Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo R. J., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir R. J. paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. liepos 11 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmės iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. liepos 11 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiais paskirtą bausmės dalį ir R. J. paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką, įskaitant laiką, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies.

Iš R. J. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. T. naudai priteista 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 1 552,83 eurų turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš R. J. išieškota 171,10 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. J. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu nuteistas už tai kad, 2023 m. kovo 3 d. apie 16.20 val. viešoje vietoje – 152-jo maršruto autobuse, sustojus stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), stebint pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sakydamas žodžius „ką tu gaidy“, tyčia spyrė autobuso vairuotojui A. T. vieną kartą į kairę akį, padarydamas poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam A. T. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Nuteistasis R. J., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę arba atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymima, kad nuteistasis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi, planuoja pakeisti gyvenimo būdą, susirasti darbą ir atlyginti padarytą žalą. Be to, nuteistajam 2023 m. lapkričio 21 d. gimė dukra, kuriai reikalingas tėvas.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokuroras prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Alytaus apylinkės teismas pagrįstai R. J. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai kvalifikuoti tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės trukme - prašoma sušvelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą per pusę arba šios bausmės vykdymą atidėti, todėl šiuo klausimu (dėl bausmės individualizavimo) apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. J. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė nuteistajam R. J. paskirta teisingai.

7. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, viešoje vietoje panaudojant fizinį smurtą), kaltės formą ir rūšį (veikta tiesiogine tyčia), į nuteistojo asmenybę (nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, anksčiau teistas dešimt kartų, iki sulaikymo dirbęs „(duomenys neskelbtini),“, vedęs).

8. Byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, R. J. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl paskirtosios galutinės aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta, bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

9. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog nuteistasis R. J. prašo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Bausmės vykdymo atidėjimas reglamentuojamas BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

10. Atsižvelgiant į paminėtą įstatymo nuostatą akivaizdu, kad R. J. formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas atitinka. Skundžiamu Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu jis nuteistasis už nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė neviršija ketverių metų. Tačiau būtina pažymėti, kad, net ir esant minėtoms sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

11. Nors skundžiamu nuosprendžiu R. J. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina įvertinti ir apelianto elgesį po nusikalstamos veikos įvykdymo bei jo asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai informaciją apie jo teistumus, atsižvelgiant į praeityje padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų ryšį su skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuota nusikalstama veika, taikytų bausmių efektyvumą tolesniam nuteistojo elgesiui.

12. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. J. praeityje teistas dešimt kartų (vagystės, plėšimai, nužudymas, fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti bei viešosios tvarkos pažeidimas). Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė turėdamas neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Iki šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo nuteistasis buvo baustas laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmėmis. Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina, kad R. J. nagrinėjamu atveju nusikalto tikrai ne atsitiktinai, dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo spręsti, kad jo resocializacija, bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, įgyvendinimas yra galimas be realaus laisvės atėmimo.

13. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. J. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę objektyvaus pagrindo nėra. Aplinkybių, galinčių turėti įtakos nuteistajam paskirtos bausmės švelninimui, aukštesnės instancijos teismas nenustatė, jų savo apeliaciniame skunde nepateikė ir R. J.. Vien prisipažinimas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos ir šeiminės aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, sąlygojančiomis švelnesnės bausmės skyrimą.

14. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

15. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. J. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra teisinga ir tinkama realizuoti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą objektyvaus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.