Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-01-30 · Civilinė byla Nr. e2-3152-1110/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-30
Bylos Nr.
e2-3152-1110/2025
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26172-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Toma Virkutienė
Ieškovas
S. M.
Atsakovas
B. M.
Advokatai
Eglė Latauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3152-1110/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26172-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Toma Virkutienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ilonai Kaziukevičienei,dalyvaujant vertėjai Erikai Vencevičienei,ieškovei S. M.,

atsakovei B. M.

ieškovės ir atsakovės advokatei Eglei Latauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovei B. M. dėl pripažinimo šeimos nariu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė S. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei B. M. (toliau – atsakovė) ir prašo pripažinti ieškovę atsakovės šeimos nare.

2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovė pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (toliau – Įstatymas) yra laikoma savarankišku šio įstatymo subjektu, kuris be teismo sprendimo negali būti laikomas atsakovės šeimos nariu. Ieškovė ir atsakovė yra saistoma giminystės ryšiais, yra motina ir dukra. Atsakovei sunku vienai gyventi, nes yra ligota ir priešpensinio amžiaus, neturi gyvenamosios vietos ir gaunamos pajamos yra žemiau skurdo ribos. Atsakovė dėl sveikatos būklės viena negali be artimųjų pagalbos pasirūpinti ar savarankiškai gyventi. Ieškovei kaip vienišai mamai kartais taip pat reikia ir atsakovės pagalbos prižiūrėti ir auginti dukrą (atsakovės anūkę), nes ji taip pat turi įvairių lėtinių ligų. Ieškovė ir atsakovė pastaruoju metu kartu gyvena nuomojamame būste (duomenys neskelbtini) už kurį gauna kompensacijas pagal Įstatymo reikalavimus. Ieškovė ir atsakovė veda bendrą ūkį. Ieškovė yra įrašyta į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti (duomenys neskelbtini) mieste, sąrašą, (bendrąjį), eilės numeris 2024 m. gruodžio 3 d. duomenimis yra 521 ir jai su nepilnamečiu vaiku dar reikės ilgai laukti iki kol bus pasiūlyta sudaryti socialinio būsto nuomą. Atsakovės eilės numeris nurodytame sąraše yra 228. Tačiau dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės atsakovė negalės gyventi viena, jai reikalinga gyventi su šeimos nariu, kuris galėtų jai padėti. Ieškovė teisėtai gyventi atsakovei paskirtame bute ir gauti socialines garantijas negalės. Ieškovė patiria neigiamas socialines ir teisines pasekmes dėl to, kad ji nėra laikoma atsakovės šeimos nare ir negali kartu su savo mama apsigyventi socialiniame būste.

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ atsilipime į ieškinį prašo dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo spęsti teismo nuožiūra. Atsiliepime pažymėjo, kad iš ieškinio ir jo priedų nėra aišku, ar ieškovė faktiškai gyvena su atsakove.

5. Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo dėl ieškovės reikalavimų spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į aktualų teisinę reglamentavimą ir atsiliepime nurodytas aplinkybes.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Atsakovė sutiko su ieškiniu, prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė S. M. yra atsakovės B. M. pilnametė dukra. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra įrašytos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, sąrašą. Atsakovės eilės sąrašas yra aukštesnis. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovės ir atsakovės atstovė, nors ieškovė ir atsakovė abi yra įrašytos į nurodytą sąrašą, tačiau kai atsakovė, sulaukusi savo eilės, įgis teisę į būstą, ieškovė jame negalės gyventi, nes kaip pilnametė nepriskiriama prie atsakovės šeimos narių. Šeimos nare ji galėtų būti laikoma tik pripažinus ją šeimos nare teismo sprendimu. Šis pripažinimas svarbus ir dėl to, kad būstas būtų skirtas atsižvelgiant į atsakovės šeimos poreikius, jos šeimos narių skaičių.

8. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, šeima – sutuoktiniai, asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį, ir, jeigu turi, jų vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), taip pat susituokęs asmuo ir su juo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium likęs (likę) gyventi jų vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), arba vienas iš tėvų, globėjų (rūpintojų) ir jo vaikas (vaikai) iki 18 metų ar (ir) vaikas (vaikai) iki 18 metų, kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), asmenys, teismo sprendimu pripažinti šeimos nariais. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nesusituokę ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų ir (ar) pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklas ar profesinio mokymo įstaigas baigę pilnamečiai vaikai ir (ar) pilnamečiai vaikai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, nuo bendrojo ugdymo mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, neįgalieji, gyvenantys kartu su savo tėvais, taip pat globėjai (rūpintojai) su kartu gyvenančiais globojamais (rūpinamais) asmenimis, kuriems yra nustatyta globa (rūpyba), kartu gyvenantys sutuoktinių, asmenų, sudariusių registruotos partnerystės sutartį, ar asmens tėvai, jeigu visi šie asmenys yra nurodyti prašyme suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnyje nurodyta, kokie asmenys laikomi nuomininko šeimos nariais ir kokie reikalavimai taikomi atskiroms jų kategorijoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, nagrinėjant ginčą dėl nuomininko pilnamečio vaiko pripažinimo nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Šie juridiniai faktai (jų egzistavimas ar neegzistavimas) ir sudaro įrodinėjimo dalyką bylose dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu.

11. Iš bylos duomenų ir šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su nepilnamete dukra ir atsakovė gyvena kartu nuomojamame būste (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad kartu gyvena visą gyvenimą, nurodytame nuomojame bute – šešis metus Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė turi įvairaus pobūdžio sveikatos sutrikimų. Tą patvirtino ir teismo posėdžio metu. Ieškovė taip pat paaiškino, kad turi sveikatos problemų, kurios, be kita ko, trukdo jai dirbti ir gauti didesnes pajamas.

12. Ieškovė ir atsakovė paaiškino, kad veda bendrą ūkį, jų gaunamos piniginės lėšos naudojamos bendrai. Tiek ieškovė, tiek atsakovė yra registruotos Užimtumo tarnyboje. Atsakovė vidutiniškai gauna 367,84 Eur socialinių išmokų per mėnesį, ieškovė – apie 600 Eur socialinių išmokų. Taip pat šalys gauna 336 Eur kompensaciją už nuomojamą būstą. Atsakovė nurodė, kad už trijų kambarių butą moka 850 Eur, jame gyvena su sūnumi ir ieškove bei ieškovės nepilnamete dukra. Atsakovė dalį savo pajamų skiria vaistams, dalį savo ir pilnamečio sūnaus poreikiams. Ieškovė rūpinasi komunalinių mokesčių apmokėjimu, nepilnamečio vaiko priežiūra ir ugdymu, maistu, buitimi.

13. Įvertinus pirmiau nurodytų įrodymų visumą, spręstina, kad ieškovė daugiau nei vienerius metus gyvena su atsakove, veda bendrą ūkį, todėl yra priskirtina prie atsakovės šeimos narių. Pagal 6.589 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad egzistuoja sąlygos, reikalingos pripažinti ieškovę atsakovės šeimos nare, todėl ieškinys tenkinamas (CK 6.588 straipsnio 2 dalis, Įstatymo 2 straipsnio 11 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovę S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimos nare.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Toma Virkutienė