Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Iš byloje esančios 2019-07-09 pažymos (1 t., 32-48 b. l.) matyti, kad pareiškėjas M. K. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2017-06-06 iki 2019-06-19, viso 699 dienas, skirtingose gyvenamosiose kamerose (Nr. 58, 31, 95, 28, 101, 24, 94, 57, 65, 67, 45 ir 20), vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,65 kv. m iki 21,24 kv. m, taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, ventiliacija neveikia, vėdinama tik per langus, drėgna, tamsu, neužtikrinamas tinkamas patalpos apšvietimas, natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas, dirbtinė apšvieta per stipri, nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, drėgnos, dažai atsilupę.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę – nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktą ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (1 t., 122-138 b. l.), iš kurių matosi, kad 2017-2018 metais buvo patikrintos pareiškėjo laikymo kameros Nr. 24, 28, 31, 58, 65, 94, 95 ir 101. 2017 m. balandžio 25 d. operatyviosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 28, 94 ir 101 atitiko reglamentuojamą, įvertinus santechnikos ir elektros įrenginius, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nerasta, pažymėta, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, ant kameros Nr. 94 lubų ir sienų nustatytas vizualiai matomas pelėsis (1 t., 124-127 b. l.). 2017 m. liepos 19 d. grįžtamosios kontrolės metu išmatuota dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 24 sudarė 224 lx, nurodyta, kad pašalintas higienos normos HN 134:2015 14 punkto pažeidimas, įvertinus kameras Nr. 31 ir 65 dėl ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių, nustatyta, jog pelėsių nėra (pašalinti higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimai) (1 t., 128-129 b. l.). 2017 m. rugpjūčio 8 d. kameroje Nr. 58 atlikti dirbtinės apšvietos ir oro temperatūros matavimai, dirbtinė apšvieta ir oro temperatūra atitiko higienos normos reikalavimus, patikrinus kameros Nr. 58 santechnikos ir elektros įrenginius, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta, pelėsio nėra, galimybė išvėdinti kamerą per langus sudaryta (130-132 b. l.). 2018 m. birželio 1 d. operatyviosios kontrolės metu siekiant įvertinti Šiaulių departamente gautame skunde minimų faktų dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose, tame tarpe ir Nr. 28 bei 95, šiose kamerose nustatyti techniškai netvarkingi, nesaugūs elektros įrenginiai – lempos be apsauginių gaubtų (pažeidžiamas HN 134:2015 12 punktas) (1 t., 137-138 b. l.). Pelėsis kameroje Nr. 94 nustatytas 2017 m. balandžio mėn., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2017 m. rugsėjo – spalio mėn., atsakovas pateikė duomenis, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. nuvalytos ir perdažytos šios kameros lubos bei sienos (1 t., 59 b. l.), todėl nėra pagrindo laikyti, kad pelėsis šioje kameroje buvo pareiškėjo laikymo metu. Pareiškėjas kameroje Nr. 31 buvo laikomas 2017 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., o kameroje Nr. 65 – 2017 m. spalio mėn., 2017 m. liepos 19 d. patikrinimo metu nustatyta, kad higienos normos 14 ir 39 punktų pažeidimai šiose kamerose pašalinti (1 t., 128-129 b. l.). Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimai kamerose Nr. 28 ir 95 nustatyti 2018 m. birželio mėn., pareiškėjas šiose kamerose buvo laikomas 2017 m. birželio – liepos mėn., todėl nėra pagrindo laikyti, kad jie buvo pareiškėjo laikymo metu.

Iš Šiaulių TI ūkio skyriaus pažymų apie Šiaulių TI kamerose atliktus remonto darbus matosi, kad 2018 m. kovo – balandžio mėn. buvo suremontuota kamera Nr. 94, remonto metu perklijuotos grindų ir sienų plytelės, pakabintos pakabos, įrengtas naujas apšvietimas, pakabintos naujos WC užuolaidos, išardyti seni WC vamzdynai ir įrengti nauji, demontuotos senos lovos – gultai (1 t., 63 b. l.). Remontas šioje kameroje buvo daromas ir 2017 m. rugpjūčio mėn. - nuvalytos ir perdažytos lubos bei sienos (1 t., 59 b. l.). 2017 m. kovo – gegužės mėn. kameroje Nr. 95 nuvalytos ir nuglaistytos lubos ir sienos, sanitarinis mazgas išklijuotas plytelėmis, pervedžiota elektros instaliacija, išmontuoti pertekliniai gultai (1 t., 59 b. l.). 2018 m. balandžio mėn. kameroje Nr. 20 pakabintos pakabos, permontuotos lentynos daiktams susidėti, perglaistytos ir perdažytos sienos, perklijuotos sienų plytelės, įrengtas naujas apšvietimas, naujas WC su nuleidimo bakeliu, demontuotos senos lovos – gultai (1 t., 64 b. l.).

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo laikomas higienos normų neatitinkančiose kamerose Nr. 94, 31, 65, 28 ir 95, neremontuotose kamerose Nr. 94, 95 ir 20. Tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų apie kamerą Nr. 67, kurioje pareiškėjas buvo laikomas su pertraukomis nuo 2017 m. spalio 19 d. iki 2019 m. birželio 19 d., net 560 dienų (1 t., 35-48 b. l.), nors pagal įrodinėjimo naštos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.) pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Iš byloje esančių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktų matosi, kad 2017 – 2018 metais atlikus patikrinimus kitose Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose, oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės pažeidimų nebuvo nustatyta, tik kai kuriose kamerose rasta pelėsio. Tačiau byloje nėra nei vieno 2019 m. patikrinimo akto, iš kurio matytųsi, kad buvo tikrinama kamera Nr. 67 ar kitos gyvenamosios kameros ir jose nebuvo nustatyta higienos normos pažeidimų.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, unitazas yra gyvenamojoje patalpoje, nuo kitų asmenų atskirtas sienele ir užuolaida, kamerose nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą, nebuvo unitazo, tik skylė grindyse.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose reglamentuoja 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (1 t., 52-53 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš PDF ar OSB plokščių, sienelių aukštis – nuo 1,78 iki 2,31 m, tačiau lentelėje nenurodyta, kokiu būdu įėjimai į sanitarinių mazgų zonas šiose kamerose atskirti nuo likusios kameros erdvės. Į bylą pateiktos ir kamerų fotonuotraukos (1 t., 118-121 b. l.), iš kurių matosi, kad įėjimai į sanitarinius mazgus tik kamerose Nr. 28 ir 20 atitverti durimis, kitose pareiškėjo laikymo kamerose pakabintos užuolaidos. Naujausioje Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad tais atvejais, kai sanitarinio mazgo zona nuo likusios kameros dalies atskirta pertvara ir varstomomis durimis arba užuolaida, paprastai pripažįstama, kad pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas (LVAT 2018 m. kovo 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018), tačiau EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan.). Šiuo atveju, atsižvelgus į EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, laikytina, jog privatumas pareiškėjui naudojantis sanitariniais mazgais kamerose Nr. 24, 31, 45, 57, 65, 67, 94, 95 ir 101 nebuvo tinkamai užtikrintas. Be to, nagrinėjamu atveju kamerose buvo laikoma ir po 5-6 asmenis, o sanitariniam mazgui esant įrengtam pačioje gyvenamojoje kameroje ir nesant atskiros oro šalinimo sistemos, galėjo laikytis nemalonus kvapas, taigi pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi ir neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja laikymo nežmoniškomis ar žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui, pasivaikščiojimo kiemeliai neatitinka higienos normų, sienos pažaliavusios, kiemeliai nebuvo periodiškai valomi, jei dulka, nelaistomi, be to, juose buvo šiferinis stogas, kuriame yra asbesto, asbestas sukėlė rimtą pavojų jo sveikatai, kiemelio plotas neatitiko bendro minimalaus ploto kartu esantiems suimtiesiems, kiemeliuose nebuvo suoliukų.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą kasdien pasivaikščioti gryname ore, nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną, pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. LR teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, kad suimtieji (nuteistieji) galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių rėžiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai, o 22 punkte reglamentuota, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros, jos uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu; pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių), vidinių grotuotų kamerų durų nėra; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių; pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad vadovaujantis LR suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsniu, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 (galiojo iki 2017-11-22 įsakymo Nr. 1/01-358 priėmimo) suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo nustatyta vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore trukmė, o 2017-11-22 įsakymu Nr. 1/01-358 ir 2018-04-16 įsakymu Nr. 1/01-130 - dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems, o laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems – Bausmių vykdymo kodekso 73-75 straipsnių nustatyta tvarka (1 t., 90-92 b. l.). Atsakovas nurodo, kad Šiaulių TI įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, jų dydis skirtingas - nuo 17,31 iki 22,44 kv. m., pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). 2017 m. gruodžio 1 d., 2018 m. vasario 4 d. ir 2018 m. birželio 1 d. atliktų patikrinimo metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas nustatė, kad Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemelius vertinant pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 punkto reikalavimus, pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, valomi kasdien ŠTI vadovo nustatyta tvarka, kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai, sniegas nukastas, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, pasivaikščiojimo kiemeliuose nenustatyta (1 t., 133, 134-136, 137-138 b. l.). Taigi patikrinimo aktų duomenys paneigia pareiškėjo teiginius dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės, jo teiginiai dėl asbesto buvimo deklaratyvūs, be to, atsakovas atsiliepime nurodė, kad asbesto pastato konstrukcijoje nėra, pareiškėjas nurodo, kad turėjo galimybę 1-2 valandas pasivaikščioti gryname ore, suoliukų įrengimas pasivaikščiojimo kiemeliuose teisės aktais nereglamentuotas, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus ir laikyti, kad dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės ir pasivaikščiojimo trukmės pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosiose kamerose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, norint iškviesti pareigūną, tenka daužyti į duris.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Nors šių taisyklių 2 punkte ir pasakyta, jog veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais, atsakovas šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovui neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (signalizacijos mygtuko) įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrintas suimtųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, nebuvo vykdomi kultūros, sporto, saviraiškos, mokslo ir kiti renginiai, negalėjo sportuoti lauke ir patalpose. Atsakovas į bylą pateikė 2019-07-02 Šiaulių TI resocializacijos skyriaus pažymą (1 t., 180 b. l.), kurioje nurodyta, kad Šiaulių TI organizuojamas socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais, įstaigoje veikia biblioteka, kurioje suimtieji savišvietai gali gauti grožinės ir teisinės literatūros, į kameras, esant galimybei, duodama po vieną laikraštį, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai; Šiaulių TI bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie vykdo meno terapijas, moko rankdarbių, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis; suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo teniso patalpą, krepšinio aikštelę bei užimtumo kambarį - skaityklą pagal kiekvieną savaitę direktoriaus tvirtinamą grafiką; suimtieji ir nuteistieji taip pat gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku; Šiaulių TI organizuojamose sporto varžybose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į būrio viršininką ir pareiškia norą jose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama kamerose; socialinės reabilitacijos programos vykdomos nuteistiesiems, paliktiems tardymo izoliatoriuje atlikti ūkio darbus. Į bylą pateikta ir Suimtųjų bei nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa (1 t., 175-179 b. l.) bei Šiaulių TI direktoriaus patvirtinti Suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (1 t., 188-201 b. l., 2 t., 1-200 b. l., 3 t., 1-74 b. l.), iš kurių matosi, kad suimtieji (nuteistieji) kiekvieną savaitę vedami į užimtumo renginius (treniruoklių salę, teniso salę, krepšinio aikštelę, žaidimų kambarį), tame tarpe ir iš tų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Pareiškėjas nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kada tai buvo padaryta, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.

Pareiškėjas nurodo, kad buvimo Šiaulių TI laikotarpiu nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, neišduodavo užvalkalo užklotui, rankšluosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės puvo, tualetinio popieriaus dviem savaitėm gaudavo tik pusę rulonėlio.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41-43 punktai numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekavimo priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/ar dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje; draudžiama laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius perduoti kitiems asmenims; lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 (nauja redakcija nuo 2017-01-01), numato, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalai pagalvei ir antklodei, taip pat higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis ir dezodorantas), o jeigu asmuo su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenimis aprūpinami tik nemokūs asmenys, esant rašytiniam jų prašymui. Taip pat pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė gauti išskalbtą patalynę, o 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę suimtiesiems naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja, atsižvelgiant į tai, asmenys įstaigoje aprūpinami patalyne pagal jų poreikius. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2017 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo metu (1 t., 130-132 b. l.), nustatė, kad Šiaulių TI laikomiems asmenims minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės yra iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija pagal higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Taigi patikrinimo rezultatai paneigia pareiškėjo teiginius dėl čiužinių būklės, iš įrašų pareiškėjo aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmenėse sąskaitose matosi, kad patalyne ir higienos priemonėmis, tame tarpe ir tualetiniu popieriumi, jis buvo aprūpintas tinkamai (1 t., 78-85 b. l.). Byloje nėra duomenų, jog dėl patalynės kiekio, jos būklės, neišdavimo pareiškėjas būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją, skundęsis dėl to, ar kad būtų išreiškęs pageidavimą naudotis savo patalyne, pareiškėjas nenurodo, kad jis buvo nemokus ir raštu prašė išduoti jam tualetinį popierių, tačiau to nebuvo padaryta, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl čiužinių būklės, patalynės ir tualetinio popieriaus trūkumo atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad apatinį trikotažą plaudavo tik tuo atveju, jeigu suimtasis turėjo tam tikslui skirtą skalbinių maišą, jeigu suimtasis sąskaitoje neturėjo pinigų, viršutiniai drabužiai buvo skalbiami tik vieną kartą per du mėnesius. Teismo posėdžio metu nurodė, kad apatinį trikotažą Šiaulių TI surinkdavo ir išskalbdavo, kamerose skalbdavosi tik viršutinius drabužius.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad suteikia visas galimybes suimtiesiems skalbtis tiek apatinius, tiek viršutinius asmeninius drabužius ir patalynę, nemokiems suimtiesiems/nuteistiesiems kartą per 3 mėn. išduodami skalbimo milteliai, mokiems asmenims sudaryta galimybė Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje įsigyti skalbimo priemonių ir rūbus skalbtis kamerose. Į bylą pateiktas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/10-210 patvirtintas Šiaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašas (1 t., 93-96 b. l.), kur nustatyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) jų apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė yra skalbiama Šiaulių TI skalbykloje nemokamai, ne dažniau kaip kartą per savaitę pagal asmeninių skalbinių surinkimo grafiką, suimtieji (nuteistieji), pageidaujantys išsiskalbti asmeninius skalbinius, užpildo nustatytos formos Skalbimo paslaugų užsakymo lapą, iš kiekvienos kameros asmeniniai skalbiniai sudedami į atskirą skalbinių maišą, kuris pažymimas tos kameros numerio žetonu. 2017-06-28 įsakymu Nr. 1/01-162 Šiaulių TI direktorius patvirtinto Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašą (61-64 b. l.), kur numatyta, kad viršutinių skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, viršutiniai skalbiniai skalbti priimami kartą per mėnesį pagal surinkimo grafiką; asmenys, pageidaujantys išsiskalbti ar chemiškai valyti savo viršutinius drabužius, privalo užpildyti patvirtintos formos užsakymo lapą ir skalbinius sudėti į atitinkamą maišelį. Jeigu suimtasis (nuteistasis) asmeninėje sąskaitoje neturi pakankamai lėšų, patikrinama, ar asmuo yra nemokus. Laikoma, kad asmuo yra nemokus, kai per mėnesį iki skalbimo paslaugos užsakymo savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai asmuo nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Viršutiniai rūbai nemokiems asmenims skalbiami įstaigos skalbykloje kartą per mėnesį. Taigi pareiškėjo teiginiai, kad apatinis trikotažas Šiaulių TI skalbiamas tik tokiu atveju, jeigu suimtasis turi tam tikslui skirtą skalbinių maišą, ir kad viršutiniai drabužiai skalbiami tik vieną kartą į du mėnesius, nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių ar asmeninės patalynės skalbimo pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kad Šiaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti asmeninius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI dažnai nebūna karšto vandens, dušas užtikrinamas tik vieną kartą per savaitę ir tik 15 min.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovė nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjas pats patvirtina, kad kartą per savaitę jam buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimąsi po šiltu dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, taigi karšto vandens tiekimas į kameras nereglamentuotas. Pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kur nebūdavo karšto vandens – duše ar kamerose, šis jo teiginys nekonkretus, nesusietas su juo pačiu, todėl tokio teiginio nepakanka konstatuoti, kad Šiaulių TI pažeidžiama prausimosi tvarka.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinsekcijos.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) įstaiga organizuoja esant poreikiui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas 2017 m. balandžio 25 d. atlikto patikrinimo metu nustatė, kad Šiaulių TI nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą kartą į ketvirtį atlieka šiai veiklai licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ ir pažymi kenkėjų kontrolės stebėjimų bei darbų atlikimo žurnale (1 t., 124-127 b. l.). Taigi byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, kad įstaigos administracija nesiėmė priemonių parazitų ir graužikų naikinimui, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl papildomos deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kamerose atlikimo kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, kad papildoma deratizacija ir dezinsekcija jo prašymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, buvo tik 2 kėdės. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14 punkto 6-9 papunkčiuose nurodyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.). Atsakovė atsiliepime tik išanalizavo teisės aktus, reglamentuojančius kamerų aprūpinimą baldais, tačiau visiškai nepasisakė dėl konkrečiose pareiškėjo laikymo kamerose buvusių baldų. Pažymoje apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (1 t., 54-57 b. l.) nurodyta, kad kamerose yra stalai, taburetės arba suoliukai, gultai ir pastatomos lentynos, tačiau kai kuriose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas (pvz., Nr. 20, 24, 28, 57, 67) yra tik po vieną-dvi taburetes ar po vieną suoliuką, nors šiose kamerose buvo laikoma ir po 5-6 asmenis. Iš pateiktų fotonuotraukų taip pat nesimato, ar kamerose yra veidrodžiai (1 t., 118-121 b. l.). Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo laikymo kameros nebuvo tinkamai aprūpintos privalomu inventoriumi, konkrečiai imant, tokiu taburečių skaičiumi, kad užtektų po vieną sėdimą vietą vienam asmeniui, ir veidrodžiais, tačiau pareiškėjas nepakankamai pagrindžia, kokius nepatogumus jis jautė dėl minėtų baldų trūkumo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl to jis patyrė neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI šiukšlių konteineriai buvo prie gyvenamųjų kamerų langų, todėl tekdavo nuolat užuosti nemalonų kvapą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad konteineriai laikomi prie įstaigoje esančios parduotuvės ir įvažiavimo vartų, t. y. atskiroje teritorijoje nei rėžiminis korpusas, šias teritorijas skiria didelis atstumas bei mūrinė tvora, o patys konteineriai yra hermetizuoti, sandarūs. Pareiškėjo teiginiai dėl konteinerių abstraktūs, pareiškėjas nenurodo, po kokios konkrečiai kameros langais stovėjo šiukšlių konteineriai, ar jis dėl patiriamų nepatogumų kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, o ši atsisakė spręsti šį klausimą, todėl pareiškėjo nurodomų duomenų nepakanka konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus ar neveikimą ir laikyti, kad pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, nebuvo kaloringas ir skanus, dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kcal, maistas paduodamas pro duris į kamerą, nebuvo sveriamas, dažnai neatitiko nustatyto kiekio. Nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos pavalgyti, kol padalindavo maistą, jis atšaldavo, taip pat nebuvo skiriamas maistas pervežant jį iš Šiaulių TI į Kauno rajono apylinkės teismą, Tauragės policijos komisariato areštinę, pusryčius Šiaulių TI gaudavo 6.00 val., išveždavo į Kauną ar Tauragę apie 11.00 val. ir valgyti neduodavo, nes pietūs 12.00 val., sauso davinio negaudavo niekada, išbūdavo nevalgęs visą dieną.

LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Pagal Fiziologines mitybos normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14, nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maisto energetinės vertė norma asmeniui per parą yra 2298 kcal. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2015-07-20, toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maitinimas, įstaiga neturi, dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas nesiskundė. Į bylą pateikti 2017-11-20 ir 2018-05-18 cheminių tyrimų protokolai (1 t., 139-140, 146-147 b. l.), iš kurių matosi, kad iš Šiaulių TI paimtų maisto mėginių energetinė vertė yra 2512 kcal (2017-11-13) ir 3564 kcal (2018-05-10), taigi atitinka nustatytas fiziologines mitybos normas. Tačiau Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2018-04-24, 2018-10-03, 2018-12-19 atliktų patikrinimų metu konstatavo, jog Šiaulių TI nėra užtikrinama patiekalų terminio apdorojimo bei pateikimo temperatūra ir nurodė užtikrinti atvežto karšto maisto laikymą atitinkamoje temperatūroje (1 t., 141-145, 148-152, 153-157 b. l.), taigi pasitvirtino pareiškėjo teiginys, kad maistas Šiaulių TI dalinamas atšalęs, todėl pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.

Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 31 punkte sakoma, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 valandos; 32 punktas numato, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių, išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių; pagal 33 punktą, kalinimo įstaigų, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, įskaitos tarnybos informuoja ūkio tarnybas apie atvykstančių asmenų skaičių, 34 punktas numato, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.

Iš byloje esančios 2019 m. liepos 9 d. pažymos Nr. 69/06-3132 (1 t., 49 b. l.) matosi, kad pareiškėjas skundo laikotarpiu ne kartą buvo vežamas į Tauragės AVPK (5 kartus) ir Kauno TI (10 kartų), atsakovė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl maitinimo, atsiliepime padarė prielaidą, kad laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į paskirties tašką tikrai nebuvo ilgesnis, nei 6 val., todėl laikytina, jog atsakovė, neišduodama pareiškėjui sauso davinio, pažeidė Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai, be to, buvo laikomas kamerose su rūkančiais asmenimis, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad pretenzijų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo ir laikymo su rūkančiais asmenimis neturi ir neturtinės žalos iš to nekildina, nes pasimatymus gavo, o pats yra rūkantis, todėl teismas dėl šių skunde nurodytų aplinkybių nepasisako.