Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-24 · Civilinė byla Nr. e2S-1422-866/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-24
Bylos Nr.
e2S-1422-866/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21763-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Ieškovas
PLUSPLUS CAPITAL AS
Atsakovas
R. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1422-866/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21763-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.2.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo PLUSPLUS CAPITAL AS atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo PLUSPLUS CAPITAL AS ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas PLUSPLUS CAPITAL AS (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. Š. (toliau – atsakovas) 2 652,13 Eur skolos (nesumokėtos finansavimo sumos), 957,56 Eur negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), apskaičiuotų iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui, 45,60 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. lapkričio 28 d., 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodo, jog jo reikalavimas kildinamas iš nutrauktos 2016 m. lapkričio 28 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. L28112016/0097 (toliau – sutartis) su atsakovu, kuria atsakovui buvo suteikta teisė valdyti ir naudotis transporto priemone lizingo pagrindu su teise ją išpirkti bei pareiga mokėti lizingo įmokas.

3. Pažymi, jog nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovas perėmė reikalavimą iš UAB „Mogo LT“ ir prašo priteisti ne tik nesumokėtą finansavimo sumą, bet ir nuostolius negautų pajamų forma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti.

2. Teismas nustatė, jog reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ieškovas išskiria į dvi dalis, viena iš jų ieškovas prašo priteisti iš atsakovo konkrečią negautų pajamų sumą, kita iš jų ieškovas negautų pajamų sumos neįvardija, nurodydamas, kad jų paskaičiuoti negalintis.

3. Teismo vertinimu, toks ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo neatitinka įstatymo reikalavimų, jis nėra tinkamai suformuluotas ir aiškus, nes neaišku, ar pats ieškovas teigia ir ketina įrodinėti byloje, jog jis, nutraukęs sutartį dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, patyrė su tuo susijusius nuostolius negautų pajamų forma, ar jis pats ieškinio pareiškimo dieną net nežino tokius nuostolius negautų pajamų forma patyręs ar ne (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 5 straipsnis).

4. Teismas pažymėjo, jog ieškovas turi patikslinti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, apskaičiuoti bei ieškinyje nurodyti jo konkrečią sumą ir apmokėti jį žyminiu mokesčiu.

5. Teismas nutarė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas dviem reikalavimais dėl 957,56 Eur negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), apskaičiuotų iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui, ir 45,60 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. lapkričio 28 d., priteisimo iš atsakovo aiškiai reiškia turtinį reikalavimą dėl nuostolių negautų pajamų forma priteisimo. Teismas nustatė, jog negautas pajamas ieškovas sieja su atsakovo kaltais neteisėtais veiksmais, dėl ko sutartis buvo nutraukta, jas skaičiuoja remdamasi sutartimi. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymėjo, jog akivaizdu, kad tokių negautų pajamų suma, jeigu ieškovas yra įsitikinęs dėl jų patyrimo fakto ieškinio pateikimo dieną, gali būti ir turi būti apskaičiuota ieškovo, įtraukta į ieškinio sumą ir nuo jos turi būti sumokėtas įstatymo nustatytas žyminis mokestis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

6. Ieškovas PLUSPLUS CAPITAL AS atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

7. Atskirajame skunde nurodo, jog minėta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, ieškovo vertinimu, naikintina dėl šių priežasčių:

7.1. pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatydamas terminą nekonkretizavo ieškinio trūkumo apskaičiuoti negautas pajamas, nes ieškovui nėra aišku, kaip apskaičiuoti negautas pajamas nežinant prievolės įvykdymo termino; nurodo, jog nors negautos pajamos dar nėra realiai kilusios, tačiau įstatymas numato, kad teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe (CK 6.249 straipsnio 3 dalis).

7.2. pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog kredito sumą atsakovas turėjo grąžinti iki 2022 m. lapkričio 28 d. taigi iki pat šios dienos kreditorius pagrįstai tikėjosi, kad kas mėnesį gaus iš anksto numatytas pajamas, t. y. nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 45,60 procentų dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas sutartyje. Taigi, planuotos pajamos, kurių ieškovas negavo, yra jo nuostoliai, kurie pasireiškia negautų pajamų forma.

7.3. pirmosios instancijos teismas pats nevertino, jog ieškovo patirtų negautų pajamų dydis priklausys nuo to, kada atsakovas įvykdys savo prievoles kreditoriaus (ieškovo) atžvilgiu.

7.4. a priori apskaičiavus negautas pajamas nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d. (iki paskutinės įmokos datos pagal sutartį), būtų pažeisti atsakovo interesai, nes toks reikalavimas būtų neproporcingas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

9. Byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo.

10. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys (priešieškinis) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.

11. CPK 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta ieškovo pareiga nurodyti ieškinio sumą. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį ar priešieškinį mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį ir pan.). Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą privalo patikrinti ar žyminis mokestis sumokėtas, ar sumokėtas tinkamo dydžio (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad mokestis nesumokėtas, ar sumokėtas nepakankamo dydžio, teismas rašytine nutartimi turi įpareigoti asmenį jį (žyminį mokestį) sumokėti ar primokėti.

12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovės reikalavimas priteisti 45,60 proc. metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2022 m. lapkričio 28 d., yra turtinis reikalavimas dėl nuostolių negautų pajamų forma priteisimo. Tokių negautų pajamų suma, jeigu ieškovė yra įsitikinusi dėl jų patyrimo fakto ieškinio pateikimo dieną, gali būti ir turi būti apskaičiuota ieškovės, įtraukta į ieškinio sumą ir nuo jos turi būti sumokėtas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks trūkumas yra esminis, todėl nustatytas terminas šiam trūkumui pašalinti – patikslinti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, apskaičiuojant, ieškinyje nurodant jo konkrečią sumą ir apmokant jį žyminiu mokesčiu.

13. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus skundžiamoje nutarties dalyje. Pažymėtina, kad ieškovė aptariamu reikalavimu prašo priteisti konkretaus dydžio palūkanas, t. y. reiškia išvestinį reikalavimą. Šiuo atveju neturi reikšmės kaip ieškovė jas įvardina (kompensuojamas, negautas pajamas, netesybas ar kt.), o vertinimą ar toks reikalavimas dėl palūkanų priteisimo už aiškiai neapibrėžtą laikotarpį, yra pagrįstas teismas atliks priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą.

14. Atsižvelgiant į minimo ieškinio reikalavimo pobūdį, neįmanomas tikslus ieškinio sumos nustatymas, dėl to sutinkant su atskiruoju skundu pripažintina, kad už pareikštą ieškinį šioje reikalavimų dalyje žyminis mokestis neturėjo būti mokamas. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkrečios ieškinio sumos ir mokėtino žyminio mokesčio, kadangi konkretus prašomų priteisti palūkanų dydis priklausytų ir nuo to, kada atsakovas įvykdytų ieškovės reikalavimą. Taigi, savo esme pareikštas reikalavimas laikytinas reikalavimu dėl palūkanų priteisimo, už kurį žyminis mokestis nemokamas.

15. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pripažintina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, nepagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumus skundžiamoje nutarties dalyje, kuria ieškovė įpareigota patikslinti reikalavimą dėl nuostolių, pasireiškusių negautų pajamų forma ir šį reikalavimą apmokėti žyminiu mokesčiu, todėl remiantis atskirojo skundo argumentais yra pagrindas šioje dalyje nutartį naikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16. Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės užsienio bendrovės „PLUSPLUS CAPITAL AS“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria ieškovė įpareigota patikslinti reikalavimą dėl nuostolių, pasireiškusių negautų pajamų forma ir šį reikalavimą apmokėti žyminiu mokesčiu, ir klausimą dėl ieškovės užsienio bendrovės „PLUSPLUS CAPITAL AS“ ieškinio atsakovui R. Š., priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Asta Pikelienė