųjų lėšų, tik buvo sumokėta ne visa skola, patvirtina byloje paties atsakovo pateikti mokėjimų nurodymai, kurie patvirtina visus atsakovo mokėjimus, atliktus po 2012 m. gegužės 4 d., kurių bendra suma sudaro 1 459 232,14 Lt (įskaitant ir 2012 m. gegužės 11 d. atliktą 240 335,46 Lt mokėjimą). Iš jų bendrą 810,70 Lt sumą, kaip, neva, sumokėtą ieškovui, atsakovas priskiria ir pagal savo PVM sąskaitas faktūras Nr. SEN03273 (suma 266,20 Lt), Nr. SEN03672 (suma 242 Lt) ir Nr. SEN04003 (suma 302,50 Lt) ieškovo atsakovui mokėtinas sumas, taip tik patvirtindamas, jog tokį atsiskaitymą su ieškovu (priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu) atsakovas pats pripažino ir laikė tinkamu einamųjų įmokų sumokėjimu. Tuo tarpu darbų ieškovas po restruktūrizavimo bylos iškėlimo atliko ir atsakovui perdavė už bendrą 1 507 059,70 Lt sumą (įskaitant ir darbus, perduotus 2012 m. gegužės 14 d. bendrai 353 167,17 Lt sumai). Iš atliktų po restruktūrizavimo bylos iškėlimo darbų kainos atėmus atsakovo taip pat po restruktūrizavimo bylos iškėlimo sumokėtas sumas, gaunama ieškovo ieškinio reikalavimą atitinkanti einamųjų mokėjimų įsiskolinimo suma 47 827,63 Lt. Paties atsakovo pateiktame atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštyje nurodytas galutinis „Likutis Kredite“, t. y. atsakovo skola ieškovui 2014 m. spalio 31 d. sudaro 55 213,70 Lt. Atėmus iš šios sumos ieškovo pateiktą, atsakovo neginčytą ir teismo iki skundžiamos nutarties priėmimo patvirtintą restruktūrizuojamo finansinio reikalavimo sumą – 7 386,17 Lt, gaunama ieškovo ieškinio reikalaujama einamųjų mokėjimų įsiskolinimo suma – 47 827,63 Lt.

4. Teismas visiškai neįvertino ir nepasisakė dėl į bylą ieškovo pateikto ir atsakovo neginčyto 2013 m. gruodžio 2 d. abiejų šalių pasirašyto akto dėl skolų suderinimo, kuriame šalys patvirtino, jog atsakovo skola ieškovui 2013 m. gruodžio 2 d. sudarė 60 516,30 Lt. Iš šiame akte nurodytos bendros atsakovo skolos ieškovui sumos atėmus ieškovo restruktūrizavimui pateikto finansinio reikalavimo sumą (7 386,17 Lt), taip pat 5 000 Lt, kuriuos atsakovas sumokėjo jau po šio skolų suderinimo akto surašymo (2014 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 36535), o taip pat, atėmus 302,50 Lt sumą, už kurią ieškovas pirko iš atsakovo paslaugas pagal 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SEN04003 ir kurios suma buvo šalių įskaityta, gaunama vėlgi ta pati ieškovo ieškiniu reikalaujama einamųjų įmokų įsiskolinimo suma – 47 827,63 Lt.

5. Teismas nenurodė, kuriuo būtent mokėjimu atsakovas „per klaidą“ permokėjo ieškovui. Tokią atsakovo poziciją iš dalies paneigia jo paties veiksmai: atsakovas 2014 m. liepos 29 d. sumokėjo 5 000 Lt ieškovui „už atliktus darbus“, nors prieš tai, pasak atsakovo, jau buvo daugiau nei 60 000 Lt permoka; atsakovas, pasirašydamas 2013 m. gruodžio 2 d. aktą dėl skolų suderinimo, pripažino, jog yra skolingas ieškovui.

6. Teismas, patenkindamas atsakovo priešpriešinį reikalavimą dėl 1 052,42 Lt skolos priteisimo, nepagrįstai nurodė, jog ieškovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie atliktą įskaitymą ar buvusį susitarimą. 2013 m. gruodžio 2 d. akto dėl skolų suderinimo paskutinėse dviejose eilutėse buvo nurodytos ir atsakovo už paslaugas, suteiktas ieškovui, išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. SEN03542 (suma 544,50 Lt) bei Nr. SEN03672 (suma 242 Lt). Šių sąskaitų sumos aiškiai išminusuotos iš bendros atsakovo skolos ieškovui, o atsakovas, pasirašydamas tokį aktą ir patvirtindamas jame nurodytos informacijos teisingumą, neabejotinai patvirtino sutinkąs su tokiu einamojo įsiskolinimo ieškovui įskaitymu. Likusi PVM sąskaita faktūra Nr. SEN03273 (suma 266,20 Lt), kurios pagrindu atsakovas taip pat reikalavo padengti įsiskolinimą, buvo paties atsakovo nurodyta atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštyje ne kaip ieškovo skola atsakovui, bet stulpelyje „Apmokėjimas“. Be to, ši suma išskaičiuota iš bendros atsakovo skolos ieškovui sumos. Tokiu būdu atsakovas taip pat tiesiogiai pripažino, jog ir šią 266,20 Lt sumą jis pats įskaitė, kaip dalinį savo mokėjimą už ieškovo atliktus darbus.

Atsiliepimas

Atsakovas restruktūrizuojama SR UAB ,,Senovė“ prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuo argumentus:

1. Atsakovas ginčo sąskaitas faktūras apskaitė kaip 2012 m. kovo mėn. gautas tiekėjo sąskaitas. Tai patvirtina pirminės buhalterinės apskaitos dokumentai. Su ieškovu buvo atsiskaitoma pagal sutartyje numatytus atsiskaitymų atidėjimus.

2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovas suderino su atsakovu ir restruktūrizavimo administratoriumi tą sumą, kuriai buvo patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas. Atsakovo manymu, ieškovas numatė, kad pakeitus savo PVM sąskaitose faktūrose išrašymo datas į po restruktūrizavimo bylos iškėlimo einančias datas, tokios sumos taps einamaisiais mokėjimais. Galimai dėl to ieškovas pakeitė ir atliktų darbų aktų pasirašymo datas, tik nepastebėjo, jog neištrynė tikrosios sąskaitos datos.

3. Atsakovo žiniaraštyje esanti 2014 m. liepos 29 d. skola nerodo, kad atsakovas taip pat pripažino įskaitymą. Tokia suma buhalteriniame likutyje nerodo restruktūrizuojamų arba einamųjų skolų likučio, nes žiniaraštis pagal buhalterinės apskaitos programas fiksuoja tiekėjų sąskaitos datą, mokėjimo datą, mokėjimo dokumentus, debeto / kredito likutį po apmokėjimo.

4. Atsakovas mokėdavo ieškovui dalimis, todėl permoka atsirado po to, kai po restruktūrizavimo atliktais mokėjimais atsakovas sumokėjo ieškovui daugiau, nei turėjo sumokėti pagal einamuosius mokėjimus. Ieškovas šią permoką vienašališkai įskaitė, tokiais veiksmais pažeisdamas kitų kreditorių teises bei teisėtus interesus.

5. Skolų suderinimo aktas yra tik tarpusavio įsipareigojimų būklės inventorizavimas, kuris negali pakeisti ĮRĮ reikalavimų aiškiai atskirti restruktūrizuojamas ir einamąsias skolas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo – restruktūrizuojamos įmonės einamųjų mokėjimų skolą, bei tenkino atsakovo priešpriešinį reikalavimą priteisti iš ieškovo einamųjų mokėjimų permoką ir skolą už atsakovo suteiktas paslaugas, atitinkama suma patikslindamas patvirtintą ieškovo kreditorinį reikalavimą atsakovo restruktūrizavimo byloje.

Teismas, iškėlęs įmonei restruktūrizavimo bylą, nustato kreditoriams terminą, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos (ĮRĮ 7 str. 8 d. 3 p.). Nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos (ĮRĮ 8 str. 1 p.). Tačiau šiuo laikotarpiu įmonė moka visas einamąsias įmokas (ĮRĮ 8 str. 4 p.), kurias įstatymas apibrėžia kaip visus įmonės ūkinei komercinei veiklai užtikrinti reikalingus mokėjimus ir įmokas (ĮRĮ 2 str. 9 d.). Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (t. y. dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda nauji kreditorių reikalavimai). Taigi pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas teisme įstatyme nustatyta apimtimi varžo kreditorių teisę išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės, išskyrus tas skolas, kurios atsirado įmonei vykdant veiklą restruktūrizavimo proceso metu.

Apeliantas savo reikalavimą atsakovui pareiškė tuo pagrindu, kad pastarasis liko skolingas pagal 2013 m. kovo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALK130000282 (skola 39 428,17 Lt); 2013 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALK130000512 (skola 7 249,35 Lt); 2013 m. birželio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALK 130000513 (skola 1 150,11 Lt). Tačiau apeliantas neginčija teismo išvados, kad PVM sąskaita faktūra Nr. ALK130000282 buvo apmokėta 2013 m. balandžio 16 d. ir 2013 m. gegužės 9 d. mokėjimais, o PVM sąskaitos faktūros Nr. ALK130000512 ir Nr. ALK 130000513 buvo padengtos iš 100 000 Lt avansinio mokėjimo, kuris buvo sumokėtas dar 2012 m. spalio 4 d.

Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo prievolės atsiskaityti pagal ankstesnes apelianto išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. ALK120000257, Nr. ALK120000278, Nr. ALK120000312, Nr. ALK120000313, Nr. ALK120000314 ir Nr. ALK120000315. Šios sąskaitos, kaip ir atitinkamos pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę bei atliktų darbų aktai, buvo išrašytos už 2012 m. kovo mėn. atliktus darbus, tačiau atsakovui buvo pateiktos apmokėti tik 2012 m. gegužės 14 d., t. y. jau po atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys, atsižvelgdamos į tai, kad užsakovas (t. y. atsakovas) yra restruktūrizuojama įmonė, 2012 m. gegužės 3 d. sudarė susitarimą „Dėl 2008 m. spalio 21 d. sutarties Nr. R058 vykdymo“, pagal kurį atsakovas įsipareigojo sumokėti apeliantui už kovo mėnesį atliktus darbus 240 335,46 Lt iki 2012 m. gegužės 11 d., o pastarasis tokiu atveju įsipareigojo per dvi darbo dienas pateikti darbų perdavimo–priėmimo aktus ir sąskaitas faktūras už 2012 m. kovo mėn. darbus visai 355 363,32 Lt sumai, sumontuoti išimtus langus ir atnaujinti darbus objekte. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas 2012 m. kovo mėn. atliktus darbus delsė perduoti atsakovui tol, kol buvo sudarytas minėtas susitarimas ir atsakovas įvykdė jo sąlygas (CPK 185 str.). Apeliantas konkrečiai nenurodo, kokie byloje esantys įrodymai patvirtina, kad darbai, už kuriuos buvo išrašytos minėtos sąskaitos, buvo užbaigti būtent 2012 m. gegužės 14 d., t. y. jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo (CPK 178 str.). Vien ta aplinkybė, kad šie darbai buvo perduoti atsakovui jau po restruktūrizavimo bylos iškėlimo, šiuo atveju nesudaro pagrindo atsakovo prievolę atsiskaityti už šiuos darbus vertinti kaip einamąją įmoką ĮRĮ 2 straipsnio 9 dalies prasme. Minėtame 2012 m. gegužės 3 d. šalių susitarime tiesiogiai nenurodyta, kad atsakovas įsipareigojo likusią skolą už 2012 m. kovo mėn. darbus sumokėti iš einamųjų įmokų. Bet kuriuo atveju tokia šalių tikroji valia prieštarautų kitų atsakovo kreditorių teisėtiems interesams, juolab, kad šalys, kaip minėta, sudarė šį susitarimą atsižvelgdamos į tai, kad teisme buvo inicijuotas atsakovo restruktūrizavimo procesas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tarp šalių susiformavusią praktiką, kuomet einamojo mėnesio paskutinėmis dienomis buvo surašomi atliktų darbų aktai ir atitinkamai sumai išrašomos tos pačios dienos PVM sąskaitos faktūros. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad darbai faktiškai buvo atlikti 2012 m. kovo mėnesį, o ne 2012 m. gegužės mėnesį. Konstatavus, kad PVM sąskaitos faktūros Nr. ALK120000257, Nr. ALK120000278, Nr. ALK120000312, Nr. ALK120000313, Nr. ALK120000314 ir Nr. ALK120000315 buvo išrašytos už iki restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo atliktus ieškovo darbus, nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki restruktūrizavimo bylos 2012 m. gegužės 4 d. iškėlimo apeliantas atliko darbų už 550 987,97 Lt, o ne už 195 624,65 Lt, kaip jis pats teigia. Tarp šalių nėra ginčo, kad 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovo skola apeliantui buvo 89 593,06 Lt. Pagal bylos duomenis, atsakovas nuo 2012 m. sausio mėn. iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovui sumokėjo iš viso 279 476,40 Lt. Apelianto argumentas, kad atsakovas per šį laikotarpį už atliktus darbus sumokėjo tik 277 832,14 Lt, nes 2012 m. balandžio 4 d. mokėjimas apima ir antstolio atlyginimą, nėra pagrįstas konkrečiais įrodymais (CPK 178 str.). Pagal minėtą 2012 m. gegužės 3 d. susitarimą atsakovas už 2012 m. kovo mėn. darbus sumokėjo 240 335,46 Lt. Atėmus iš atsakovo mokėtinos bendros sumos už apelianto atliktus darbus iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovo atliktų mokėjimų bendrą sumą, gaunama 120 769,17 Lt dydžio skola ((89 593,06 Lt + 550 987,97 Lt) – (279 476,40 Lt + 240 335,46 Lt) = 120 769,17 Lt). Pirmosios instancijos teismas šią atsakovo skolą pagrįstai patvirtino kaip apelianto kreditorinį reikalavimą atsakovo restruktūrizavimo byloje (teismas patvirtino nežymiai didesnę sumą, t. y. 120 771,17 Lt, tačiau tai laikytina aritmetine klaida).

Kiti apelianto argumentai, kad paties atsakovo pateiktame atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštyje nurodytas galutinis skolos likutis, bei 2013 m. gruodžio 2 d. abiejų šalių pasirašytas aktas dėl skolų suderinimo taip pat patvirtina apelianto reikalaujamos priteisti skolos dydį, nesudaro pagrindo tenkinti apelianto pareikšto ieškinio. Pažymėtina, kad atsakovas apskritai neginčija, jog yra skolingas apeliantui už atliktus darbus pagal šalių sudarytą rangos sutartį. Ginčas, kaip minėta, kilo dėl to, ar atsakovo skola apeliantui turi būti priskiriama prie restruktūrizuojamų skolų, ar prie einamųjų mokėjimų. Apelianto nurodomi buhalterinės apskaitos dokumentai tik patvirtina šalių tarpusavio atsiskaitymų faktus, bet nepaneigia teismo išvados dėl restruktūrizuojamos atsakovo skolos dydžio.

Apeliantas neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ieškovo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir atsakovo atliktų mokėjimų skirtumas sudaro 65 004,15 Lt (18 826,50 Eur). Pats faktas, kad atsakovas restruktūrizavimo proceso metu sumokėjo daugiau einamųjų įmokų nei jam priklausė pagal atsakovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras, savaime nesudaro pagrindo atmesti šio atsakovo priešieškinio reikalavimo. Teismui konstatavus, kad apeliantas nepagrįstai užskaitė atsakovo atliktus mokėjimus kaip skolą už 2012 m. kovo mėn. atliktus darbus, darytina išvada, kad neteisingai buvo paskirstyti ir vėliau atsakovo atlikti visi einamieji mokėjimai už apelianto atliktus darbus po atsakovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

Apelianto teigimu, jam tenkančio 1 052,42 Lt mokėjimo už atsakovo suteiktas paslaugas priešpriešinį įskaitymą patvirtina tos aplinkybės, kad atsakovo PVM sąskaitų faktūrų Nr. SEN03542 bei Nr. SEN03672 sumomis buvo sumažinta bendra atsakovo skola pagal 2013 m. gruodžio 2 d. šalių pasirašytą skolų suderinimo aktą, o PVM sąskaita faktūra Nr. SEN03273 paties atsakovo nurodyta atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraštyje stulpelyje „Apmokėjimas“ ir ši suma išskaičiuota iš bendros atsakovo skolos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų sąskaitų, kuriomis grindžiamas atsakovo priešpriešinis reikalavimas dėl 1 052,42 Lt skolos priteisimo, įtraukimas į apskaitą kaip apmokėjimas apeliantui nėra pakankamas pagrindas spręsti apie šalių susitarimą atlikti tarpusavio reikalavimų įskaitymą, juolab, kad atsakovas, kaip jau prieš tai konstatuota, yra permokėjęs einamuosius mokėjimus apeliantui, o minėtos skolos įskaitymas į teismo patvirtintą apelianto kreditorinį reikalavimą pažeistų kitų atsakovo kreditorių teisėtus interesus įmonės restruktūrizavimo procese. Todėl teismas pagrįstai tenkino ir šį atsakovo priešieškinio reikalavimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatė visas byloje reikšmingas aplinkybes bei spręsdamas dėl ieškovo ir atsakovo vienas kitam pareikštų reikalavimų pagrįstumo nepadarė jokių esminių materialiosios ar procesinės teisės normų pažeidimų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista, tik patikslintina jos dalis dėl ieškovo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, atsižvelgiant į aritmetinę klaidą, t. y. vietoje „120 771,17 Lt“ patvirtinant „120 769,17 Lt (34 977,16 Eur)“ ieškovo kreditorinį reikalavimą.

Atsakovas prašo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių šias išlaidas patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, todėl šios išlaidos, atmetus apelianto atskirąjį skundą, atsakovui nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad patikslinama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ 7 386,17 Lt dydžio finansinis reikalavimas, ir patvirtinamas galutinis kreditoriaus UAB ,,Aliuminio konstrukcijos“ III eilės 120 769,17 (34 977,16 Eur) finansinis reikalavimas atsakovo SR UAB ,,Senovė“ restruktūrizavimo byloje.

TeisėjosDanutė GasiūnienėDanguolė MartinavičienėDanutė Milašienė