Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo O. L. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutarties, kuria įtariamajam O. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. liepos 4 d.

Teisėjas, susipažinęs su gauta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjęs įtariamojo O. L. gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. L. įtariamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe kartu su A. Š., T. L., V. Z., V. R. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padarė šiais nusikalstamas veikas:

2010 m. gegužės 6 d. apie 02 val. 00 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, pagrobė I. P. priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXX, už 18 000 Lt;

2010 m. gegužės 6 d. apie 03 val. 45 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, pagrobė M. M. priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXX;

2010 m. gegužės 7 d. apie 00 val. 08 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė R. R. priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXX;

2010 m. gegužės 7 d. apie 01 val. 07 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, pagrobė M. G. priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXX, už 24 000 Lt;

Laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 10 d. 22 val. 15 min. iki 2010 m. gegužės 11 d. 07 val. 45 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė V. J. (V. J.) priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXX, už 18 000 Lt;

2010 m. gegužės 28 d. laikotarpiu nuo 02 val. 30 min. iki 06 val. 15 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė G. L. priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXX, už 12 000 Lt;

2010 m. birželio 1 d. apie 01 val. 47 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė G. K. priklausantį automobilį „V“ valst. Nr. XXX, už 65 000 Lt;

2010 m. birželio 2 d. apie 02 val. 30 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) , pagrobė V. K. priklausantį automobilį „T“ valst. Nr. XXX, už 45 000 Lt;

2010 m. birželio 3 d. apie 00 val. 55 min., iš namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, pagrobė T. O. priklausantį automobilį „A“ valst. Nr. XXX, už 25 000 Lt.

Tokie O. L. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalies, BK 178 straipsnio 2 dalies, BK 178 straipsnio 3 dalies numatyto nusikaltimo požymius.

O. L. buvo sulaikytas 2012 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi įtariamajam O. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Vėliau suėmimo terminai buvo tęsiami iki 2012 m. liepos 4 d.

Gynėjo nuomone, Vilniaus apygardos teismas įtariamajam O. L. pratęsė kardomąją priemonę – suėmimą formaliai, grindžiant tik inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumu. Pasak gynėjo, skundžiamojoje apygardos teismo nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nepagrįsti jokiais faktiniais bylos duomenimis, todėl yra deklaratyvaus pobūdžio bei nemotyvuoti.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo byloje per paskutinius kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Gynėjo nuomone, Vilniaus apygardos teismas įtariamojo O. L. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą išnagrinėjo pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias bendrąsias kardomųjų priemonių skyrimo taisykles.

Įtariamojo O. L. gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokurorė prašo gynėjo Edmundo Jonušo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo O. L. gynėjo skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam O. L. BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 125 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymima, kad šioje proceso stadijoje negalima nurodytu aspektu vertinti byloje esančių duomenų, kadangi teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės, nes priešingu atveju būtų pažeistos teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Be to, nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį.

Apeliacinio teismo nuomone, nepagrįsti gynėjo skundo argumentai, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiamojoje nutartyje tik formaliai pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiek ir kokių duomenų pakanka, nusprendžia teismas, turintis teisę taikyti (pratęsti) kardomąją priemonę.

Apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą taip pat mano, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pagrįstai manyti, kad įtariamasis O. L. padarė nurodytas nusikalstamas veikas, leidžia byloje surinktų duomenų visuma. Tai patvirtina byloje esantys kratos protokolai, specialisto išvados, slapto sekimo protokolai, apžiūros protokolai, techninių priemonių panaudojimas atliekant operatyvinius veiksmus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos ir kontrolės duomenys, pokalbių suvestinės, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, dėl savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų atlikimo protokolai bei kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga. Pažymėtina, kad teismas šių dokumentų turinio atskleisti neprivalo.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo O. L. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai suimtajam, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Vilniaus apygardos teismas pratęsė O. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – įtariamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai, todėl įtariamojo gynėjo skundo argumentai, kad Vilniaus apygardos teismas įtariamajam pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą formaliai, grindžiant tik inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumu, atmetami.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš teismų praktikos matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Bylos duomenys patvirtina, kad O. L. įtariamas padaręs apysunkius ir sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad įtariamasis galimai veikė organizuota grupe, iki suėmimo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, niekur nedirbo, inkriminuojami nusikaltimai galimai susiję su lėšų gavimu iš nusikalstamos veikos, praeityje teistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, galimai turi ryšių užsienyje. Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinis teismas atsižvelgia į gynėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad įtariamasis O. L. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo gyveno su drauge, augina mažametę dukrą, socialiniai ryšiai tvirti, užsiregistravęs darbo biržoje, teistumas išnykęs, nors tėvai gyvena D., tačiau nežada bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, tačiau šios aplinkybės prieštarauja ikiteisminio tyrimo medžiagai bei nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Be to, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, kad įtariamasis O. L. yra padaręs nusikalstamas veikas (automobilių vagystes) Vokietijoje, nes tokių duomenų byloje nėra.

Atkreiptinas gynėjo dėmesys į tai, kad BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties. Ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis yra papildomi suėmimo pratęsimo pagrindai, kai suėmimo terminas tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pagal teismų praktiką, ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan.

Iš Apeliaciniam teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl organizuotos grupės narių padarytų nusikalstamų veikų. Byloje yra vykdomi įvairūs procesiniai veiksmai, t. y. atliekama naujai gautos informacijos analizė, paskirti objektų tyrimai, kuriuos planuojama pateikti rugpjūčio mėnesio pradžioje, taip pat laukiami atsakymai iš Ispanijos Respublikos, atliekamas daiktų patikrinimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose registruose, rengiami įtariamiesiems galutiniai pranešimai apie įtarimus ir pan. Teismo nuomone, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl O. L. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Pastebėtina, kad BPK 127 straipsnio 2 dalis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Suimtojo O. L. suėmimo terminas tęsiasi gerokai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia.

Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pratęsdamas suėmimo terminą teisėjas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, numatytų BPK 127 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių turi būti priimama nutartis nepratęsti suėmimo termino. Atmetami gynėjo skundo argumentai kaip nepagrįsti, kad jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nėra atliekami. Patikrinus ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą matyti, kad po paskutinio suėmimo pratęsimo buvo atliekami įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, t. y. byloje priimti nutarimai dėl įtariamųjų nuosavybės teisės apribojimo, išnagrinėti skundai dėl prokurorės atliktų procesinių veiksmų, priimti įvairūs procesiniai sprendimai, atliekama gautos informacijos analizė bei atliekami kiti procesiniai veiksmai. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė, jog tyrimo veiksmai neatliekami su vienu iš įtariamųjų, nereiškia, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai nėra atliekami. Pažymėtina, kad visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliekamas kruopščiai ir kryptingai, nepažeidžiant įtariamojo teisių.

Skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo įtariamojo teises, numatytas tarptautiniuose, nacionaliniuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose bendrąsias kardomųjų priemonių skyrimo taisykles. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK numatytų tikslų. Apeliacinis teismas mano, kad šiuo metu įtariamojo O. L. teisės suvaržytos laikantis BPK nustatytų reikalavimų, toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Apeliacinio teismo nuomone, pusiausvyra tarp galimai padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta. Vilniaus apygardos teismas Eu­ro­pos žmogaus tei­sių ir pagrindi­nių lais­vių apsaugos konvencijos nuosta­tų, nu­ro­dan­čių, kad nie­kam negali bū­ti atim­ta laisvė ki­taip kaip to­kiais pagrindais ir pagal to­kias procedūras, kokias yra nusta­tęs įstatymas, nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo O. L. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.