Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistosios U. M. atstovo advokato R. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistosios U. M. atstovo advokato R. K. (toliau – ir nuteistosios atstovas) prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo nuteistosios atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. U. M. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metų terminui, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Nuosprendis įsiteisėjo 2010 m. vasario 18 d.

2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno regiono pataisos inspekcijos Kaišiadorių rajono pataisos inspekcijos (toliau – Pataisos inspekcija) 2010 m. sausio 28 d. nuosprendį gavo 2010 m. vasario 25 d. ir jį pradėjo vykdyti (6 t., b. l. 96).

4. Nuteistosios atstovas advokatas R. K. kreipėsi į apylinkės teismą su prašymu U. M. atžvilgiu taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartimi šis prašymas nebuvo tenkintas, motyvuojant tuo, kad bylos duomenys patvirtina, jog nuteistoji vengė atlikti bausmę, pažeidė probacijos sąlygas, todėl pagal BK 96 straipsnio 3 dalį senaties eiga sustojo, taip pat nuo nuteistosios U. M. atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nėra praėjęs BK 96 straipsnio 3 dalyje numatytas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas (15 metų).

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistosios U. M. atstovo advokato R. K. skundas atmetamas.

7. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis suprantama kaip baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus neįvykdytas apkaltinamasis nuosprendis nebegali būti vykdomas ir nuteistasis atleidžiamas nuo paskirtos bausmės atlikimo. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai yra apibrėžti BK 96 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje yra nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dviejų metų. Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau, apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos yra praėję 15 metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

8. Skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad procesas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo vyko be nuteistosios žinios, t. y., U. M. nežinant apie vykstantį probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimą ir jai tinkamai neįteikus 2011 m. vasario 21 d. nutarties. Ir nors apie priimtą nutartį ji nieko nežinojo, buvo konstatuota, jog nutartis įsiteisėjo 2011 m. kovo 1 d. ir buvo pradėta vykdyti, ko pasekoje buvo išduotas Europos arešto orderis, kas, skundo autoriaus įsitikinimu, patvirtina, jog vykęs procesas yra susijęs su esminiais BPK normos pažeidimais, kurie turi ir esminės įtakos taikant apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatį. Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nustatytų aplinkybių visetą ir padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, jog U. M. vengia atlikti jai paskirtą bausmę, todėl nuosprendžio vykdymo senaties eiga yra sustojusi.

9. Sutiktina su gynėjo skunde nurodoma aplinkybe, kad galimai iš karto po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties priėmimo apie U. M. taikyto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą ir jos pasiuntimą atlikti 2010 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nuteistoji nežinojo, kadangi ji nedalyvavo nagrinėjame dėl teikimo, nes kaip ir nustatyta, nebuvo savo nurodytoje gyvenamojoje vietoje, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų visumos, jis žinojo apie jo atžvilgiu priimtą nutartį ir paskelbtą jos paiešką, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, į Lietuvą negrįžo ir liko gyventi kitoje šalyje.

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nors U. M. 2010 m. sausio 28 d. nuosprendžio paskelbimo metu teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau nuosprendis tą pačią dieną nuteistajai U. M. buvo išsiųstas byloje nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad nuosprendis buvo įteiktas kartu su U. M. tuo pačiu adresu gyvenančiam jos sutuoktiniui G. M., todėl nekyla abejonių, kad ji žinojo apie jos atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas bei teismo paskirtą įpareigojimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos. Nuosprendis įsiteisėjo ir buvo pradėtas vykdyti. Pataisos inspekcija nuteistosios elgesį kontroliuoja nuo 2010 m. vasario 25 d.

11. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi buvo patenkintas Pataisos inspekcijos teikimas ir U. M. įspėta dėl galimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Iš šio teikimo nagrinėjimo metu gautos informacijos matyti, kad Pataisos inspekcijos darbuotojai patvirtino, jog nuteistoji U. M. vykdo nustatytus įpareigojimus, tačiau ne visada atvyksta kviečiama į Pataisos inspekciją. Atlikus patikrinimus, ji vieną kartą buvo rasta namuose, kitus kartus nerasta. Iš medžiagos taip pat matyti, kad informaciją apie nuteistąją Probacijos tarnybai teikė ir jos sutuoktinis G. M., kuris informavo, kad apie teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjamas pataisos inspekcijos teikimas, ji žino, tačiau atvykti negali, nes serga vaikas. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartyje nuteistoji buvo įspėta, kad už teismo įpareigojimų pažeidimą bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Šios nutarties kopija buvo išsiųsta U. M. jos gyvenamosios vietos adresu. Taigi, aptartos aplinkybių kontekste nėra pagrindo abejoti, jog nuteistoji byloje nurodytu adresu gyveno ir tai leidžia teigti, jog nutarties nuorašas jai buvo įteiktas per kartu gyvenantį šeimos narį - sutuoktinį, t.y. tinkamai.

12. Skunde taip pat teigiama, kad U. M. į Angliją išvyko su probacijos tarnybos žinia, kuri, nuteistosios teigimu, turėjo jos visus kontaktus, be to, nuosprendžio vykdymo laikotarpiu buvo grįžusi į Lietuvą ir lankėsi probacijos tarnyboje, dėl ko visiškai nebuvo pagrindo skelbti jos paiešką ir išduoti Europos arešto orderio. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuos skundo teiginius paneigia Probacijos tarnybos teismui 2011 m. sausio 31 d. pateiktame teikime dėl bausmės vykdymo atidėjimo U. M. panaikinimo nurodytos aplinkybes. Teikime teigiama, kad nuteistoji ne kartą kviečiama šaukimu atvykti į Pataisos inspekciją, neatvyko, registruoti laiškai grįžo su žyma, kad nurodytu adresu ji negyvena. Pataisos inspekcija kreipėsi į policiją su prašymu dėl nuteistosios paieškos, kuri 2011 m. sausio 21 d. U. M. buvo paskelbta. Šie duomenys patvirtino, kad, priešingai nei teigiama skunde, pataisos inspekcija visiškai nežinojo apie nuteistosios išvykimą iš jos gyvenamosios vietos. Akivaizdu, kad teikimą nagrinėjančiam teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo netikėti nesuinteresuotų nuteistosios bausmės vykdymą kontroliuojančios įstaigos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, kurias, be kita ko, patvirtino ir U. M. sutuoktinis, nurodęs, jog jo žmona nurodytu adresu negyvena, o yra išvykusi į kitą valstybę – Jungtinę Karalystę, pas savo motiną. 2011 m. vasario 17 d. šaukimo šaknelėje G. M. pasirašė, jog gavo šaukimą savo žmonos U. M. vardu atvykti į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą 2011 m. vasario 21 d.

13. Skundžiamos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. nutarties kopija taip pat buvo siunčiama U. M. tuo pačiu adresu, kaip ir teismo šaukimas. Skunde teigiama, kad U. M. santykiai su sutuoktiniu buvo ypač blogi, dėl ko ji su mažamečiais vaikais išvyko į Angliją pas savo motiną, todėl nėra jokio pagrindo tikėti, kad sutuoktinis būtų įteikęs jai teismo nutartį ar kitaip ją informavęs apie vykstantį procesą. Kaip matyti iš nuteistosios sutuoktinio pataisos inspekcijai pateiktos informacijos, jis žinojo, kur ir pas ką jo sutuoktinė išvyko, be to, skundo autoriaus teigimu, esant blogiems santykiams, G. M. nebuvo jokio pagrindo domėtis U. M. bylos procesu ir pasirašyti, jog šaukimą jos vardu gavo, taip, kaip šeimos narys, įsipareigodamas šį adresatui įteikti. Aplinkybę, kad U. M. žinojo apie jos atžvilgiu vykdomą procesą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, žinojo apie jos atžvilgiu priimtą Europos arešto orderį, buvo supažindinta su juo, patvirtina ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento 2015 m. vasario 20 d. rašte nurodytos aplinkybės, kad nuteistoji Jungtinės Karalystės kompetentingoms institucijoms patvirtino aplinkybes apie jos padarytą nusikaltimą ir nurodė, kad jos perdavimas būtų neteisingas, atsižvelgiant į ilgą laiko tarpą, praėjusį nuo nusikaltimo padarymo datos iki Europos arešto orderio išdavimo. Ta aplinkybė, kad Jungtinės Karalystės teismas nusprendė nevykdyti Europos arešto orderio, argumentuojant, kad U. M. perdavimas pažeistų jos teises, numatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, neduoda pagrindo išvadai, kad Lietuvoje bausmės vykdymo metu vykę procesai buvo neteisėti. Pažymėtina, kad tuo pačiu kompetentinga Jungtinės Karalystės institucija informavo Lietuvos teisingumo ministeriją, jog išduotas Europos arešto orderis lieka galiojantis, pagal kurį U. M. gali būti sulaikyta kitose Europos Sąjungos valstybėse, išskyrus Jungtinę Karalystę.

14. Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas nagrinėjamojoje byloje negali būti taikomas, nes nuosprendis dėl paskirtos bausmės vykdymo nepradėtas vykdyti nepažeidžiant BK 96 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytų terminų. Šiuo atveju, U. M., išvykdama iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę ir pasilikusi ten gyventi, neabejotinai suprato, jog sudaro kliūtis tinkamai vykdyti jai paskirtą bausmę, vengia nuosprendžio vykdymo, t. y. pradžioje ji pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas neišvykti iš gyvenamosios vietos, o bausmės vykdymo atidėjimą jai panaikinus, negrįžo į Lietuvą, taip vengia realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Aplinkybės, jog nuteistoji U. M., žinodama apie jos atžvilgiu Lietuvoje neįvykdytą teismo nuosprendį, įpareigojimų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis nesidomėjo, savanoriškai negrįžo atlikti bausmės, atitinka vengimą atlikti bausmę. Kaip jau buvo minėta, senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas, o šiuo atveju nei pati nuteistoji grįžo atlikti bausmės, nei buvo galimybė ją sulaikyti, nes buvo išvykusi iš Lietuvos Respublikos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuteistieji turi ne tik teises, tačiau ir pareigas - Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, o be abejo to nedarant, kas ir nustatyta šioje byloje, privalo prisiimti teisines atsakomybes. Nuteistosios atstovo apeliaciniame skunde dėstomi samprotavimai ir subjektyvus teisės normų interpretavimas bei vertinimas, apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

15. Taip pat nėra suėjęs ir BK 96 straipsnio 3 dalyje numatytas 15 metų terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl nuteistosios U. M. atžvilgiu priimtas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nuosprendis ir jo atžvilgiu priimta 2011 m. vasario 21 d. nutartis, privalo būti vykdomi. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiama nutartimi pagrįstai atmestas nuteistosios U. M. atstovo prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties taikymo. Apelianto skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistosios U. M. atstovo advokato R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.