Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims išnagrinėjęs pareiškėjų Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimus dėl skolininkui R. U. priklausančios turto dalies bendrame su kitais asmenimis turte nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant R. U., V. U. ir antstoliui S. U.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai prašo nustatyti, kad skolininkui R. U. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės V. U. gaunamų pajamų iš darbinės, intelektinės veiklos ar pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos.

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyrius nurodė, kad antstolio S. U. kontoroje vykdomas vykdomasis raštas Nr.2-17974/886/2011 dėl 126,41 Eur žalos išieškojimo iš R. U.. Iki šios dienos iš skolininko nėra išieškota 68,49 Eur. 2015-08-24 pareiškėjas gavo antstolio 2015-08-19 patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo. Antstolis nustatė, kad skolininkas 2008-06-27 sudarė santuoką su V. U., kuri gauna darbines pajamas. Kadangi sutuoktinių turto dalys jų bendrojoje nuosavybėje nenustatytos, antstolis negali išieškoti likusios sumos.

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą grindžia tuo, kad skolininkas yra susituokęs, skolininko sutuoktinė gauna darbines pajamas, antstolis pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, nėra žinomos jokios aplinkybės, kurios leistų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.177 str. 1 d.

Suinteresuoti asmenys R. U. ir V. U. rašytiniais atsiliepimais į pareiškimą prašo atmesti pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Nesutikimas su pareiškimu grindžiamas tuo, kad 2015-07-23 sutuoktiniai sudarė povedybinę sutartį, kurią patvirtino notarė R. P.. Minėta sutartis įregistruota vedybų sutarčių registre 2015-07-27. Povedybine sutartimi sutuoktiniai pakeitė įstatymo nustatytą turto teisinį režimą ir susitarė, kad turtas įgytas santuokos metu po povedybinės sutarties pasirašymo yra tos šalies asmeninė nuosavybė, kurios vardu jis įgytas, o registruotino turto atveju- kurios šalies vardu įregistruotas. Šis turto režimas taikomas visam vienos iš šalių įgyjamam turtui, įskaitant pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš kiekvieno iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendus, taip pat pensijas, pašalpas bei kitokias išmokas. Minėti asmenys nurodė, kad sudarydami povedybinę sutartį jie susitarė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos sudarymo, ar santuokos metu įgytas asmeninės nuosavybės teise, yra kiekvieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Povedybinė sutartis yra galiojanti, įregistruota vedybų sutarčių registre. Be to, kreditorių reikalavimai nėra susiję su šeimos poreikių tenkinimu.

Antstolis S. U. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nustatyti skolininko turto dalį sutinka. Sutikimas grindžiamas tuo, kad jo kontoroje 2012-02-15 pradėtas skolos išieškojimas pagal VSDFV Kauno skyriaus pateiktą vykdomąjį dokumentą, o 2015-01-07 pagal VMI vykdomąjį raštą. Skolininkas sudaręs santuoką su V. U., kuri gauna darbines pajamas, todėl nesant skolininko vardu galiojančių vedybų, sugyventinių ar turto padalinimo sutarčių minėtos pajamos pripažįstamos kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Pareiškimus, kylančius vykdymo proceso klausimais, teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka nepranešęs suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Prašymas netenkintinas.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr.0034/12/00227 ir Nr.0034/15/00021, skolininkas R. U., išieškotojai : Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2015-08-19 antstolis S. U. priėmė patikslintą patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojai kreipėsi į teismą su pareiškimais nustatyti skolininko turto dalį. 2015-10-21 Kauno apylinkės teismo nutartimi, civilinės bylos Nr.e2-22391-615/2015 ir Nr.2-24362-285/2015 sujungtos į vieną bylą, paliekant bylos Nr. e2-22391-615/2015.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2 ir 4 dalys). Vykdymo proceso normos taip pat nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju suinteresuotų asmenų R. U. ir V. U. kartu su atsiliepimais į pareiškimą pateikti rašytiniai įrodymai, CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatytą prezumpciją paneigia. Iš suinteresuotų asmenų pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad _2015-07-23 Kauno miesto 5-ajame notarų biure buvo sudaryta vedybų sutartis, povedybinė sutartis, notarinio reg. Nr.5-2-5455. Minėta sutartis įregistruota vedybų sutarčių registre 2015-07-27 remiantis sutartį sudariusių asmenų: V. U. ir R. U., prašymu Nr.V1-05059/15. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad minėta povedybinė sutartis teisės aktų nustatyta tvarka teisme nėra nuginčyta ir visa, ar kurios nors jos dalys, nėra pripažintos negaliojančiomis. Povedybine sutartimi sutuoktiniai susitarė dėl turto teisinio režimo ir 1.g. punktu įtvirtino, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš kiekvieno iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra tos šalies asmeninė nuosavybė, kurios vardu jis įgytas. Konstatuotina, kad sutuoktiniai galiojančia, nenuginčyta povedybine sutartimi pakeitė įstatymų nustatytą turto teisinį režimą ir susitarė konkrečiai šios bylos nagrinėjimo kontekste dėl darbo pajamų laikymo asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.82 str., 3.104 str.). Atsižvelgiant į tai ir į suinteresuotų asmenų R. U. ir V. U. kartu su atsiliepimais į pareiškimą pateiktus rašytinius įrodymus, laikytina, kad CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija yra paneigta, todėl pareiškimai netenkintini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjams Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyriui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išaiškintina, kad jie turi teisę bendra tvarka pareikšti teisme ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), dėl R. U. ir V. U. 2015-07-23 povedybinės sutarties, ar kurios nors šios sutarties dalies, pripažinimo negaliojančia.

Suinteresuotas asmuo V. U. 2015-10-01 teismui pateiktu prašymu ir prie jo pridėta sąskaita už teisinę pagalbą bei pinigų priėmimo kvitu prašo priteisti iš pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas- 250 Eur advokato išlaidų. Kadangi pareiškimai netenkinti, minėtos išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš pareiškėjų V. U. naudai (CPK 93 straipsnis).

Valstybė šioje byloje patyrė 4,06 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Minėtos išlaidos nepaskirstytinos, kadangi priteistina suma iš kiekvieno pareiškėjo yra mažesnė nei 3 Eur (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimų dėl skolininkui R. U. priklausančios turto dalies bendrame su kitais asmenimis turte nustatymo netenkinti.

Priteisti suinteresuoto asmens V. U., a.k(duomenys neskelbtini) naudai iš kiekvieno pareiškėjų Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos po 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti pareiškėjams, kad jie turi teisę bendra tvarka pareikšti teisme ieškinį CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), dėl R. U. ir V. U. 2015-07-23 povedybinės sutarties, ar kurios nors šios sutarties dalies, pripažinimo negaliojančia.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.