Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 243 straipsnį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu, I. G. skirta subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinta trečdaliu, I. G. skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2017 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, prie 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridedant dalį 2018 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, I. G. skirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią nustatyta atlikti pataisos namuose.

I. G. vadovaujantis BK 68 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti transporto priemones) 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu iš I. G. išieškota automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 2 090 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos I. G. padarytos veikos faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas, tačiau I. G. nesutinka su jam paskirta bausmės rūšimi, vietoje laisvės atėmimo bausmės prašo skirti baudą, taip pat kelia klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės. Taigi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.

6. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. G. bausmę, šių įstatyminių nuostatų nepažeidė.

7. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės rūšys – bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas I. G. bausmės rūšį, pateikė išsamius motyvus, kodėl šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti I. G. paskyrus tik griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Teismas pagrįstai vertino ne tik ankstesnius I. G. teistumus, bet ir ankstesnius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, jog I. G. paskutinį kartą buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu I. G. pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje. Neblaivus jis vairavo atitinkamai 2017 m. birželio 30 d. bei 2017 m. rugpjūčio 14 d. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, aplinkybes dėl šeimos ir vaiko I. G. akcentavo teismui jo atžvilgiu priimant ankstesnį nuosprendį. Skunde I. G. vėlgi bando apeliuoti į šeimą ir būtinybę ja rūpintis, nurodo, jog jam gimė antras vaikas ir dabar jis supranta turintis būti vaikui pavyzdžiu. Tokie teiginiai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra deklaratyvūs, nes išvadų dėl savo elgesio I. G. nedaro.

8. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmasis I. G. vaikas gimė 2013 m. liepos mėnesį (156 b. l.). Pirmą kartą už vairavimą esant neblaiviam I. G. nubaustas dar prieš vaiko gimimą – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarimu jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį už tai, kad vairavo neblaivus, kuomet jam nustatytas 1,96 promilių girtumas. Po pirmojo vaiko gimimo nepraėjus nei pusmečiui I. G. ir vėl sėdo už vairo neblaivus, beje ne vieną kartą – neblaivus vairavo 2013 m. lapkričio 26 d. bei 2013 m. gruodžio 24 d. Kaip matyti, nei naujagimis, nei noras pasirūpinti šeima nuo vairavimo išgėrus I. G. nesulaikė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu I. G. dar kartą nubaustas už vairavimą išgėrus (jam nustatytas 2,82 promilių girtumas, pažeidimas padarytas 2016 m. birželio 30 d.). Po to I. G. buvo dar kelis kartus baustas už tai, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Antrasis I. G. vaikas gimė 2018 m. sausio 14 d. (133 b. l.), o skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas už tai, kad vairavo būdamas neblaivus 2018 m. sausio 3 d., t. y. prieš pat vaiko gimimą. Nepraėjus nei savaitei laiko po antro vaiko gimimo I. G. 2018 m. sausio 19 d. vėl vairavo būdamas neblaivus – jam nustatytas 1,45 prom. girtumas ir paskirta administracinė nuobauda (91 b. l.).

9. Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog I. G. visiškai ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir nebando keistis. Paskutiniu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, jam buvo suteikta galimybė pasitaisyti – paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Nepaisydamas jam suteikto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimo metu I. G. neblaivus vairavo dar du kartus. Toks I. G. požiūris į vairavimą išgėrus patvirtina, jog vienintelė bausmės rūšis, galinti padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – yra tik realus laisvės atėmimas. Skunde pagrįstai pažymėta, kad BK orientuoja pirmiausia rinktis tarp bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, suteikti šansą asmeniui pasitaisyti, tačiau toks šansas I. G. jau buvo suteiktas ir jis juo nepasinaudojo. Pagrindo skirti I. G. švelnesnę bausmės rūšį ar atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes bei I. G. elgesį, šiuo atveju nėra. Tai, kad I. G. draugė vėl laukiasi (175 b. l.), šios išvados nepaneigia – nei vaikai, nei būtinybė pasirūpinti šeima I. G. nuo vairavimo išgėrus dar nei karto nesulaikė.

10. Apeliaciniu skundu I. G. taip pat prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinys yra tas, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, laisva valia prisipažįsta ją padaręs, kritiškai vertina savo elgesį ir įvairiais būdais stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, jog asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, kremtasi dėl jų, pasižada pasitaisyti ir ateityje nebenusikalsti. Tačiau nuoširdžiam kaltininko gailėjimuisi konstatuoti nepakanka vien tik bendro pobūdžio asmens pareiškimų dėl savo kaltės pripažinimo – turi būti objektyviai įvertinama bylos aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai nenustatė I. G. nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Įvertinus ankstesnį I. G. elgesį, atvejų, kuomet jis vairavo neblaivus, skaičių, pagrindo teigti, jog dėl savo veiksmų jis nuoširdžiai gailisi, išties nėra.

11. Subendrinus už dvi nusikalstamas veikas – nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą – paskirtas bausmes bei pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas I. G. buvo paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra artimas nustatytam minimaliam šios bausmės rūšies terminui (terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių, BK 50 straipsnio 2 dalis). Įvertinus padarytų veikų pavojingumą, I. G. asmenybę, tokia bausmė teisėjų kolegijos vertinimu yra teisinga, pagrindo jos keisti nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. G. (I. G.) apeliacinį skundą atmesti.