- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-1111-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., R. J., Varėnos rajono 2 notarų biuro
- Ieškovas
- D. J.
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų V. J. ir R. J. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotųjų asmenų V. J. ir R. J. savarankiškus reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo Varėnos rajono 2 notarų biuro notarė Laima Muzikevičiūtė. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. J. patikslintu pareiškimu prašė teismo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti: 1) juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos G. J. mirties, priėmė palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti; 2) juridinę reikšmę turintį faktą, kad motinos sutuoktinis S. J., po motinos mirties, priėmė palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad 2005-11-23 mirė jo motina G. J., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko jai priklausęs turtas: santuokos su tėvu metu įgyta dalis gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, kiemo statinių, dalis 0,058 ha žemės sklypo, esančių tuo pačiu adresu. Pažymėjo, jog motina nurodytus pastatus ir namų valdos sklypą valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su tėvu, mirusiu 2008-11-21. Nurodė, jog motinai asmeninės nuosavybės teise dar priklauso 177/1633 dalių 16,33 ha žemės sklypo, esančio Naniškių kaime, Šalčininkų rajone. Pažymėjo, kad po tėvo pagal testamentą, patvirtintą 2007-06-18, jis yra tėvui priklausiusio turto jam paskirtos dalies paveldėtojas. Po tėvo mirties jis kreipėsi į notarų biurą ir išreiškė savo valią priimti palikimą. Suinteresuoti asmenys, jo broliai Vitas ir Rimas, po tėvų mirties į notarų biurą dėl jų turto paveldėjimo nesikreipė. Mano, kad motinai mirus, jis galintis paveldėti palikėjai priklausiusį turtą, nes yra įstatyminis įpėdinis (LR CK 5.11 str.). Įstatyminis įpėdinis paveldėti turtą motinos mirties yra ir tėvas, kaip jos sutuoktinis. Nurodė, kad kreipėsi į Varėnos rajono 2 notarų biurą, jam buvo paaiškinta, jog jis yra praleidęs terminą palikimui priimti po savo motinos mirties, taip pat nėra užregistruotas ir tėvo palikimo priėmimo faktas po jo sutuoktinės mirties. Pareiškėjas pabrėžė, jog jis ir jo tėvas iki savo mirties naudojo ir valdė jos paliktą turtą, žemę bei pastatus. Rūpinasi namo apsauga, aplinkos priežiūra, moka visus mokesčius, sietinus su namo eksploatacija, perka kurą namo šildymui. Nurodo, jog remiantis LR CK 5.50, 5.51 str. palikimas laikomas priimtu, kai įpėdinis faktiškai turtą pradeda valdyti, o jis turtą pradėjo valdyti iš karto po motinos mirties, paimdamas jai priklausiusius daiktus ir jais naudodamasis. Su suinteresuotų asmenų R. J. ir V. J. pareiškimais nesutiko, prašė juos atmesti.
Atsiliepimas
Suinteresuotieji asmenys V. J. ir R. J. savo atsiliepimų į pareiškimą ir patikslintą pareiškimą teismui nepateikė.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo R. J. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos G. J. mirties, mirusios 2005-11-23, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad po motinos mirties liko jai priklausęs turtas. Nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas tėvo vardu, tačiau jis buvo įgytas santuokos metu, todėl yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodė, jog palikėjos paliktą turtą per įstatymo nustatytą laikotarpį jis priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti jos turtą. Po motinos mirties pasiėmė asmeninius motinos daiktus, kaip antai, kelias skareles, rožančių, gintarinius karolius, lėkštes, rankšluosčius, pagalves, patalynę, staltieses, nuotraukas, siūlus, megztus jos rūbus, kuriuos iki šios dienos naudoja savo poreikiams tenkinti. Pažymėjo, jog mirus motinai, jis su savo žmona nuolat prižiūrėjo tėvą, lankė, darė valgyti, pasiligojus rūpinosi jo gydymu, lankė ligoninėje. Taip pat po motinos mirties jis pusantrų metų naudojosi jai priklausančia namų dalimi – nuolat lankė namus, juos tvarkė, prižiūrėjo, jais rūpinosi, remontavo apšildymo sistemą, turėjo ten savo poreikiams tenkinti kambarį, kuriame apsistodavo su šeima, nakvodavo, naudojosi kaip savo turtu, mokėjo už elektrą, vandenį, apkūrendavo namus, kurių šildymui pjovė ir kapojo malkas. Prie namo esančiame žemės sklype su žmona sodino ir augino braškes, bulves, agurkus, ravėjo daržus, naudojosi savo poreikiams tenkinti išaugintu derliu. Mirus motinai, jo pavedimu (nes jis buvo išvykęs į reisą) žmona R. J. kartu su jo tėvu organizavo laidotuves. Tokie jo aktyvūs veiksmai patvirtino jo, kaip įpėdinio norą ir sutikimą įgyti visas teises į palikimą.
Suinteresuotas asmuo V. J. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po G. J. mirties faktiškai priėmė palikimą. 2009-02-18 pateikė Varėnos rajono 2 notarų biurui pareiškimą, kuriame nurodė priimantis palikimą po savo tėvo S. J. mirties, mirusio 2008-11-21. Nurodė, jog jis esąs pirmos eilės paveldėtojas pagal įstatymą. Pažymėjo, kad iki motinos mirties jis su pastarąja palaikė itin glaudžius santykius. Nuo 1999 metų jis turintis invalidumą – negali vaikščioti, judėjimui naudojasi invalido vežimėliu. Dėl šios priežasties tapo visiškai nedarbingas. Dėl to motina G. J. jam teikdavo 300,00 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą. Iš karto po jos mirties palikimą faktiškai priėmė, naudojasi ir valdo kaip savo jai priklausiusius daiktus – patalynę (2 pagalves, užklotą, 2 lovatieses), indus – lėkščių komplektą, rankšluosčius ir namą, kurio jam priklausančioje dalyje leido gyventi tėvui. Po jo mirties norėjęs iš karto keltis gyventi į tėvams priklausiusį namą, tačiau to įgyvendinti jam kol kas nepavyko, kadangi namas nėra pritaikytas žmogui su negalia. Tiek po motinos, tiek po tėvo mirties jis kiek galėdamas (šiuo metu gyvena Ukmergėje) lankosi jų name, naudojasi ir prižiūri ten esančius baldus bei daiktus, šalia namo esančią teritoriją. Pabrėžia, kad jis tiek savo broliams, tiek kitiems asmenims yra aiškiai ir konkrečiai išreiškęs savo valią dėl motinai G. J. ir tėvui S. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio namo, esančio (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo Varėnos rajono 2 notarų biuro notarė Laima Muzikevičiūtė pateikė atsiliepimą, nurodydama, jog su palikėja G. J. kartu gyveno jos sutuoktinis S. J., kuris 2008-11-21 mirė. Santuokoje įgyti žemės sklypas ir statiniai yra įregistruoti VĮ Registrų centras vieno sutuoktinio S. J. vardu. Mano, kad reikia nustatyti turto dalis tiek vienam sutuoktiniui, tiek kitam, kadangi pagal LR notariato įstatymą, mirus abiems sutuoktiniams negalima išduoti nuosavybės teisės liudijimo ir taip nustatyti turto dalis. Jeigu pas palikėjus būtų ar atsirastų nesantuokinių vaikų ir jiems reikėtų išduoti paveldėjimo dokumentus, atsirastų būtinybė nustatyti mirusiųjų turto dalis ir įregistruoti VĮ Registrų centras duomenų bazėje. Pažymėjo, kad pareiškėjas pareiškime nutylėjo apie kitų įpėdinių – brolių valią.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu pareiškėjo D. J. pareiškimą tenkino. Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J. po savo motinos mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti; taip pat juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. J. sutuoktinis S. J. po G. J. mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti; suinteresuotų asmenų V. J. ir R. J. pareiškimus atmetė. Teismas nustatė, jog pareiškėjas D. J. motinos turtą pradėjo valdyti iš karto po jos mirties, paimdamas jai priklausiusius daiktus, naudojosi jos turtu, jį tvarkė, rūpinosi juo kaip savu, kaip ir S. J., priėmęs savo sutuoktinės G. J. turtą iš karto po jos mirties, pradėjęs jį valdyti ir valdęs iki savo mirties dienos. Nurodė, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Pareiškėjas, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, įrodė, kad faktiniu valdymu jo tėvas S. J. priėmė savo sutuoktinės G. J. turto dalį, o jis, kaip įpėdinis, taip pat atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įstatymo nustatytu terminu pradėjo valdyti turtą kaip savo. Nurodė, jog bylos nagrinėjimo teisme metu suinteresuotieji asmenys, pareiškę savarankiškus reikalavimus, R. J. bei V. J. buvo pasyvūs, be savo pareiškimų teismui nepateikė nei atsiliepimų, nei kitų rašytinių, reikšmingų bylai įrodymų, pagrindžiančių jų reikalavimus, neprašė apklausti jų nurodomus liudytojus (nors prašyme, pavyzdžiui, R. J. nurodė, jog liudytojus į teismo posėdį atsives pats), neteikė teismui kitų prašymų. Tokiu būdu, išnagrinėjęs bylą, teismas konstatavo, jog nepasitvirtino ir liko neįrodytos suinteresuotųjų asmenų R. J. ir V. J. nurodytos aplinkybės dėl faktinio palikimo priėmimo po jų motinos G. J. mirties.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys V. J. ir R. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. sprendimą civilinėje byloje ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. ir R. J. po motinos mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti arba panaikinti teismo sprendimą toje dalyje, kuria teismas nusprendė nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. J. po savo motinos mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Apeliantai nurodo, jog su teismo sprendimu dalyje, kurioje buvo nustatyta, jog tėvas po motinos mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, neginčija. Tačiau su sprendimu likusioje dalyje nesutinka ir mano, jog teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes. Pažymėjo, jog teismas nesilaikė pareigos nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus su ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, kai yra būtina išreikalauti tyrimo medžiagą. Teismas netinkamai vertino D. J. pateiktus įrodymus apie mokėtus mokesčius už elektros energiją, vandenį bei kitas komunalines paslaugas. Iš pateiktų kvitų matyti, jog mokėjimai buvo atlikti tėvo vardu už jo asmenines lėšas, o tai įrodo, jog pareiškėjas mokesčių nemokėjo. Taip pat 2008-07-16 nuotekų sutartis, sudaryta pareiškėjo vardu, buvo sudaryta esant tėvui gyvam, tėvo pavedimu ir sutartis neįrodo, jog pareiškėjas būtų atlikęs kokius nors mokėjimus. Teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos A. Ž. parodymais, kadangi ji su Janulevičių šeima nebendravo, yra tik kaimynė ir negalėjo matyti, kas tiksliai prižiūrėjo namus bei rūpinosi tėvu. Teismas turėjo atsižvelgti į liudytojo S. L. parodymus, šis yra S. J. sūnus ir pareiškėjų brolis. Pastarasis asmuo nurodė, jog D. J. nesiveržė gyventi su tėvu po motinos mirties. Taip pat S. L. nurodė, jog tėvas pareiškėjui turto valdyti neleido, nurodydamas, kad visas turtas priklauso jam. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas per įstatyme numatytą 3 mėn. terminą (LR CK 5.50 str. 3 d.) palikimo (motinos turto dalies) nepriėmė. Todėl teismas neturėjo teisės konstatuoti fakto, kad pareiškėjas D. J. po mamos mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Teismas pažeidė betarpiškumo principą, kadangi apeliantų pareiškimuose nurodytų motyvų nevertino, rėmėsi tik pareiškėjo D. J. nurodytomis aplinkybėmis. D. J. pakviesti liudytojai nenurodė teismui reikšmingų aplinkybių, leidžiančių nustatyti, jog pareiškėjas po motinos mirties priėmė palikimą. Teismas nepaneigė apeliantų nurodytų motyvų, jog jie priėmė palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti. Teismas išvardijo byloje esančius rašytinius įrodymus, tačiau nevertino jų turinio. Apeliantui R. J. nebūnant teisininku ir nežinant procesinių bylos nagrinėjimo taisyklių, nebuvo tinkamai išaiškinta pareiga ir suteikta galimybė papildyti bylą nerašytiniais įrodymais. Nurodė, jog D. J. savo pasisakymuose nurodė priešingas aplinkybes nei pareiškime, pareikšdamas jog „tėvo mirties momentu namas buvo tėvo nuosavybėje“, „2007 m. birželio mėn. su šeima persikėliau gyventi pas tėvą“. Taip pat nurodydamas, jog „jis nori įrodyti, kad priėmė ½ tėvui priklausančio turto, o pasidalinti su broliais turi tik mamos dalį“ sutiko su apeliantų teiginiais, jog apeliantai yra priėmę motinos palikimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Varėnos rajono 2009 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nesutinka su apeliantų argumentais ir faktinių aplinkybių interpretavimu. Pažymi, nors ir mokėjimo sąskaitose buvo nurodoma registruose buvusio gyvenamojo namo savininko pavardė – S. J., tačiau pagal pateiktus mokėjimo kvitus matyti, jog pinigai buvo mokėti iš D. J. asmeninių lėšų. Nurodo, jog tėvas sunkiai sirgo keletą metų prieš mirtį, todėl pareiškėjas sus savo šeima prižiūrėjo ūkį. Atliko mokėjimus, sudarė sutartį kaip faktiškas namo valdytojas dėl nuotėkų išvežimo. Tai, jog sutartis buvo sudaryta tėvo pavedimu, nepagrįsta įrodymais. Pažymi, jog vienas iš apeliantų gyvena Ukmergėje, o kitas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl labai retai lankydavosi Varėnoje, o apie tėvo pavedimą sudaryti nuotekų išvežimo sutartį negalėjo žinoti. Mano, jog teismas pagrįstai ir teisėtai vertino liudytojų parodymus. Apeliantai negalėjo žinoti, jog kaimynė A. Ž. žinojo apie J. šeima, kadangi jie namuose Varėnoje beveik nesilankė. Taip pat liudytojas brolis S. L. patvirtino, jog visi vaikai turėjo vienodas galimybes apsigyventi kartu su tėvu bei rūpintis juo ir namais, tačiau to daryti nei vienas iš apeliantų nenorėjo. Apeliantai elgiasi nesąžiningai, nurodydami klaidingas aplinkybes, kadangi jie nereiškė pretenzijų paveldėti turtą po tėvo mirties. Rūpintis tėvu ir prižiūrėti jį neturėjo nei galimybių nei poreikio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, be to, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Kadangi apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dalyje, kuria buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas D. J. priėmė savo motinos G. J. palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo šioje dalyje.
Pagal LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p. paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniais yra palikėjo vaikai, o pergyvenę sutuoktiniai pagal LR CK 5.13 str. paveldi kartu su pirmosios eilės įpėdiniais minėtoje normoje nurodyta dalimi. Kad įpėdinis priimtų palikimą, jis turi jį priimti įstatymo nustatyta tvarka (LR CK 5.50 str. 1 d.). Valia priimti palikimą turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo palikėjo mirties dienos (LR CK 5.3 str. 1 d., 5.50 str. 3 d.). LR CK 5.50 str. 2 d. numato, kad palikimas gali būti priimamas iš esmės trim būdais: arba kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba faktiškai paveldimą turtą pradėjus valdyti. Palikimo priėmimas, faktiškai jį pradėjus valdyti, yra tokia palikimo priėmimo forma, kai asmuo, norėdamas priimti palikimą ir išreikšdamas savo valią apie tai, pradeda palikimą sudarantį turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu (LR CK 5.51 str. 1 d.). Valdymas ir rūpinimasis kaip savu turtu apima valdymą, naudojimą, disponavimą, mokesčių mokėjimą ir pan.. Asmens teisė priimti palikimą nėra pareiga, t.y. asmuo turi teisę ir nepriimti palikimą. Kai asmuo neišreiškia aiškiai valios priimti palikimą, laikoma, kad asmuo nepriima palikimo. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad palikimas gali būti priimamas, faktiškai jį pradėjus valdyti, per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties momento. T.y. sprendžiant klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo teismo tvarka, teismas turi įsitikinti, kad asmuo išreiškė valią priimti palikimą, faktiškai jį pradėdamas valdyti, bei kad tokią valią išreiškė, nepraleisdamas įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino nuo palikėjo mirties momento. Asmuo, teigiantis, kad palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas jį valdyti, privalo teisme įrodyti minėtas aplinkybes (LR CPK 178 str.). Toks faktas gali būti įrodinėjamas visomis LR CPK leistinomis įrodinėjimo priemonės, tokiomis kaip liudytojų parodymai, rašytiniai dokumentai ir pan.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų V. J. ir R. J. motina G. J. mirė 2005-11-23 (b.l.8, 10, 65). Šių aplinkybių minėti asmenys neginčija. Pareiškėjo ir minėtų suinteresuotų asmenų tėvas S. J. pergyveno sutuoktinę ir mirė 2008-11-21 (b.l.7). Taigi, po G. J. mirties jos palikimą paveldėti pagal įstatymą įgijo teisę pareiškėjas, suinteresuoti asmenys R. J. ir V. J., taip pat jų tėvas S. J.. Tiek pareiškėjas, tiek suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad pareiškėjas gyventi į gyvenamąjį namą, esantį M.K.Čiurlionio g.56/Ūlos g.13, Varėnoje, sudarantį G. J. palikimo dalį, persikėlė gyventi 2007 m., nors palikimas atsirado 2005 m.. Visi pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai apie gyvenamojo namo išlaikymo išlaidų apmokėjimą, paslaugų teikimo sutarčių sudarymą susiję su laikotarpiu nuo 2007 m., tačiau pareiškėjas nepateikė jokių analogiškų rašytinių įrodymų apie laikotarpį nuo motinos mirties momento, t.y. nuo 2005-11-23. Byloje apklausti liudytojai taip pat liudijo apie laikotarpį nuo 2007 m., be to, jie nenurodė konkrečių aplinkybių, susijusių su palikimo priėmimu. Suinteresuoti asmenys teisme patvirtino, kad visą jų ir pareiškėjo motinos palikimą priėmė jų tėvas S. J., pareikšdamas, kad visas turtas yra jo ir jis vienintelis yra valdytojas. Tokiu būdu jų tėvas užkirto galimybę priimti palikimą pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims, faktiškai pradedant jį valdyti. Jie taip pat nurodė, kad padėdavo visi trise tvarkytis tėvui prie namo, jo sutikimu naudojo daržą savo reikmėms. Pareiškėjas iš esmės šių aplinkybių neginčijo. Iš pareiškėjo, suinteresuotų asmenų bei rašytinių įrodymų sisteminės analizės darytina išvada, kad po G. J. mirties visą jos turtą paveldėjo pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų tėvas S. J., faktiškai pradėdamas jį valdyti, o pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys motinos palikimą valdė ne kaip savo, o paprasčiausiai padėdavo tėvui tvarkytis prie namų. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis išreiškė valią priimti motinos palikimą būtent per 3 mėnesių laikotarpį nuo motinos mirties momento. Pareiškėjo pateikti įrodymai, susiję su gyvenamojo namo valdymu nuo 2007 m., t.y. po beveik dviejų metų nuo motinos mirties momento, nesusiję su įrodinėjimo dalyku ir neįrodo, kad pareiškėjas priėmė motinos palikimą, nes atlikti praleidus įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina fakto, kad jis priėmė motinos palikimą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, netinkamai aiškino ir dėl to netaikė LR CK 5.50 str. 3 d., netinkamai taikė LR CK 5.51 str. 1 d., netinkamai nustatė palikimo atsiradimo momentą ir palikimo priėmimo momentą, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko neteisingai išsprendė bylą (LR CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl šios priežasties teismo sprendimas keistinas ir dalyje, kuria buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas D. J. priėmė savo motinos G. J. palikimą po jos mirties, panaikintinas ir šioje dalyje pareiškėjo pareiškimas atmestinas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Suinteresuoti asmenys teigia, kad jie po motinos mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti, t.y. pasiimdami ir valdydami kaip nuosavus tam tikrus motinos daiktus. Tačiau jie nenurodė, kada tai konkrečiai atliko, pareiškėjas jų nurodytas aplinkybes ginčija. Esant prieštaringiems proceso dalyvių paaiškinimams, o suinteresuotiems asmenims nepateikus kitų įrodymų apie palikimo priėmimo faktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad suinteresuoti asmenys R. J. ir V. J. neįrodė, kad jie priėmė motinos G. J. palikimą (LR CPK 178 str.). Jų teiginiai apie palikimo priėmimą, šiuos teiginius ginčijant kitam proceso dalyviui, yra nepakankami palikimo priėmimo faktui nustatyti.
Patenkinus apeliacinį skundą, iš pareiškėjo D. J. priteistinas suinteresuotam asmeniui V. J. šio sumokėtas 132 Lt dydžio žyminis mokestis už apeliacinį skundą (LR CPK 93 str.), taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 12,95 Lt, valstybei (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 gegužės 29 d. sprendimą pakeisti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 gegužės 29 d. sprendimą dalyje, kuria buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad D. J. po savo motinos G. J. mirties, mirusios 2005-11-23, priėmė jos palikimą, panaikinti ir šioje dalyje pareiškėjo D. J. pareiškimą atmesti.
Likusioje dalyje Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo D. J. a.k. (duomenys neskelbtini)suinteresuotam asmeniui V. J. a.k. (duomenys neskelbtini) 132 (vieną šimtą trisdešimt du) litus bylinėjimosi išlaidų ir 12,95 Lt (dvylika litų 95 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.