- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-09
- Bylos Nr.
- I-6199-484/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00150-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2015-01-08 prašymą Nr. S-6 sankcionuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2015-01-07 sprendimą Nr. KS-1 „Dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „Ren TV Baltic“, laikino retransliavimo sustabdymo“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – Komisija) kreipėsi į teismą su 2015-01-08 prašymu Nr. S-6 sankcionuoti Komisijos 2015-01-07 sprendimą Nr. KS-1, kuriuo televizijos programų retransliuotojai, skleidžiantys televizijos programą „Ren TV Baltic“ Lietuvos Respublikoje, įpareigoti laikinai, 3 mėnesiams nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos, sustabdyti programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „Ren TV Baltic“, retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Komisija prašyme nurodė, kad prašomą sankcionuoti sprendimą Komisija priėmė įvertinusi tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje retransliuojamoje televizijos programoje „Ren TV Baltic“ 2014 m. lapkričio 19 d. nuo 22 val. 55 min. iki 00 val. 40 min. buvo parodyta Rusijos Federacijoje sukurta programa „Paklydimo teritorija“, kurioje buvo tendencingai ir šališkai skleidžiama informacija apie pastarojo meto įvykius Ukrainoje, kurstomas karas ir neapykanta ukrainiečiams ir teisėtai Ukrainos valdžiai, Ukrainos suverenumą ir vientisumą remiančioms ES ir NATO valstybėms. Komisija 2015-01-07 sprendime Nr. KS-1 padarė išvadą, kad paskelbta informacija atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatytus požymius ir yra draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėse.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas besąlygiškas draudimas skelbti informaciją, kurioje kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstymas diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje kurstoma neapykanta, niekinimas.
Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 11 dalį, iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje gali būti sustabdytas Komisijos sprendimu, jeigu tokios valstybių televizijos programos ir (ar) atskiros programos, ir (ar) katalogai pažeidžia šio įstatymo 17 arba 19 straipsnių reikalavimus. Komisija nurodo, kokios priemonės ir nuo kada bus taikomos, siekiant sustabdyti minėtų televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Numatomos taikyti priemonės turi būti proporcingos padarytiems pažeidimams. To paties įstatymo straipsnio 12 punkte nustatyta, kad pagal šio straipsnio 11 dalį priimtas Komisijos sprendimas dėl televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimo sustabdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti priimamas tik gavus Vilniaus apygardos administracinio teismo sankciją.
Iš minėto reglamentavimo matyti, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 12 dalyje yra nustatyta privaloma priimto Komisijos sprendimo dėl televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimo sustabdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje sankcionavimo tvarka, kurios metu patikrinamas Komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Pažymėtina, kad Komisijos 2015-01-07 sprendimas Nr. KS-1 norminio pobūdžio administracinis aktas, taikantis poveikio priemones. Toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Prašomas sankcionuoti Komisijos sprendimas grindžiamas tuo, kad „2014 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje retransliuojamoje televizijos programoje „Ren TV Baltic“ buvo parodyta Rusijos Federacijoje sukurta programa „Paklydimo teritorija“, kurioje buvo tendencingai ir šališkai skleidžiama informacija apie pastarojo meto įvykius Ukrainoje, kurstomas karas ir neapykanta ukrainiečiams ir teisėtai Ukrainos valdžiai, Ukrainos suverenumą ir vientisumą remiančioms ES ir NATO valstybėms“. Toks aplinkybių, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, jog paskelbta informacija atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto nustatytus požymius, todėl yra draudžiama skelbti visuomenės informavimo priemonėse, nurodymas yra abstraktus ir nepakankamas, taikant sankcijas. Nei iš prašymo, nei iš prašomo sankcionuoti sprendimo turinio, nei iš Komisijos 2015-01-07 posėdžio protokolo Nr. PP-1, kuris laikytinas neatskiriama sprendimo dalimi, nėra aišku, kokie konkretūs televizijos programoje „Paklydimo teritorija“ nurodyti teiginiai (informacija) leido Komisijai padaryti išvadą dėl atitinkamų įstatymo pažeidimų. Nėra įvardinta, kokia konkrečiai paskelbta informacija (nurodant citatas) yra vertinama kaip tendencinga ir šališka, kokie konkretūs pastarojo meto įvykiai yra minimi, kokia informacija, paskleista programos siužetuose laikytina faktais, kokia informacija kursto karą, kokia - neapykantą.
Komisija 2015-01-08 prašyme nurodė, kad sprendimo išvadas dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimų patvirtina Komisijos posėdyje dalyvavęs Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas Deividas Velkas bei kompetentingų nepriklausomų ekspertų – Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vedėjo dr. Andriaus Šumino ir Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto prof. habil. dr. Žyginto Pečiulio rašytinės ekspertinės išvados, vaizdinė medžiaga. Pažymėtina, kad nei Komisijos sprendime, nei Komisijos posėdžio protokole nėra detalizuojama, su kokiomis nurodytų specialistų ir ekspertų išvadomis Komisija sutinka ir laiko sprendimo pagrindu, kokie televizijos programos siužetai, patvirtina, kad kurstoma nesantaika, karas. Specialistų išvados, Televizijos programos 2014-12-08 patikrinimo aktas Nr. ST-311, gali būti tik įrodymais, pagrindžiančiais ar paneigiančiais vienas ar kitas Komisijos nustatytas faktines aplinkybes. Komisija sprendime nepateikė jokio šių įrodymų vertinimo. Komisijos posėdžio protokolas nagrinėjamu atveju taip pat nepagrindžia Komisijos 2015-01-07 sprendimo Nr. KS-1 rezoliucinėje dalyje nurodytos poveikio priemonės, nes protokole užfiksuoti Komisijos narių pasisakymai yra abstraktaus pobūdžio, neinformatyvūs.
Teismas, įvertinęs Komisijos 2015-01-07 sprendimo Nr. KS-1 turinį, daro besąlygišką išvadą, kad Komisija sprendime nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurias laiko nustatytomis, nepateikė konkrečių faktinių aplinkybių teisinio įvertinimo. Sprendime, kurį Komisija prašo sankcionuoti, nurodyta tik Komisijos priimto sprendimo rezoliucinė dalis. Motyvų, pagrindžiančių sprendimo rezoliucinės dalies priėmimą, sprendime nėra. Taigi, Komisija 2015-01-07 sprendime Nr. KS-1 neatskleidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto dispozicijoje nurodyto pažeidimo esmės.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 16 punkte nurodyta, jog Komisijos funkcija yra „šio įstatymo nustatyta tvarka sustabdyti užsienio valstybių visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų parengtų paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje“. Taigi, ne teismui, o Komisijai deleguota sprendimų dėl poveikio priemonių už Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus, priėmimas. Teismui pagal kompetenciją suteikta teisė sankcionuoti Komisijos sprendimą (Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ str. 12 d.), t. y. patikrinti priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas sankcionuoti Komisijos sprendimą gali tik įvertinęs, ar sprendime yra pakankamai duomenų ir faktų, patvirtinančių Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimą. Nagrinėjamu gi atveju, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2015-01-07 sprendime Nr. KS-1 nenurodytas faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo faktą, todėl teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti Komisijos prašymą ir sankcionuoti 2015-01-07 sprendimą Nr. KS-1.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsnio 12 dalimi,
nutaria:
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2015-01-08 prašymą Nr. S-6 sankcionuoti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2015-01-07 sprendimą Nr. KS-1 „Dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „Ren TV Baltic“, laikino retransliavimo sustabdymo“ atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.