- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- 1A-143-531/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45009-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Ciesiūnas, Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- R. C.
- Civilinis ieškovas
- M. K.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. C. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir jam paskirta 120 val. trukmės viešųjų darbų bausmė, įpareigojant juos atlikti per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., ši bausmė sumažinta 1/3 d., R. C. paskiriant 80 val. trukmės viešųjų darbų bausmę, įpareigojant juos atlikti per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš R. C. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. K. priteistas 4050 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas bei 800 Eur atstovavimo išlaidų.
Iš R. C. valstybei priteista 5,70 Eur proceso išlaidų.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. C. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 16 d., apie 4 val. kaimo turizmo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), pirties lauko priepirtyje tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. K. (sudavė ranka nukentėjusiajam vieną smūgį į veidą), sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą (padarė odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje ir lūpose, kraujosruvas lūpų gleivinėje, gleivinės nubrozdinimus lūpose, 11 ir 21 dantų lūžius).
Šalies argumentai
2. Nuteistasis R. C. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – vadovaujantis BK 40 str. atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir bylą nutraukti, o klausimą dėl M. K. priteistinos turtinės žalos dydžio, pripažinus, jog jis turi teisę į ieškinio turtinei žalai atlyginti patenkinimą, perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
2.1. Nurodo, kad padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė laiduotojos E. N. prašymą perduoti jį laiduotojos atsakomybėn, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, teisingai nurodė visas įvykio aplinkybes, savo poelgį vertina išimtinai neigiamai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, visiškai atlygino Panevėžio teritorinei ligonių kasai padarytą žalą. Su nukentėjusiojo M. K. prašomos atlyginti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydžiu nesutiko, todėl neatlygino, tačiau pareigos ją atlyginti nevengia, dirba, turės galimybę žalą atlyginti ateityje, kai bus teisingai nustatytas jos dydis. Atkreipia dėmesį, kad jo tėvai siekė susitikti su nukentėjusiuoju ir tartis dėl žalos atlyginimo, buvo nuvykę į sutartą vietą, tačiau kadangi nukentėjusysis atvyko su didele kitų asmenų kompanija, siekdami išvengti smurto, neigiamų pasekmių, tėvai iš sutartos susitikimo vietos išvyko. Tai, kad M. K. turtiniai reikalavimai yra nepagrįstai dideli, iš dalies patvirtinto ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu ženkliai sumažinęs prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, su kuriuo jis sutinka ir atlygins artimiausiu metu. Šiuo atveju jis nesutinka su nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos dydžiu, teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad nusikaltimu nukentėjusiajam padaryta 4050 Eur turtinė žala ir visiškai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, nors nukentėjusysis per 6 mėn. nepateikė įrodymų, jog turėjo tokio dydžio išlaidas ir kad bent dalį sumokėjo savo lėšomis. Pažymi, kad BK 40 str. 2 d. 3 p. sąlyga nereikalauja, kad asmuo pilnai atlygintų žalą. Kaip jau minėta, jis 2019 m. sausio 23 d. visiškai atlygino privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą turtinę žalą, pervesdamas į Panevėžio teritorinės ligonių kasas banko sąskaitą 97,31 Eur, į ką atsižvelgiant, Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo atmestas. Įvertinus tai, nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju nėra BK 40 str. 2 d. 3 ir 4 p. nurodytų pagrindų atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
2.2. Pažymi, kad yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, yra individualios įmonės savininkas, dirba su tėvu, dėl savo poelgio patyrė gėdą prieš draugus ir pažįstamus, įskaudino šeimą, yra tikras, jog šis jo poelgis yra nulemtas atsitiktinumo, o ne dėsningai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, tai buvo jo netinkama reakcija į be pagrindo naudotą smurtą jo tėvo atžvilgiu, be to, po smūgio sudavimo nukentėjusiajam, pats buvo sumuštas nukentėjusiojo draugų, ikiteisminis tyrimas bei teismo procesas ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas padarė jam didelį poveikį, todėl visos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Mano, jog yra visos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal teismo pasitikėjimo verto asmens laidavimą ir bylą nutraukti.
2.3. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent dėl jo veiksmų nukentėjusiajam buvo apgadinti akiniai. Teigia, kad šiuo atveju apylinkės teismas nenustatė tyčinio nukentėjusiojo akinių apgadinimo fakto ir aplinkybių, todėl dėl jų apgadinimo žalos priteisimas iš apelianto laikytinas neteisėtu. Pirmosios instancijos teisme nebuvo visiškai tirtos ir nagrinėtos aplinkybės, kad tie nukentėjusiojo akiniai tą vakarą jau kartą buvo nukritę ant grindų.
2.4. Atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl priteistinų gydymo išlaidų iš esmės rėmėsi tik M. K. pateikta gydymo plano kopija. Su tokiomis teismo išvadomis nėra pagrindo sutikti, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 str. 2 d. išlaidos, susijusios su sveikatos grąžinimu, kaip atlygintini nuostoliai, suprantamos ne kaip tikėtinos ar galinčios atsirasti, bet kaip realiai asmens patirtos išlaidos. Šiuo atveju įrodinėjant būsimas išlaidas pateiktas tik formalus gydymo planas, kuriame nenurodoma išsami atliekamų procedūrų sąmata, nenurodyta kokie pasirenkami implantai ir kodėl po ką tik išrautų dantų, bus reikalingas toks didelis kiekis kaulinio audinio atstatymui (net už 600 Eur). Be to, tiek implantų, tiek protezuojamų dantų kainos yra skirtingos, galimi įvairūs pasirinkimo variantai ir nėra aišku, kokius konkrečiai pasirinks nukentėjusysis. M. K. nėra įmokėjęs jokių avansinių įmokų, rodančių ketinimą gydytis pažymą surašiusioje įstaigoje. Negana to, nukentėjusysis nurodė, kad šiuo metu gydymosi planas yra pasikeitęs – jam negalimas implantavimas, jis turi nešioti specialias kabes dėl dantų tiesinimo, jis turi papildomas išlaidas ir pan. Todėl akivaizdu, kad tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos nėra įmanoma neatidėjus bylos nagrinėjimo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo R. C. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. Iš apeliacinio skundo matyti, kad šiuo atveju apeliantas neginčija savo kaltės dėl BK 140 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti, o turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą perduoti spręsti civilinio proceso tvarka.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir M. K. civilinio ieškinio
8. BK 40 str. 1 d. įtvirtina, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. To paties straipsnio 2 d. nurodoma, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas, norint atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra būtinas.
9. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime atmetė R. C. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nenustatė visų aukščiau nurodytų sąlygų. Apylinkės teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju nėra abejonių dėl BK 40 str. 2 d. 1 ir 2 p. įtvirtintų pagrindų egzistavimo, tačiau konstatavo, kad nėra BK 40 str. 2 d. 3 ir 4 p. nurodytų sąlygų, kadangi R. C. neatlygino tiek turtinės, tiek neturtinės žalos nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. K., dėl žalos atlyginimo su juo nesusitarė ir nėra pagrindo spręsti, kad jis ateityje visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokią išvadą padarė teismas įvertinęs tai, kad teisiamojo posėdžio metu R. C. nesutiko su M. K. civiliniame ieškinyje nurodytais turtinės ir neturtinės žalos dydžiais, nenurodė nesutikimo motyvų, nesistengė atlyginti bent dalies tiesioginės žalos ar susitarti su nukentėjusiuoju dėl tokios žalos atlyginimo ateityje.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu egzistavusių aplinkybių kontekste, toks apylinkės teismo sprendimas buvo pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. C. iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, M. K. atlygino, kaip nurodė jo gynėjas, patirtą neturtinę žalą (2 t., 46 b. l.), jo galimybė būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą svarstytina iš naujo.
11. Įvertinus tai, kas išdėstyta neabejotina, jog egzistuoja pirmosios trys BK 40 str. 2 d. įtvirtintos sąlygos atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo atveju kyla klausimas, ar yra BK 40 str. 4 p. įtvirtintas pagrindas, t. y. pagrindas manyti, kad R. C. visiškai atlygins ar pašalins M. K. padarytą žalą, kadangi iš jo apeliacinio skundo matyti, kad jis pripažįsta prievolę atlyginti žalą, tačiau nesutinka su nukentėjusiajam nustatytu priteistinos turtinės žalos dydžiu.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad apeliantas yra teisus, teigdamas, jog šiuo atveju tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos nėra įmanoma. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kai kurias išlaidas, šalindamas R. C. padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, M. K. dar tik patirs. Taip pat nukentėjusysis turi sutartinių draudimo santykių. Todėl, neišnagrinėjus padarytos žalos dydžio ir prievolės ją atlyginti klausimų, nustatyti konkrečios priteistinos iš nuteistojo pinigų sumos šiuo metu negalima. Pažymėtina, kad vien tik M. K. pateiktas gydymosi planas su nurodytomis paslaugų kainomis, dar nesudaro pagrindo teigti, kad būtent tokias sumas jis sumokės už gydymą. Taigi, vadovaujantis BPK 115 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas pripažįsta M. K. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl priteistinos turtinės žalos dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka bylą nagrinėjusiam teismui. Esant šiai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su civiliniu ieškiniu prašoma priteisti turtine žala, plačiau nepasisako.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantas šiuo atveju neginčija savo pareigos atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą, ir tik siekia, jog būtų nustatytas jos konkretus dydis, bei tai, kad jis atlygino M. K. visą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistą neturtinę žalą, konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, kad ateityje R. C. visiškai atlygins visą nukentėjusiajam priklausančią atlyginti žalą.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog yra visuma sąlygų, numatytų BK 40 str., leidžiančių atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje yra R. C. tetos ir krikšto mamos E. N. prašymas perduoti jį jai pagal laidavimą. E. N. yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, jos gaunamas darbo užmokestis nedidelis, šeimos finansinės galimybės ribotos, šeimoje auga vienas nepilnametis vaikas. Šios aplinkybės rodo, kad E. N. yra verta teismo pasitikėjimo, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, bei turi galimybę daryti teigiama įtaką R. C.. Taigi, esant visoms nurodytoms byloje nustatytoms aplinkybėms, R. C. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos – E. N. atsakomybėn pagal laidavimą vieneriems metams, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla nutraukiama (BPK 327 str. 2 p.).
Dėl kitų su priimamu nuosprendžiu susijusių klausimų
15. Iš R. C. nukentėjusiajam M. K. kaip proceso išlaidos išieškotina 800 Eur suma – ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusiajam atstovavusio advokato pagalbai apmokėti, taip pat 200 Eur – už advokato pagalbą nukentėjusiajam apeliacinės instancijos teisme (BPK 106 str. 2 d.).
16. Vadovaujantis BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d. iš R. C. valstybei išieškomos 5,70 Eur dydžio proceso išlaidos pirmosios instancijos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
17. Kadangi 2019 m. sausio 23 d. R. C. visiškai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą turtinę žalą, pervesdamas į Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytą sąskaitą 97,31 Eur sumą, procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio nutrauktinas.
18. R. C. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 str. 1 p.,
nusprendžia:
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 29 d. nuosprendį.
R. C., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams laiduotojos – tetos E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn ir bylą R. C. atžvilgiu nutraukti.
R. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. K. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos dydžio nustatymo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka bylą nagrinėjusiam teismui.
Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Išieškoti iš R. C. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. K. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) advokato pagalbai apmokėti.
Išieškoti iš R. C. valstybei 5,70 Eur (penkis eurus septyniasdešimt centų) proceso išlaidų.
Išaiškinti R. C., jog proceso išlaidas (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (įmokos kodas(duomenys neskelbtini)). Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti baudžiamosios bylos numerį, o dokumentus, patvirtinančius apie proceso išlaidų sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei ((duomenys neskelbtini)).