Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. A. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. pareiškimą skolininkei L. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu, prašydamas priteisti iš skolininkės 23470,25 EUR skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas 2016-10-20 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, grąžino sumokėtą žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš pareiškimo turinio matyti, jog kreditorius reikalavimo teisę kildina iš 2011-09-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nutraukta kreditoriaus ir skolininkės santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Savo ruožtu įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi valstybės, savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir tūri būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, kurio pagrindu gali būti išduotas vykdomasis raštas, vykdomąjį raštą pateikiant vykdyti antstoliui. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Išaiškino, kad kreditorius dėl nevykdomos teismo sprendimo dalies gali kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurio pagrindu teismo sprendimas būtų vykdomas priverstinai.Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-10-20 nutartį ir patenkinti pareiškėjo pareiškimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje skolininkė įsipareigojo mokėti savo kredito dalį pareiškėjui, bet šiame susitarime neminima jokia konkreti suma. Taigi neaišku, kokią sumą turėtų išieškoti antstolis, nes jokio sprendimo tuo klausimu nėra priimta. Dėl šios priežasties pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kad būtų priteista konkreti pinigų suma, kad būtų galima gauti vykdomąjį raštą ir vykdyti išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė teismui papildomus įrodymus išrašą iš internetinės bankininkystės, santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, buto pirkimo – pardavimo sutartį, mokėjimo nurodymą. Kadangi minėti įrodymai patvirtina, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl bendros prievolės kreditoriui vykdymo bei tai, kad pareiškėjas įvykdė bendrą su sutuoktine prievolę kreditoriui, todėl jie pridėtini prie bylos.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu (yra 137 straipsnio 2 nurodytos aplinkybės).Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kadangi santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje skolininkė įsipareigojo mokėti savo kredito dalį pareiškėjui, bet šiame susitarime neminima jokia konkreti suma, todėl jokio teismo sprendimo tuo klausimu nėra priimta. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.Pagrindinė teismo įsakymo institutui keliama užduotis – kiek įmanoma supaprastinti ir pagreitinti teismo darbą sprendžiant sąlygiškai aiškias bylas, dėl kurių šalys beveik nesiginčija. CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka šio Kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad kreditorius prašė priteisti iš skolininkės 23470,25 EUR skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo motyvuodamas tuo, kad kreditorius reikalavimo teisę kildina iš įsiteisėjusio 2011-09-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo nutraukta kreditoriaus ir skolininkės santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės - yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Iš pareiškimo turinio, pridėtų įrodymų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-06 sprendimu (civilinės bylos Nr. N2-11344-255/2011), kuriuo nutraukta pareiškėjo bei skolininkės santuoka bendru sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Sutartimi skolininkė įsipareigojo iki kiekvieno mėnesio 16 dienos pervesti į pareiškėjo sąskaitą banke pusę pareiškėjo sumokėtos paskolos ir palūkanų dalies pagal 2008-10-02 tarp sutuoktinių bei AB SEB banko sudarytą kredito sutartį, kadangi sutuoktiniai susitarė, jog ir toliau lieka bendraskoliai. Šalių sudarytu susitarimu, jog skolininkė kiekvieną mėnesį įsipareigoja pervesti į pareiškėjo banko sąskaitą pusę sumokėtos paskolos ir palūkanų dalies, nebuvo išspręstas klausimas dėl tarpusavio skolininkų atsiskaitymų, kadangi nenurodyta nei paskolos dalies dydis, nei palūkanų dydis, kadangi prievolė bendram kreditoriui priimant sprendimą dar nebuvo įvykdyta. Minėtu susitarimu patvirtinta tik skolininkės prievolė pareiškėjui, jeigu jis įvykdytų solidariąją prievolę kreditoriui, kadangi vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Dėl šių nustatytų aplinkybių sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog išsiėmus vykdomąjį raštą dėl minėtos teismo sprendimo dalies, nebūtų įmanoma išsiieškoti iš skolininkės dalies sumokėtos paskolos, kadangi ginčas tarp šalių dėl prievolės dydžio nėra išspręstas. Kadangi solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis), teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad sutuoktinis, įvykdęs kreditoriui solidariąją prievolę, turi teisę sumokėtos sumos reikalauti iš kito sutuoktinio. Tačiau bendraskolių santykiai dėl tarpusavio atsiskaitymų galimi tik po to, kai prievolė ar jos dalis bus įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (CPK 435 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį ir kreditoriaus V. A. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.