- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-06
- Bylos Nr.
- 1-1262-929/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-02152-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Nukentėjusysis
- L. L.
- Kaltinamasis
- V. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
V. P., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, spec. vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. pasipriešino valstybės tarnautojui panaudodamas fizinį smurtą, o būtent: jis, 2012-06-06 apie 07.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus tyrėjui L. L., vykdant tarnybinės pareigas, atvykus sulaikyti įtariamąjį J. P., pribėgo prie tarnybinio automobilio ir šaukdamas, kad jo sūnus niekur nevažiuos, smogė nukentėjusiajam L. L. kumščiu į krūtinę bei pradėjo pastarąjį tempti nuo automobilio, bandė apglėbti L. L. ir parversti ant žemės, įsikibęs nagais į pastarojo striukę ją suplėšė, nuketėjusiajam L. L. atsisukus nugara bandant išsilaisvinti, sudavė smūgį pastarajam į apatinę nugaros dalį, nuketėjusiajam L. L. išsilaisvinus ir pasitraukus, vėl pribėgo prie pastarojo ir smūgiavo rankomis, nepataikė, nes nukentėjusysis pasitraukė nuo smūgio, po to sugrėbė L. L. už dešinės rankos pirštų, tokiu būdu padarė dešinės plaštakos IV piršto sausgyslės patepimą, linijinius odos nubrozdinimus su aplinkinėmis kraujosruvomis juosmens-sėdmens dešinėje pusėje, kraujosruvą dešiniame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad neprisipažįsta, jog sudavė smūgius. Parodė, kad apie septintą ar pusę aštuonių atvažiavę pareigūnai – L. L. su savo porininku, (duomenys neskelbtini), jo kieme, neprisistatę, teiravosi J. P., tačiau nepaaiškino kuo jį kaltina. Norėjo sūnų nuvežti savo automobiliu, tačiau pareigūnai užtvėrė kelią, L. L. priėjo ir pro langelį išėmė mašinos raktelius, keikėsi rusiškais keiksmažodžiais, po to parodė tarnybinį pažymėjimą. Kai parodė tarnybinį pažymėjimą, tik tada suprato, kad tai policijos pareigūnas. Buvo susinervavęs, pašūkavo, parėkavo, tačiau pareigūnų nelietė, sėdėjo mašinoje su žmona ir J. P., iš jos nebuvo išlipęs, kol neišsivedė iš mašinos jo sūnaus J. uždėdami jam antrankius. Nesmūgiavo pareigūnui, neišnarino piršto ir nesudavė į krūtinę, tik sudavė su pečiu, galėjo pastumti, bet nepiktybiškai, konkrečiai nepamena. Pareigūnai išsikvietė patrulius, kad juos sumušė, suplėšė.
Nukentėjusysis L. L. parodė, kad birželio mėnesį apie 7 val. ryte, su kolega S. atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kieme vaikščiojo moteris, kaip vėliau paaiškėjo kaltinamojo mama, kuri nenorėjo su jais bendrauti, nors buvo jai prisistatę, kad yra pareigūnai. Kurį laiką stovėjo prie namo, iš namo išėjo kaltinamasis, prisistatė, kad yra iš policijos, parodė tarnybinius pažymėjimus. Pasiteiravo J., sakė, kad J. įtariamas nusikaltimo padarymu, tačiau jiems atsakė, kad jo lyg nėra. Buvo kalba, kad kaltinamasis pats nuveš sūnų, tačiau jie nesutiko, nes būna tokių atvejų, kad neatveža. Kaltinamasis nuėjo link vartelių, įsėdo į savo automobilį kartu su savo žmona ir J. Suprato, kad nori išvažiuoti, todėl paprašė, kad iškviestų ekipažą. Privažiavęs prie vartų kaltinamasis pradėjo šaukti, kad patrauktų automobilį. Po kelių minučių iš automobilio išlipo J. ir pasakė, kad važiuos su jais (pareigūnais). Kai J. sėdo į jų automobilį, išlipęs iš automobilio kaltinamasis sudavė jam į krūtinę, į juosmens sritį. Jam pavyko išsilaisvinti, pribėgo prie jo automobilio ir ištraukė raktelius, panaudojo kovinius veiksmus. Kaltinamasis šaukė, kad paleistų, kad J. niekur nevažiuos. Pristatė į skyrių J., o kaltinamąjį į skyrių pristatė patruliai. Prašo 365 litų turtinės žalos ir 5000 litų neturtinės žalos. Gydytojai rekomendavo tepalus „Fastum gel“, įtvarą nešiojo du mėnesius. Patyrė nemažai streso, tai aptarinėjo skyriuje, buvo vasara, suplanuotos atostogos, negalėjo maudytis su įtvaru, negalėjo dalyvauti „Onus LT“ krepšinio klube.
Liudytojas A. S. parodė, kad praeitų metų vasaros pradžioje buvo gauta informacija, kad J. P. dalyvavo nusikalstamoje veikoje. Su L. L. nuvažiavo pas įtariamąjį. Buvusios lauke motinos paprašė, kad pakviestų sūnų, tačiau jiems atsakė, kad jo nėra. Parodė tarnybinius pažymėjimus, sakė, kad turi jį pristatyti apklausai ir lauks kol pasirodys, tada jis pasirodė. Tėvas, sūnus ir motina bandė išvažiuoti su savo mašina, tėvai nenorėjo leisti sūnaus važiuoti su jais (pareigūnais). Vaikinas atėjo ir įsėdo į jų mašiną. Matė kaip vaikino tėvas užpuolė jo kolegą, su kumščiais smūgiavo į krūtinės ir veido sritį. L. nuėjęs paėmė tėvo automobilio raktą, po ko kaltinamasis vėl užpuolė, vyko grumtynės rankomis, L. stengėsi išvengti smūgio. Kai baigėsi grumtynės, tai kolega pasakė, kad skauda pirštą, pirštas buvo atsikišęs. Kaltinamojo elgesys buvo priešiškas.
Liudytoja D. P. paaiškino, kad V. P. yra jos vyras, sutinka duoti parodymus. Parodė, kad birželio mėnesio pradžioje, ankstyvų rytą, apie 7 val., vaikštinėjo kieme, kažkas šūktelėjo. Nesuprato, kad tai policijos pareigūnai, nes buvo apsirengę civiliais drabužiais, paklausė ko reikia, atsakė, kad reikia J. P. apklausai. Pasakė, kad J. miega. Grįžęs vyras pasakė, kad tai policija. Vyrui pasakė, kad vieno vaiko nepaleis ir kad vyras nueitų ir paklaustų, ar galima jiems kartu važiuoti. Vyrui pareigūnai atsakė, kad gali nuvežti sūnų, tada visi trise įsėdo į automobilį. Pamatė, kad jų mašina užstatyta, pareigūnas per atidarytą mašinos stiklą įkišo ranką ir ištraukė automobilio raktelius. Sūnus išlipo iš mašinos ir jam uždėjo antrankius. Ji su vyru išlipo iš mašinos, vyras nuėjo atsiimti raktų, girdėjo keiksmažodžius. Jos vyras nesimušė, jei pastūmė, tai niekas nenukrito. Nematė, kad vyras pastumtų pareigūną. Pirštą nukentėjusysis galėjo išsukti, kai traukė per mašinos langą raktus. Nežino iš kur pas nukentėjusį mėlynės.
Liudytojas J. P. paaiškino, kad kaltinamasis jo tėvas, sutinka duoti parodymus. Parodė, kad tą patį rytą, atėjęs tėvas pasakė, kad pas jį atvažiavo policija. Pareigūnams pasakė, kad važiuos su tėvais. Tiksliai nepamena, bet pareigūnai lyg leido važiuoti su tėvais. Susiruošė, susėdo į mašiną, bet jiems užtvėrė kelią, vienas pareigūnas atėmė mašinos raktelius, jam uždėjo antrankius ir įsodino į tarnybinę mašiną. Tėvas išlipo iš automobilio, kai atėmė raktus. Nematė, kad tėvas smūgiuotų pareigūnams, nematė grumtynių, nes buvo policijos automobilyje.
Nukentėjusysis L. L. savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 7-9).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1328/12(01) nurodyta, kad L. L. padaryta: dešinės plaštakos IV piršto sausgyslės patempimas, paveikus tempimo-lenkimo jėgai; linijiniai odos nubrozdinimai su aplinkinėmis kraujosruvomis juosmens-sėdmens dešinėje pusėje, kraujosruva dešiniame žaste, paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-06-06). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo susidaryti grumtinių metu, sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais, sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (b.l. 13, 14).
Nors kaltinamasis V. P. nepripažino sutrikdęs L. L. sveikatą, tačiau ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą įrodo nukentėjusiojo
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog kaltinamasis V. P. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Jos kaltę ir šio nusikaltimo padarymą patvirtina nukentėjusiojo L. L., liudytojų A. S., D. P. ir J. P. parodymai, specialisto išvadoje pateikti duomenys, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Įvertinus liudytojų parodymus nustatyta, kad Vilniaus VPK Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus tyrėjai L. L. ir A. S., atvykę į kaltinamojo namus sulaikyti jo sūnaus, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, prisistatė ir pateikė tarnybinius pažymėjimus, nurodė priežastį dėl ko atvyko, todėl kaltinamajam buvo aišku, kad tai policijos pareigūnai, kurie atlieka savo tarnybines funkcijas. Kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies – pripažino, kad priešinosi policijos pareigūnams nenorėdamas leisti išvežti sūnaus, galimai pastūmė nukentėjusįjį, sudavė pečiu, tačiau neigė, kad sudavė jam smūgius. Tačiau tiek nukentėjusysis L. L., tiek liudytojas A. S. teismo posėdyje nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis V. P. smūgiavo policijos pareigūnui L. L.. Netikėti tokiais nurodytų asmenų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, nes jie sutampa tarpusavyje, atitinka specialisto išvadoje nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus bei kitą bylos medžiagą. Liudytojas A. S. patvirtino, kad kaltinamasis sudavė kelis smūgius nukentėjusiajam į veido ir krūtinės sritį, po to vyko grumtynės ištraukiant kaltinamojo automobilio raktelius. Be to, šis liudytojas nurodė įvykio vietoje matęs nukentėjusiajam L. L. padarytus sužalojimus – atsilenkusį pirštą, todėl nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti kitomis aplinkybėmis. Pasipriešinimo policijos pareigūnams faktines aplinkybes patvirtina ir tai, kad į kaltinamojo namus buvo iškviestas papildomas policijos ekipažas, kuris pristatė V. P. į policijos komisariatą. Nors liudytojai D. P. ir J. P. nepatvirtino, jog kaltinamasis mušė pareigūną, tačiau, kaip matyti iš jų parodymų, jie nematė visos konflikto eigos, nes tuo metu sėdėjo automobilyje, vėlesniame konflikto etape liudytojas J. P. jau buvo nuvestas į policijos pareigūnų tarnybinį automobilį. Šie liudytojai yra kaltinamojo artimieji giminaičiai, todėl suinteresuoti bylos baigtimi. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis L. L. bei liudytojas A. S. būtų viršiję savo įgaliojimus sulaikant įtariamąjį J. P.. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad nusikaltimas padarytas prie (duomenys neskelbtini) namo, tačiau teisiamajame posėdyje nustatyta, kad policijos pareigūnų ir kaltinamojo konfliktas įvyko prie (duomenys neskelbtini) namo, todėl ši aplinkybė tikslintina. Įvertinęs teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis pasipriešino policijos pareigūnui L. L. panaudodamas fizinį smurtą, ir taip padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį.
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. L. pareiškė 5365 Lt dydžio civilinį ieškinį, t. y. 365 Lt turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro suplėšyta striukė – 200 Lt vertės, piršto įtvaras – 60 Lt vertės, tvarstymo priemonės -90 Lt vertės, tepalas „Factum gel“ – 15 Lt vertės. Ieškinyje nurodytos nukentėjusiojo patirtos išlaidos atitinka jam padaryto sužalojimo pobūdį, kitas byloje nustatytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Kaltinamojo V. P. veika pasireiškė smurtavimu prieš tarnybines pareigas vykdantį policijos pareigūną, sukeliant jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis dėl sužalojimų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, skausmą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis L. L. nurodė, jog apie du mėnesius turėjo nešioti piršto įtvarą, šį įvykį aptarinėjo jo kolegos darbe, dėl to patyrė stresą, negalėjo žaisti krepšinio už savo klubą, žlugo suplanuotos atostogos, nes dėl patirtų sužalojimų negalėjo normaliai atostogauti, maudytis. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis V. P. vienas išlaiko šeimą, jo žmona neįgali. Įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika, suformuota nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam L. L. priteistina 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. P. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, šis nusikaltimas baigtas, smurtiniais veiksmais pasipriešinta tarnybines pareigas vykdančiam policijos pareigūnui, jam padarant nežymų sveikatos sutrikdymą; į šio nusikaltimo motyvus – V. P. padarė nusikaltimą, siekdamas apsaugoti savo sūnų, nors tai ir nepateisina jo veiksmų, į kaltinamojo asmenybę – vedęs, dirbantis, neteistas, administracine tvarka baustas (b.l. 33, 34), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 38). Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-587 nurodyta, kad praeityje jam diagnozuotas, kuris neturi esminės įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (b. l. 41) Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnio sankcijoje numatyta viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Lietuvos Respublikos BK 46 straipsnyje nurodyta, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka. V. P. teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka dirbti viešuosius darbus, todėl jam skirtina bauda, kurios dydis, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, nustatytinas mažesnis už vidurkį.
Ikiteisminio tyrimo metu V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 27-28), nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos 286 straipsnį ir nubausti jį 15 MGL (1950 Lt) bauda.
Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).
Priteisti iš V. P. nukentėjusiojo L. L. naudai 365 Lt turtinei ir 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.