Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bendrovės UAB (duomenys neskelbtini), vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., būdamas UAB(duomenys neskelbtini) , įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) , vadovu, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su bendrovės kreditoriais ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., atlikdamas mokėjimus kitiems kreditoriams nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ str. 1 d.

Teismo posėdyje V. M. dėl padaryto pažeidimo savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad jis įmonei vadovauti pradėjo 2015 m. lapkričio mėnesį. Įmonėje dirba 5 darbuotojai. Įmonė turėjo daug skolų. Jis dėjo visas pastangas, kad skolos mažėtų. Buvo atlikti keli mokėjimai „Neste“ degalinių tinklui, mokami darbo užmokesčiai, sumokėta buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei, imtasi racionaliau naudoti lėšas ir bandoma visomis priemonėmis pagerinti įmonės finansinę būklę. Šiuo metu įmonės skola sumažėjusi iki 15 000 eurų, ženkliai sumažėjusi mokėtina suma Sodrai. Su Valstybine mokesčių inspekcija negalėjo atsiskaityti todėl, kad įmonei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl to nebuvo galimybės atlikti mokėjimų. Šiuo metu renkami dokumentai kreipimuisi į Valstybinę mokesčių inspekciją, nuolat bendraujama su Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovais. Yra pakeisti buhalterinės apskaitos principai, planuojama atlikti turto vertinimą. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, prašo skirti mažesnę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Be traukiamo administracinėn atsakomybėn prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje esančiais dokumentais: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-09-30 operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR 1042-7389, kur nurodyta, kad išnagrinėjus piniginių lėšų judėjimą per atskaitingą asmenį, nustatyta, kad bendrovė pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t.y. turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui po mokestinės prievolės sumokėjimo termino laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2016-08-31 per Bendrovės atskaitingą asmenį atsiskaitė su prekių ir paslaugų tiekėjais, tačiau nesumokėjo mokesčių. Taip pat padarytą pažeidimą įrodo prie operatyvaus patikrinimo pažymos V. M. pateikti 2016-01-01 iki 2016-09-01 AB DNB banke turimų sąskaitų išrašai, laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-09-12 Elektroninių pinigų įstaigoje UAB „Paysera LT“ turimos sąskaitos išrašas, užpildyta įmonės turto anketa, kiti bylos duomenys.

Kadangi V. M. yra UAB (duomenys neskelbtini) įmonės vadovas, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė yra griežtesnė nei atsakomybė, numatyta ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalimi, nėra pagrindo V. M. padarytą pažeidimą perkvalifikuoti pagal ANK 120 straipsnį.

Skirdamas nuobaudą V. M. teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad V. M. savo kaltę pripažino, gailisi, pažeidimu didelė žala nepadaryta, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismo vertinimu, šiuo atveju faktinių duomenų visuma leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip išskirtinį, ir mano, kad yra pagrindo pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir V. M. skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Teismo vertinimu, net ir minimalios ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nustatytos nuobaudos skyrimas V. M. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir ją švelninant.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. M. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, paaiškino, kad pažeidimą padarė dėl neatsargumo, kadangi neturėjo pakankamai teisinių žinių dėl CK normų taikymo, kurių jis privalėjo laikytis vykdydamas atsiskaitymus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad V. M. pažeidimą padarė pirmą kartą, anksčiau administracine tvarka nebuvo baustas, dirba, jo gaunamos pajamos nėra didelės, augina du mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimu nebuvo padaryta didelės žalos, įvertinus pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo kaltės laipsnį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manytina, jog šių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad galima vadovautis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.

Asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taip pat būtina pažymėti, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – V. M. gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant jam mažesnę, negu numatyta ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje, baudą, tokios baudos skyrimas būtų teisingas ir proporcinga padarytam pažeidimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-287 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Pagal ANK 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 str.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.