- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- 2S-420-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-05769-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Kreditorius
- UAB „Tempo Liberto“
- Skolininkas
- UAB „Bodegas“
- Kategorijos
- 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus UAB „Tempo Liberto“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, t.y. primokėti trūkstamą žyminį mokestį, civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Tempo Libero“ pareiškimą skolininkui UAB „Bodegas“ dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Tempo Libero“ kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašė Civilinio proceso kodekso XXIII skyriaus nustatyta tvarka priteisti iš skolininko UAB „Bodegas“ 206 Lt skolą, 8,28 procentų dydžio palūkanas, 8,49 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatė kreditoriui UAB „Tempo Libero“ 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti: primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Išaiškino, kad per teismo nustatytą terminą pašalinus pareiškimo trūkumus, jis bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas kreditoriui. Teismas nurodė, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, privalo atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 433 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad bylose dėl teismo įsakymų žyminis mokestis yra ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt litų. Pritaikius Civilinio proceso kodekso 82 str. nustatytą žyminio mokesčio indeksavimą, pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo teismui metu minimali pareiškimo dėl teismo įsakymo mokesčio suma – 14 Lt. Tuo tarpu kreditorius pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad už pareiškimą dėl teismo įsakymo yra sumokėjęs 10 Lt. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 435 str. 4 d., pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumai šalinami Civilinio proceso kodekso 115 str. nustatyta tvarka, todėl teismas kreditoriui nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti: primokėti trūkstamą žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
Kreditorius UAB „Tempo Libero“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį ir iš esmės išspręsti kreditoriaus UAB „Tempo Libero“ pareiškimo priėmimo klausimą. Nurodo, kad Civilinio proceso kodekso 80 str. yra pakeistas, papildytas ir išdėstytas nauja redakcija 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 (38 straipsnis). Šio įstatymo 387 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti įstatymo įsigaliojimą ir taikymą numato, kad įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytas išimtis ir 388 straipsnį, įsigalioja 2011 m. spalio 1 d., todėl darytina išvada, kad žyminio mokesčio dydžiai, nustatyti naujoje Civilinio proceso kodekso 80 str. redakcijoje, tame tarpe ir 80 str. 1 d. 6 p., reglamentuojantis žyminio mokesčio dydį bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, yra taikytinas tik nuo 2011 m. spalio 1 d. ir negali būti indeksuojamas atsižvelgiant į 2003 m. sausio mėnesio vartojimo kainų indeksą. Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 6 p. nustato, kad už pareiškimą bylose dėl teismo įsakymų žyminio mokesčio mokama ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt litų. Su kreditoriaus 2011 m. lapkričio 21 d. pareiškimu yra pateikti duomenys apie tai, kad kreditorius, prašydamas priteisti iš skolininko UAB „Bodegas“ 206 Lt skolos, 26,82 Lt įstatyminių palūkanų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, sumokėjo dešimt litų žyminio mokesčio, todėl laikytina, kad aptariamu aspektu kreditoriaus pareiškimas yra paduotas be trūkumų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Kreditoriaus pareiškimo padavimo teismui metu (2011 m. lapkričio 24 d.) nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojanti Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto redakcija nustatė, kad už pareiškimą bylose dėl teismo įsakymų mokamas ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt litų. Pastebėtina, kad toks pat įstatymo reikalavimas buvo nustatytas ir iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusioje Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio redakcijoje. Civilinio proceso kodekso 82 straipsnio redakcija (įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d.), lyginant su ankstesniąja, žyminio mokesčio indeksavimo aspektu iš esmės nėra pakitusi, remiantis šiuo straipsniu aptariamas žyminis mokestis nuo 2003 m. sausio 1 d. – Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo - buvo ne vieną kartą indeksuotas.
Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio redakcija pakeitė anksčiau galiojusią – naujai nustatė žyminio mokesčio dydį teikiant kai kuriuos procesinius dokumentus tam tikrų kategorijų bylose arba pakeitė kai kuriuos iki tol nustatytus buvusių žyminių mokesčių dydžius (pavyzdžiui, CPK 80 str. 1 d. 2 p., 3 p., 4 p., 80 str. 3 d., 4 d., 5 d., 6 d.). Tuo tarpu šioje byloje aptariamo žyminio mokesčio dydis, nustatytas naująja šio straipsnio redakcija, yra toks pat, koks buvo ir ankstesnėje šio straipsnio redakcijoje, nors yra pagrindas manyti, kad Civilinio proceso kodekso pakeitimo metu įstatymų leidėjas, jei būtų ketinęs nustatyti didesnį minimalų žyminį mokestį (nuo 2003 m. sausio 1 d. jau indeksuotą 2011 m. spalio 1 d. būklei), būtų jį tokį ir nustatęs. To nėra padaryta. Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalis nustato, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus.
Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad nuo 2011 m. spalio 1 d. taikytinas minimalus Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas žyminis mokestis, kuris nėra indeksuojamas atsižvelgiant į 2003 m. sausio mėnesio vartojimo kainų indeksą.
Be to, kitoks aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, neatitiktų ir bendrųjų žyminio mokesčio nustatymo ir indeksavimo principų – už didesnę reikalavimo sumą mokamas didesnis žyminis mokestis, neindeksuojamas procentais apskaičiuojamas žyminis mokestis (CPK 82 str. 1 d.).
Bylose dėl teismo įsakymų žyminis mokestis iš esmės apskaičiuojamas procentais, t.y. nustatomas žyminio mokesčio, mokėtino už piniginį reikalavimą, dydis procentais, ir už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas ketvirtadalis šio procentiniu būdu apskaičiuoto žyminio mokesčio, tik minimalus jo dydis turi būti ne mažesnis kaip 10 Lt. Indeksuojant pastarąją sumą susiklostytų paradoksali padėtis – pareiškus mažesnį piniginį reikalavimą gali tekti mokėti didesnį žyminį mokestį negu pareiškus didesnį reikalavimą. Pavyzdžiui, prašant išduoti įsakymą dėl 1 500 Lt išieškojimo, pareiškimas turėtų būti apmokėtas 11 Lt žyminiu mokesčiu, kuris nebus indeksuojamas ir perspektyvoje, tuo tarpu pareiškus 1 000 Lt reikalavimą, jis turėtų būti apmokėtas 10 Lt suma, kuri, jei ji esant atitinkamoms aplinkybėms būtų indeksuojama, kreditoriui nustatytų pareigą mokėti didesnį (net ir viršijantį už didesnės sumos reikalavimą) žyminį mokestį (šiuo atveju lyginant su 2003 m. sausio mėnesio vartojimo kainų indeksu - 14 Lt, kaip ir nustatė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje) ir perspektyvoje jis dėl tokio indeksavimo dar galėtų didėti.
Todėl konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio mokėjimą, skundžiama nutartis naikinama. Apeliantas taip pat prašo išspręsti kreditoriaus pareiškimo priėmimo klausimą. Tačiau šis klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl šioje dalyje atskirasis skundas netenkinamas, o pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti apylinkės teismui iš naujo.