- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- I-3385-821/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01573-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Š. su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo laikymą netinkamomis kalinimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. birželio 20 d.
Paaiškina, kad sanitariname mazge, kuris buvo atskiroje patalpoje, nebuvo sėdimo tualeto, todėl gamtinius reikalus atlikdavo naudojantis tupimu tualetu, todėl pareiškėjas dėl savo sveikatos būklės patirdavo fizines ir dvasines kančias. Taip pat pareiškėjas teigia, kad bendro naudojimo duše buvo per karštas vanduo, jo temperatūros negalėjo reguliuoti, ir atsižvelgiant į jo kūno nudegimus, tokios sąlygos, naudojantis dušu, pareiškėjui kėlė fizinį skausmą ir dvasines kančias. Taip pat nurodo, kad būnant ilgalaikių pasimatymų kambariuose, reikėjo naudotis bendru dušu koridoriuje, kas kėlė nepatogumus jam ir jo žmonai.
Pareiškėjas pažymi, kad dėl šių neteisėtų Vilniaus PN veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. nepatogumus, fizinį skausmą, emocinę depresiją, neigiamus išgyvenimus, sumažėjusias bendravimo galimybes.
Šalies argumentai
Atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujantys Vilniaus PN, su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–14).
Paaiškina, kad pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu, jis gyveno Vilniaus PN I-o gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo patalpose. Šių patalpų kiekviename aukšte įrengta po du sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų). I-ajame korpuse kiekviename aukšte įrengti sanitariniai mazgai yra identiški. Kiekviename iš sanitarinių mazgų yra įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Sanitariniuose mazguose įrengti ne sėdimi, o tupimi tualetai su vandens nuleidimo mechanizmais, o tualeto vietos atskirtos viena nuo kitos įprastinėmis kabinomis. Teigia, kad pareiškėjas, jausdamas nepatogumus naudojantis sanitariniu mazgu dėl savo sveikatos tam tikrų sutrikimų (sąnarių, nugaros skausmų), turėjo visas galimybes kreiptis į įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybą, kurios specialistai jam suteiktų pagalbą (pvz. išduotų specialią tualeto kėdę), tačiau to nedarė.
Dėl pareiškėjo skunde dėstomų aplinkybių, susijusių su naudojimosi dušu, atsakovas paaiškina, kad I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems įstaigoje nustatytas naudojimosi dušu grafikas, pagal kurį I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistieji duše prausiasi šeštadieniais. Taipogi patikslina, kad kiekviename nuteistųjų būryje įrengti sanitariniai mazgai - prausyklos. Šiose patalpose nuolat tiekiamas vanduo, todėl nuteistieji turi visas galimybes laikytis asmens higienos. Nurodo, kad Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse dirba nuteistasis, atsakingas už I-ojo gyvenamojo korpuso dušus, kuris nustato prausimuisi tinkamą, nuteistiesiems priimtiną vandens temperatūrą.
Dėl skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su ilgalaikio pasimatymo kambarių įrengimu, paaiškina, kad ilgalaikių pasimatymų biuro patalpose yra įrengti penki ilgalaikių pasimatymų kambariai, taip pat įrengtas poilsio kambarys. Kambariuose yra visas teisės aktuose nustatytas inventorius, pasimatymų kambariams įrengti bendri sanitariniai mazgai bei dušo patalpos, įrengta bendra technika skirta maisto gamybai.
Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad ilgalaikių pasimatymų patalpoms įrengtame duše karštas vanduo būdavo tiekiamas tuo pačiu laiku kaip ir I-o gyvenamojo korpuso nuteistiesiems pagal patvirtintą grafiką, ir paaiškina, jog ilgalaikių pasimatymų patalpose įrengta dušo patalpa, kurioje yra elektrinis vandens šildytuvas, kuris dušo patalpą nuolat aprūpina karštu vandeniu.
Teigia, kad pareiškėjas Vilniaus PN buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Todėl, pasak atsakovės atstovės, pareiškėjo skundo teiginiai yra grindžiami abstraktaus pobūdžio teiginiais, nepateikiami jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad skunde nurodomos aplinkybės įtakojo pareiškėjo fizinę ar psichinę sveikatą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas pateikė atsikirtimus (b. l. 33) į Vilniaus PN atsiliepime išdėstytą poziciją, kuriuose jis nesutiko su atsiliepime nurodytais argumentais. Mano, kad atsakovas nepaneigė nei vieno jo skundo argumento ir fakto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Vilniaus PN, 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad netinkamai buvo įrengtas sanitarinis mazgas, nes pataisos namų tualetai yra tupimi, neįrengtas sėdimas klozetas bei laikikliai, už kurių laikantis būtų galima atsistoti, todėl pareiškėjas patyrė sunkumų naudodamasis tualetu.
Vilniaus PN atsiliepime nurodė, kad I-ojo gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui, kuriame gyvena nuo 40 iki 50 nuteistųjų. I-ajame korpuse kiekviename aukšte įrengti sanitariniai mazgai yra identiškai. Kiekviename aukšte įrengta po du sanitarinius mazgus, kiekviename iš sanitarinių mazgų įrengta po penkias tualeto vietas, keturis pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau - Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 5.7 papunktyje nustatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktis nustato, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) nėra įtvirtinti reikalavimai, kaip turi būti įrengtas sanitarinis mazgas ir kad sanitariniame mazge turi būti įrengtas sėdimas unitazas.
Šiuo atveju pareiškėjas nurodė, o Vilniaus PN atsiliepime patvirtino, kad I-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų sanitariniuose mazguose įrengti ne unitazai, o tupimi tualetai su vandens nuleidimo mechanizmu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog nesėdimo tualeto įrengimas (buvimas) neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl tai pažeidžia pareiškėjo teises (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1348-502/2017, 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1348-502/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas konstatuoti, kad nesėdimo tualeto įrengimas (buvimas), neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl tai pažeidžia pareiškėjo teises.
Atsakovės atstovas atsiliepime, argumentą, kad galimas tupimų unitazų įrengimas, grindžia Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 7.6 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad klozetas gali būti ir tupiamas arba įrengtas pisuaras (tik vyrams) (Klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m). Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje ginčas keliamas dėl tupimo tualeto įrengimo (buvimo), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. birželio 20 d., o atsakovės atstovo minimas teisės aktas įsigaliojo tik 2017 m. birželio 8 d., t. y. iš esmės pareiškėjo nurodomo ginčo laikotarpio pabaigoje. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisė naudotis tinkamu sanitariniu mazgu (sėdimu tualetu) buvo pažeista nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2017 m. birželio 8 d.
Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN neužtikrino tinkamų sąlygų naudojantis dušu, t. y. nusiprausti buvo galima tik kartą per savaitę – šeštadienį, ir nebuvo galimybės reguliuoti vandens temperatūrą, kuris buvo per karštas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punkte, tiek ir HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Pareiškėjas iš esmės neneigia šios aplinkybės, nurodo, jog galimybė nusiprausti duše buvo sudaryta kartą per savaitę - šeštadieniais. Todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
Vadovaujantis HN 134:2015 18 punktu, karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, <...>, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Vilniaus PN atsiliepime paaiškino, kad I-ajame gyvenamajame korpuse dirba nuteistasis, atsakingas už I-ojo gyvenamojo korpuso dušus, kuris nustato prausimuisi tinkamą, nuteistiesiems priimtiną vandens temperatūrą.
Pareiškėjo teigimu, naudojimasis dušu ir negalėjimas kontroliuoti vandens temperatūros, kuris buvo per karštas, dėl jo sveikatos būklės (nudegimų) kėlė jam fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Byloje esanti pareiškėjo sveikatos kopija (b. l. 54, 89) patvirtina, kad pareiškėjas yra patyręs odos nudegimus, tačiau pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų, kad dėl jo patirtų sužalojimų turėtų būti taikomas išskirtinės sąlygos naudojantis dušu. Tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, o to nenurodo ir pats pareiškėjas, kad jis būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją ar kitas institucijas su prašymais ar skundais dėl nepriimtinos vandens temperatūros, naudojantis dušu, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, apie kuriuos atsakovas nebuvo informuotas, todėl teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl per karšto vandens duše atmeta kaip nepagrįstus.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad netinkamai įrengtos ilgalaikių pasimatymų patalpos, t. y. ilgalaikių pasimatymų metu reikėdavo naudotis bendro naudojimo dušu, kuris buvo pasiekiamas bendro naudojimo koridoriumi, kas kėlė nepatogumus pareiškėjui ir jo žmonai.
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus. Šių Taisyklių 29 punkte nustatyta, kad ilgalaikių pasimatymų patalpose įrengiami ilgalaikių pasimatymų gyvenamieji kambariai, sanitariniai mazgai, virtuvės, o 31 punkte numatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas, sanitarinis mazgas ir virtuvė įrengiama kiekvienam ilgalaikio pasimatymo gyvenamajam kambariui. Nesant techninių galimybių esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas įrengti pagal šiame punkte nustatytą reikalavimą, sanitariniai mazgai ir virtuvės gali būti įrengiami bendram naudojimui. Sanitariniame mazge įrengiama šalto ir karšto vandens tiekimo sistema su vandens apskaitos prietaisais. Sanitariniame mazge įrengiama vonia arba dušo kabina, klozetas, praustuvas, rankšluosčių džiovintuvas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (Taisyklių 32 p.). Vilniaus PN atsiliepime patvirtina, kad ilgalaikių pasimatymų patalpose įrengti sanitariniai mazgai, skirti bendram naudojimui. Teismas, atsižvelgdamas į galiojančių teisės aktų nuostatas neturi teisinio pagrindo konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų šiuo aspektu, todėl šie pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė fizinį skausmą, emocinę depresiją, neigiamus išgyvenimus, sumažėjo bendravimo galimybės. Iš byloje esančios pareiškėjo sveikatos istorijos (b. l. 47-94, kuri pripažinta ne vieša) matyti, kad pareiškėjas ginčo ar vėlesniu laikotarpiu dėl emocinės depresijos, fizinių skausmų, neigiamų išgyvenimų, bendravimo galimybių sumažėjimo, kurių atsiradimą galėjo įtakoti netinkamos gyvenimo sąlygos, į psichologus ar psichiatrus nesikreipė. Taipogi pareiškėjas nesikreipė į medikus dėl kelio sąnarių ir nugaros skausmų, kuriuos mini savo skunde. Todėl spręstina, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas buvo kalintas jam neužtikrinant tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo (nebuvo sėdimo unitazo), todėl pripažintina, kad tokios aplinkybės galėjo jam sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr. 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.). Tačiau sprendžiant dėl neturtinės žalos formos ir (ar) dydžio turi būti analizuojama ir vertinama konkreti situacija, neteisėti veiksmai, pareiškėjo sveikatos būklė ir pan. Atsižvelgus į konkrečią situaciją turi būti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais.
Įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nesant duomenų apie šių pažeidimų pareiškėjui sukeltas pasekmes, pareiškėjo skundų ar prašymų atsakovės atstovui dėl netinkamo sanitarinio mazgo, dėl dušuose tekančio vandens temperatūros, ilgalaikio pasimatymų patalpų įrengimo, įrodymų apie tai, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteisiamas ir apsiribojama jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas (tuo aspektu, kad pataisos įstaigoje buvo įrengtas tupimas, o ne sėdimas tualetas) pažeidimų pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. Š. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. Š. teisė naudotis teisės aktų reikalavimus atitinkančiu sanitariniu mazgu.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.