Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, dalyvaujant prokurorei R. M., nukentėjusiajai A. S., kaltinamajam Ž. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 kl. išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2002-03-21 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant atlikti 100 val. nemokamų darbų; 2) 2003-04-17 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 6 mėn. laisvės atėmimo su turto už 300 Lt konfiskavimu, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2002-03-21 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo su turto už 300 Lt konfiskavimu. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str., bausmė sumažinta 1/6 dalimi; 3) 2003-10-08 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 25 str. 2 d., 4 m. laisvės atėmimo bausme, Lietuvos apeliacinio teismo 2004-02-05 nutartimi bausmė sušvelninta iki 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2008-10-14 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo, 2009-11-11 paleistas atlikęs bausmę; 5) 2011-01-18 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str., 286 str., 290 str. 1 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant atlikti 30 valandų nemokamų darbų, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis Ž. R. dėl neatsargumo sužalojo žmogų, t.y. 2010 m. spalio 23 d. apie 15 val. Kaune, tarp Baltijos g. 2-ojo ir Baltijos g. 4-ojo namų esančioje pievelėje, jam priklausantis mišrūnų veislės šuo sukandžiojo mažametį A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas kąstinę žaizdą kairiojo skruosto srityje, kairio žasto srityje, odos nubrozdinimus nugaroje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui.

Kaltinamasis Ž. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad viskas buvo praeitais metais, stovėjo už namo, šnekėjo su draugu, o jo sugyventinės sūnus išvedė šunį pasivaikščioti. Išgirdo riksmus, atbėgo, pamatė, kad šuo tampo tą vaiką, atitraukė šunį. Paskui palydėjo vaiką namo, prisistatė, kad tai jo šuo, davė savo visus duomenis nukentėjusiajai. Šunį buvo padovanojęs, tačiau tas asmuo neturėjo galimybės šunį laikyti, tai šunį priglaudė pas save. Šuo Kaune registruotas nebuvo, su šunų laikymo taisyklėmis nebuvo susipažinęs. Pripažįsta kaltę, kad pažeidė šunų laikymo taisykles, nes turėjo taip laikyti šunį, kad jis niekam nekeltų grėsmės. Dėl įvykio labai gailisi, su ligonių kasų civiliniu ieškiniu sutinka, kol kas žalos neatlygino. Su A. S. civiliniu ieškiniu sutinka, nors gal jis ir per didelis, tačiau sutinka, nes pripažįsta, kad žala buvo padaryta.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad su Ž. R. sugyventinės sūnumi jos sūnus labai bendravo, tas berniukas išsivedė šunį, vaikai žaidė, o paskui tas šuo puolė jos vaiką. Tas šuo didžiulis, buvo be antsnukio ir be pavadėlio, tai gerai, kad liudininkai išgelbėjo, nes nežinia kaip būtų baigęsi. Šuo su nagu perdrėskė vaikui veidą, ranka siūta. Vienas iš liudininkų atvedė vaiką visą kruviną, iškart kvietė greitąją. Civilinį ieškinį palaiko, nes buvo gydymas, buvo vargas, buvo ir psichologas, nes po šiai dienai vaikas bijo šunų. 2000 Lt suma yra ir turtinė ir neturtinė žala. Ž. R. jai po įvykio neskambino, tik pirmą dieną kai atvedė vaiką, tada jis paliko savo telefono numerį, tačiau vėliau jis pasirodęs nebuvo. Savo kaltės neneigė. Žalos šiai dienai jis dar nėra atlyginęs.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G-3494/10(02) konstatuojama, kad A. S. nustatyta kastinės žaizdos kairio skruosto srityje, kairio žasto srityje, odos nubrozdinimas nugaroje. Sužalojimai padaryti kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti šuns dantys, paveikus nurodytas sritis (t. I, b.l. 46-47).

2010-10-23 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra Kaune, prie Baltijos g. 4 namo esančioje pievelėje (t. I, b.l. 6-12).

Ž. R. pateikė šuns aprašymą, vakcinacijos, savininko duomenų kopijas (t. I, b.l. 115-119).

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, specialisto išvada ir kt.) leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t.y. įrodyta jog 2010 m. spalio 23 d. apie 15 val. Kaune, tarp Baltijos g. 2-ojo ir Baltijos g. 4-ojo namų esančioje pievelėje, Ž. R. priklausantis mišrūnų veislės šuo sukandžiojo mažametį A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą

Nors šuo registruotas Jurbarke, o savininke nurodyta R. P. (t. I, b.l. 117), tačiau kaltinamasis Ž. R. patvirtino, kad šunį minėtai merginai jis dovanojo, o vėliau atsiėmė, nes ši neturėjo sąlygų jį laikyti, taigi šuns savininkas faktiškai buvo kaltinamasis Ž. R.. Ž. R. negalėjo palikti šuns šešiamečio D. N. priežiūrai, nes pastarasis įvykio metu dėl amžiaus buvo neveiksnus ir negalėjo būti atsakingas už šuns priežiūrą. Byloje įrodyta, kad vaiką sužalojo kaltinamojo laikomas mišrūnų veislės šuo. Kaltinamasis atsižvelgdamas į savo šuns veislę, amžių, fiziologines savybes ir ypatumus, privalėjo užtikrinti, kad šio gyvūno auginimas ir laikymas nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, laikyti jį tinkamai, kaip tai numato Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. T-622 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. T-595 redakcija) - 8. Gyvūnus laikyti ar juos prižiūrėti gali kiekvienas 16 metų (agresyvius šunis – 18 metų) fizinis asmuo; 12. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo atlygina įstatymų nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala; 17. Šunys bendrojo naudojimo patalpose vedami ir viešose vedžiojimo vietose vedžiojami su pavadėliu ir antsnukiu.

Kaltinamojo kaltė pasireiškė nusikalstamo nerūpestingumo forma, nes jis, palikdamas prižiūrėti šunį mažamečiui D. N., nenumatė, kad šuo gali sužaloti kitą žmogų, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Byloje yra nukentėjusiojo asmens pareiškimas (b.l. 4). Įvertinus nusikalstamus padarinius - A. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, Ž. R. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, arba laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Skiriant bausmę Ž. R., atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Ž. R. anksčiau teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, VšĮ Šilainių poliklinikos psichiatrinėje įskaitoje neužregistruotas, narkologinėje įskaitoje neužregistruotas, yra nedirbantis. Veika padaryta dėl kaltinamojo nusikalstamo nerūpestingumo, nusikaltimas yra baigtas, nusikaltimu padaryta žala neatlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino kaltę ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei šios bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).

Paskirtoji bausmė subendrintina su 2011-01-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi. Kadangi padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, bausmės bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 2 p.).

Šiuo atveju padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis pripažino kaltę ir gailisi. Visuma šių aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo (BK 75 str. 1 d.), juo labiau, kad tokią išvadą padarė teismas, paskyręs bausmę už tyčines nusikalstamas veikas aukščiau minėtame nuosprendyje.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 167,50 Lt civilinį ieškinį nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti. Ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais (t. I, b.l. 22-28), iš kurių matyti, kad suteiktų gydymo paslaugų kaina - 167,50 Lt. Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Byloje yra nustatyta, kad žala atsirado dėl kaltinamojo neveikimo valdant didesnio pavojaus šaltinį. Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi jis yra kaltas dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji A. S. pareiškė 2000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos CK 6.270 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Byloje yra nustatyta, kad žala atsirado dėl kaltinamojo neveikimo valdant didesnio pavojaus šaltinį, todėl nukentėjusiajai priteistina neturtinės žalos kompensacija. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-209/2007; 2K-420/2007; 2K-114/2008 ir kt.). Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes (kasacinės nutartys Nr.2K-669/2006; 2K-209/2007). Nustatant neturtinės žalos dydį bylose, kuriose neturtinę žalą patiria nepilnamečiai ar mažamečiai asmenys, atsižvelgiama į jų amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, situacijos suvokimo laipsnį, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, jos įtaką nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, asmenybės formavimuisi. Be jokios abejonės vaiko išgyvenimai dėl patirto įvykio buvo dideli, taip pat šeima turėjo išlaidų vaiko sveikatos atstatymui. Atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, į teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiamas žalos atlyginimo sumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 25 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2010), pripažintina, kad 2000 Lt suma yra teisinga kompensacija nusikalstama veika patirtai žalai atlyginti.

Baudžiamojo poveikio priemonė, paskirta 2011-01-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (įpareigojimas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose) su naujai paskirta bausme nesubendrinama ir vykdoma atskirai (BK 73 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 str. 1 d. ir paskirti 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2011 m. sausio 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, bausmes apimant, ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Kardomosios priemonės nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nukentėjusiosios A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2000 Lt (du tūkstančius litų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 167,50 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt septynis litus 50 ct) išlaidų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos, buveinės adresas Kalvarijų g. 147, Vilnius, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”, naudai.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.