- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- T-223-795/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-01143-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Nuteistasis
- A. G.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą dėl nuteistajam A. G. (asm. dok. A. G.), gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivavedžiu, dėl papildomos poveikio priemonės skyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. gegužės 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (b. b. Nr. 1-319-795/2017), A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteistas 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 10 punktais, 3 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 3 mėnesius atlyginti 173,44 Eur turtinę žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. birželio 16 d.
Šalies argumentai
2018 m. balandžio 16 d. teisme gautas Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimu prašo A. G. skirti papildomą poveikio priemonę - uždrausti nuteistajam iki probacijos termino pabaigos lankytis viešojo maitinimo įstaigose ar masiniuose renginiuose, susibūrimuose, kuriuose prekiaujama ar vartojamas alkoholis. Teikimas motyvuojamas tuo, jog nuteistasis A. G. nevykdo teismo skirto įpareigojimo - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir probacijos metu padarė administracinį nusižengimą.
Nuteistasis A. G. prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo pasirinko gynėjo užimtumo Lietuvos apeliaciniame teisme, pateikė advokato M. Kepenio orderį ginti nuteistąjį svarstant teikimą Klaipėdos apylinkės teisme. Lietuvos advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmens teisė teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti advokatą neriboja advokato teisės atsisakyti priimti pavedimą nurodant svarbias priežastis. Advokatas privalo atsisakyti priimti kliento pavedimą, kai tai būtina vykdant teisės aktų ar šio kodekso reikalavimus <...>. Advokatas privalo nedelsdamas informuoti asmenį apie atsisakymą priimti pavedimą. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad advokatas gali atsisakyti teikti teisines paslaugas ir nesudaryti sutarties tik dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomas <...> advokato užimtumas, patirties trūkumas ar kitos priežastys, dėl kurių advokatas negali tinkamai suteikti teisines paslaugas. Teismo posėdyje dalyvauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas gynėjas advokatas V. Janušauskas. Taigi nuteistojo teisė turėti gynėją yra užtikrinta. BPK 358 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog sprendimas dėl Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytų probacijos tarnybos teikimų turi būti priimamas, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šio teikimo gavimo dienos. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas netenkino V. G. ir jo pasirinko gynėjo advokato M. Kepenio prašymo ir bylą išnagrinėjo nedalyvaujant nuteistojo pasirinkam gynėjui advokatui M. Kepeniui.
Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Nuteistasis A. G. teikimui neprieštaravo, nurodė, kad iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos laikysis papildomo įpareigojimo sąlygų, jei teismas jį paskirs.
Gynėjas advokatas V. Janušauskas prašė teikimo netenkinti, kadangi papildomas apribojimas nepagrįstai apribotų A. G. teises lankytis viešojo maitinimo įstaigose, kultūriniuose renginiuose.
Prokurorė atsižvelgiant į tai, kad pats nuteistasis neprieštaravo teikimui, nurodė, kad teikimas tenkintinas iš dalies sukonkretinant papildomo įpareigojimo sąlygas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.
Bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistojo A. G. elgesį Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2017 m. birželio 20 d. Probuojamasis 2017 m. birželio 28 d. išsamiai supažindintas su probacijos atlikimo tvarka bei sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis. Jam paaiškintas bausmės atlikimo turinys, jis įspėtas dėl galimu teisiniu pasekmių už vengimą atlikti bausme ir teismo skirtu įpareigojimu ar pareigu nevykdymą, draudimu nesilaikymą, teisės pažeidimu padarymą (asmens byla, b. l. 6, 13). Bausmės vykdymo pabaiga 2018 m. birželio -16 d.
2017 m. birželio 28 d. atliktas pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas naudojant OASys metodiką, nustatyta rizika žema (20 balų) ir žema rimtos žalos rizika visuomenei, probleminės sritys „ Piktnaudžiavimas alkoholiu“. Sudarytas Individualus probuojamojo priežiūros planas, kuriame numatyta, jog A. G. individualiam darbui į Probacijos skyrių turi atvykti vieną kartą per mėnesį, atsiskaityti už probacijos sąlygų vykdymą, dirbti, dalyvauti resocializacijos priemonėse, atlyginti turtinę žalą.
Bylos duomenis nustatyta, jog 2017 m. liepos 3 d. A. G. pradėjo lankyti programą elgesio pataisos programą ir ją užbaigė 2017 m. rugpjūčio 1 d. (asmens byla, b. l. 30). 2017 m. liepos 5 d. probuojamasis pateikė prašymą dėl išvykimo į užsienį, nurodė, kad dirba užsienyje, prie prašymo pridėjo darbo sutartį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, patvirtinančią, jog įmonės veikla vykdoma užsienyje (asmens byla, b. l. 31-34). 2017 m. liepos 13 d. Probacijos skyriaus sprendimu A. G. neleista išvykti.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2017 m. rugpjūčio 25 d. probuojamasis atlygino turtinę žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (asmens byla, b. l. 36). A. G. pateikė prašymą dėl probacijos perdavimo kitai valstybei, Probacijos skyrius parengė teikimą dėl probacijos vykdymo kitai Europos sąjungos valstybės narei ir 2017 m. lapkričio 6 d. teismo nutartimi teikimas tenkintas (asmens byla, b. l. 57-58). Tačiau 2018 m. sausio 24 d. Olandijos kompetentinga institucija informavo, jog atsisako pripažinti teismo sprendimą dėl probacijos perdavimo (asmens byla, b. l. 59-60).
Patikrinus A. G. duomenis Sodros informacinėje sistemoje 2018 m. kovo 16 d. nustatyta, jog probuojamasis nedirba nuo 2018 m. sausio 26 d. Probacijos skyriui pateiktame paaiškinime A. G. nurodė, kad jo darbas susijęs su išvykimu į užsienį ir kadangi jis negalėjo išvykti buvo atleistas (asmens byla, b. l. 61-63, 64). Pervertinus A. G. pakartotinio nusikalstamumo riziką pagal Oasys metodiką nustatyta, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika padidėjo iki 33 balų, tačiau išliko žema. Individualus darbas suaktyvintas iki dviejų kartų per mėnesį. Patikrinus duomenis administracinių nusižengimų registre nustatyta, jog 2018 m. balandžio 13 d. probuojamasis padarė administracinį nusižengimą ir buvo nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad viešoje vietoje vartojo alkoholį ir vartojo necenzūrinius žodžius (asmens byla, b. l. 66). Tokiu būdu A. G. pažeidė teismo skirtą įpareigojimą - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Tačiau bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog nuo 2018 m. kovo 22 d. A. G. dirba (asmens byla, b. l. 65), naujų administracinių nusižengimų nėra padaręs. 2018 m. balandžio 16 d. pervertinus pakartotinio nusikalstamumo riziką pagal Oasys metodiką, nustatyta, jog pakartotinio nusikalstamumo rizika padidėjo iki 42 balų, išryškėjo „Informacijos apie teisės pažeidimus“ sritis, tačiau rimtos žalos rizika visuomenei išliko ta pati.
Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas: 1) atsiprašyti nukentėjusio asmens; 2) teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi; 3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka; 4) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos; 5) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; 6) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 7) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 8) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 9) nesilankyti tam tikrose vietose arba nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis; 10) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 11) neturėti, nenaudoti, neįsigyti tam tikrų daiktų arba neužsiimti tam tikra veikla. BK 75 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra teismas gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.
Probacijos skyrius vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi prašo nuteistajam A. G. paskirti papildomą įpareigojimą - uždrausti nuteistajam iki probacijos termino pabaigos lankytis viešojo maitinimo įstaigose ar masiniuose renginiuose, susibūrimuose, kuriuose prekiaujama ar vartojamas alkoholis.
Priimant 2017 m. gegužės 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir atidedant bausmės vykdymą A. G. vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 10 punktais, 3 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, nuteistasis įpareigotas tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 3 mėnesius atlyginti 173,44 Eur turtinę žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2017 m. rugpjūčio 25 d. probuojamasis atlygino turtinę žalą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai (asmens byla, b. l. 36). Nors nuo 2018 m. sausio 26 d. A. G. nedirbo, tačiau stengėsi išsaugoti darbą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog įmonė, kurioje nuteistasis dirbo veiklą vykdė užsienyje. A. G. prašė leisti išvykti į užsienį dirbti. Netenkinus šio prašymo nuteistasis teikė prašymą dėl jo probacijos perdavimo užsienio valstybei. Teismas nusprendė perduoti A. G. probaciją užsienio valstybei (Olandijai), tačiau užsienio valstybei, buvo atsisakyta pripažinti ir vykdyti. Nuo 2018 m. kovo 22 d. probuojamasis tęsia darbą. Šiuo metu probuojamasis dirba. Visu probacijos laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. užfiksuotas tik vienas probacijos sąlygų pažeidimas, kai A. G. nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad viešoje vietoje buvo neblaivus. Pažymėtina, jog nuteistojo pakartotinio teistumo rizika yra žema.
Sprendžiant dėl teikime prašomos skirti papildomos poveikio priemonės pažymėtina, jog skiriant BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus įpareigojimus, vertintina jų tikslingumas, įvykdymo realumas ir poveikis nuteistajam. Atidedant bausmės vykdymą, A. G. paskirtas įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Prašomo skirti griežtesnio draudimo - uždrausti nuteistajam iki probacijos termino pabaigos lankytis viešojo maitinimo įstaigose ar masiniuose renginiuose susibūrimuose, kuriuose prekiaujama ar vartojamas alkoholis – taikymas, teismo nuomone, nepagrįstai apribotų probuojamojo teisę lankytis viešojo maitinimo įstaigose, kurių daugumoje vykdoma prekyba alkoholiu, tai būtų pernelyg griežta ir neproporcinga poveikio priemonė, o jos vykdymas neaiškus. Kiekvieną kartą užėjęs į viešojo maitinimo įstaigą ar apsilankęs kultūriniame renginyje A. G. turėtų domėtis, ar šioje konkrečioje vietoje prekiaujama alkoholiu ir paaiškėjus, kad vykdoma prekyba alkoholiu net nevartodamas alkoholio A. G. formaliai pažeistų skirtą papildomą įpareigojimą.
Nuteistajam skiriami draudimai ir įpareigojimai negali apriboti nuteistojo teisių labiau nei tai būtina probacijos tikslams pasiekti, nuteistajam skiriami įpareigojimai ar draudimai turėtų būti aiškūs ir įvykdomi, taip pat įgyvendinama ir jų vykdymo kontrolė. 2018 m. balandžio 13 d. paaiškinime nuteistasis nurodė, kad alkoholį vartojo ne viešoje vietoje (asmens byla, b. l. 67), todėl teismo nuomone, teikime siūlomos papildomos poveikio priemonės taikymas šiuo atveju yra netikslingas ir neturės teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui. A. G. teismo skirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų yra platesnis ir apima siūloma skirti papildoma poveikio priemone siekiamus tikslus, todėl Probacijos skyriaus teikimas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.