Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Raimundas Klimaitis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 446 straipsnis). Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą šalims pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes patvirtina prie prašymo pridėti dokumentai: A. S. mirties liudijimo kopija (b. l. 8); A. S. gimimo liudijimas, kuriame nurodyta jo motina A. S. (b. l. 9); A. S. mirties liudijimas (b. l. 10); E. S. gimimo liudijimas (b. l. 11); 2010 m. birželio 17 d. Jurbarko rajono 1-ojo notaro biuro išduotas liudijimas dėl palikimo pagal įstatymą priėmimo ir nutarimas atlikti notarinį veiksmą – atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą iki nebus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. S. gimimo liudijime įrašyta mama A. S. ir (duomenys neskelbtini) mirusi A. S. yra tas pats asmuo (b. l. 12-13).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Pagal CPK 444 straipsnio, 445 straipsnio nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai.

Kaip matyti iš pareiškimo turinio, pareiškėjas nori įrodyti, kad jo tėvas A. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini).) yra A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini) sūnus, tam tikslui, kad paveldėti savo mirusiam tėvui priklausančią palikimo dalį, atsiradusią po pareiškėjo senelės A. S. mirties. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą palikėjo vaikaičiai yra antros eilės paveldėtojai pagal įstatymą. Dėl mirusios senelės palikimo pareiškėjas kreipėsi į notaro biurą, tačiau notaras nurodė, kad turimų dokumentų nepakanka, nes pateiktame A. S. gimimo liudijime įrašyta motina A. S..

Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodo aplinkybes, kad senelė nemėgo savo vardo A., todėl galimai paprašė pareigūnų tėvo A. S. gimimo liudijime įrašyti jos vardą A.

Teismas patikrino duomenis Valstybės įmonėje registrų centras Gyventojų registre, iš kurių matyti, kad A. S. (gimusi (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) turėjo sūnų A. S., gimusį (duomenys neskelbtini) taip pat, kad A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) motina yra A. S.. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo (toliau – GRĮ) 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad duomenys, įrašyti į Gyventojų registrą, laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčijami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka. Viešojo registro duomenys procesine prasme yra oficialieji rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią (prima facie) (CPK 197 str. 2 d.), o įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Įstatymuose nustatyta, kad viešojo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2012). Taigi, vadovaujantis Gyventojų registro duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpcija, darytina išvada, jog nėra pagrindo abejoti minėtomis Gyventojų registro išduotomis pažymomis, kuriose nurodoma, jog pareiškėjo tėvas A. S. buvo A. S. sūnus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuotina, jog pareiškėjo tėvas A. S., miręs (duomenys neskelbtini) buvo A. S., mirusios (duomenys neskelbtini) sūnus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), buvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.