Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Silvija Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2

2012 m. lapkričio 29 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kurio V. V. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Priteisti iš V. V. R. V. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1500 Lt R. V. advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2012 m. sausio 14 d., apie 9.00 val., pieno supirkimo punkte, sudavė R. V. į veido sritį, tampė už plaukų, subraižė nagais kaklą - panaudodamas fizinį smurtą sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Apie tai, kad jis tariamai naudojau fizinį smurtą, parodė nukentėjusiosios sesuo A. V., sugyventinis M. N., draugė J. T., kurių parodymų teismas nevertino kritiškai, nors šie asmenys yra artimi R. V. ir savo parodymais aiškiai norėjo jai padėti. Šie liudytojai patys įvykio nematė. Liudytoja A. V. parodė, kad R. V. jai sakiusi, kad jis ją už plaukų trenkė į sieną, stūmė į stalą, parvertė ant šono, nors tokių aplinkybių pati nukentėjusioji nenurodė. A. V. teigė mačiusi subraižytą, prakirstą R. V. kaklą, kas prieštarauja minėtai specialisto išvadai. Liudytojai A. V., M. N., J. T. parodė, kad įvykio dieną matė sužalotą R. V. akį, mėlynę po akimi, nors pati R. V. nurodė, kad mėlynė atsiradusi vėliau, be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad kraujosrūva yra kaktos kairės pusės apatinėje dalyje ir kairės akies vokuose, o ne po akimi, kaip tai nurodė J. T.. Liudytoja A. V. parodė, kad matė sužalotą dešinę akį. Specialisto išvadoje taip pat nėra užfiksuota kraujosruvų R. V. rankose, nors ji parodė, kad ir ant rankos buvo mėlynė.

Teismas nepagrįstai liudytojų G. B., V. V., R.V. V. parodymus vertino kritiškai, nes jokių esminių prieštaravimų liudytojų parodymuose nėra. Teismas suabejojo, kad G. B., būdamas kito namo viduje, galėjo matyti, kas vyksta pieninėje. Šios teismo išvados nepagrįstos, nes pieninės pastatas yra 10-20 metrų iki namo ir būnant name aiškiai matosi pieninės patalpos vidus, nes durys būna plačiai atidaromos įvažiuojant mašinai ir lieka atidarytos iki automobilio išvažiavimo. Galimybės matyti įvykius pieninėje būnant name teismas netyrė.

R. V. parodymų dėl įvykio aplinkybių niekas tiesiogiai nepatvirtino, nes paties įvykio metu pieninės patalpose nieko nebuvo. L. G. į pieninę atvyko, kai jis po konflikto jau buvau išėjęs iš pieninės. Jie parodė, kad įėję į pieninę pamatė R. V., kuri prie kriauklės prausėsi. Ji buvo apsiašarojusi, plaukai šlapi. R. V. jiems pasakiusi, kad apeliantas ją apipylė pienu, tačiau nedavė parodymų apie išlaistytą pieną. R. V. plaukai galėjo sudrėkti nuo vandens jai prausiantis veidą arba ji dėl kokių nors priežasčių pati sudrėkino plaukus. Nei vienas iš liudytojų nepatvirtino R. V. parodymų, kad ji nuėjusi praustis tada, kai V. G. liepusi jai išsiplauti plaukus. Priešingai, jie parodė, kad rado R. V. jau besiprausiančią. Liudytojai nematė ir pienu apipilto paltuko, nors civiliniame ieškinyje ji nurodė, kad liudytojai matė ją pienu aptaškytais drabužiais. Liudytojai parodė, kad R. V. buvo apsivilkusi golfą, o ant durų kabėjo jos striukė. Pati R. V. jiems nesakė, kad apeliantas ją sumušė ir nematė jai padarytų sužalojimų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas skunde teigia, kad tarp jo ir nukentėjusiosios įvyko tik žodinis konfliktas dėl jų vaiko, tačiau šio konflikto metu jis prieš nukentėjusiąją nesmurtavo. Šią apelianto versiją, kurią jis pateikė ir pirmosios instancijos teismui, paneigia byloje surinkti įrodymai : nukentėjusiosios R. V. parodymai, kuriuos patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, liudytojų A. G., V. G., A. V., M. N., J. T. parodymai.

Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad tarp jos ir apelianto, kuris yra jos vaiko tėvas, kilusio žodinio konflikto pieninėje metu apeliantas ją apstumdė, tampė už plaukų, aptaškė pienu, trenkė į akį, subraižė kaklą. Apeliantas skunde teisingai teigia, kad byloje nėra tiesioginių jo smurtavimą patvirtinančių įrodymų, tačiau tai atitinka pačios nukentėjusiosios parodymus, kad apeliantas smurtavo prieš ją tuo metu, kai pieninėje jokių kitų žmonių nebuvo. Tačiau nukentėjusiosios parodymus patvirtina netiesioginiai įrodymai, papildantys ir atitinkantys vienas kitą, todėl patikimi. Teismo medicinos specialisto išvada nukentėjusiajai konstatuotos poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairės akies vokuose, susiformavę nuo poveikio kietu daiktu, galimai 2012-01-14, suduodant ne mažiau vieno smūgio (12 b.l). Ši išvada atitinka nukentėjusiosios nurodytą apelianto jai suduotų smūgių lokalizaciją ir mechanizmą. Apelianto skunde nurodoma aplinkybė – tai, kad specialistas nenustatė įbrėžimų ant nukentėjusiosios kaklo, paaiškinama tuo, kad nuo įvykio iki nukentėjusiosios apžiūros praėjo trys dienos, per kurias mažesni sužalojimai galėjo išnykti. Liudytojas A. G. parodė, kad nuvykęs į pieninę, matė pamėlusį nukentėjusiosios paakį. Pagal šio liudytojo ir liudytojos V. G. parodymus, nukentėjusioji jam sakė, kad tarp jos ir apelianto įvyko konfliktas. Liudytojai A. V., M. N., J. T. matė sumuštą nukentėjusiosios paakį, subraižytą kaklą, nukentėjusioji jiems sakė buvusi sumušta apelianto.

Teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojų R.V. V. ir V. V., parodymus, kad iš karto po konflikto jie nukentėjusiosios veide nematė jokių sumušimo žymių, nes šie liudytojai yra apelianto giminaičiai. Akivaizdu, kad nukentėjusioji šiems asmenims nebuvo linkusi demonstruoti savo sužalojimų ir pasakoti kitų konflikto su apeliantu aplinkybių. Teismas pagrįstai atmetė ir liudytojo G. B. parodymus, kad pieninėje apeliantas nukentėjusiosios nemušė, nes liudytojo parodymai prieštarauja paties apelianto ir kitų liudytojų parodymams apie konflikto aplinkybes. Šie prieštaravimai aptarti skundžiamame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikto įrodymų tyrimo metu apžiūrėtos apelianto pateiktos fotonuotraukos, kurios, pasak apelianto, patvirtina G. B. parodymus, kad iš apelianto namo matosi pieninės vidus, todėl liudytojas matė tarp apelianto ir nukentėjusiosios pienininėje vykusį apsižodžiavimą. Tačiau šios nuotraukos patvirtina tik liudytojo galėjimą matyti pieninės vidų, bet, atsižvelgiant į liudytojo parodymų nenuoseklumą ir jų prieštaravimą kitiems bylos įrodymams, nesuteikia pagrindo tikėti liudytojo tvirtinimu, kad apeliantas pieninėje nukentėjusiosios nemušė.

Apibendrindama kolegija pripažįsta, kad apeliantui inkriminuotas nusikaltimas įrodytas, todėl tenkinti jo skundo prašymą išteisinti dėl šio nusikaltimo padarymo nėra pagrindo.

Apeliantui skirta laisvės apribojimo bausmė rūšimi ir dydžiu atitinka apelianto veikos pavojingumą, todėl nešvelnintina.

Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai iš apelianto priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydį, teisingai įvertino CK 6.250 str. išdėstytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, atsižvelgė į nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Atsižvelgiant į nuosprendyje išdėstytus žalos įvertinimo motyvus, mažinti priteistos sumos nėra taip pat pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. V. V apeliacinį skundą atmesti.