- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-05
- Bylos Nr.
- 1-936-818/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- S. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. R., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vykdo individualią veiklą, baustas administracine tvarka, teistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. R. pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui. Jis, 2014-11-18, apie 19.40 val., adresu Giraitės g. 3, Vilniuje, būdamas prie savo vairuojamo automobilio „VW Passat“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), tiesiogiai, žodine forma siūlydamas susitarti ir konkliudentiniais veiksmais, padėdamas 2 (dvi) 200 Lt nominalo kupiūras (duomenys neskelbtini), 8 (aštuonias) 100 Lt nominalo kupiūras (duomenys neskelbtini), 9 (devynias) 50 Lt nominalo kupiūras (duomenys neskelbtini), 30 (trisdešimt) 20 Lt nominalo kupiūrų (duomenys neskelbtini), 11 (vienuolika) 10 Lt nominalo kupiūrų (duomenys neskelbtini) savo vairuojamame automobilyje ant kilimėlio, prie priekinės keleivio sėdynės, pasiūlė 2360 Lt (t.y. 683,50 eurų) dydžio kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 2 PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėjams T. R., V. S. ir A. S., siekdamas neteisėto šių valstybės tarnautojų neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163 (2) str. 1 d., 163 (2) str. 2 d., surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad 2014-11-18, apie 19.33 val., Vilniuje, Giraitės g. 3, automobilių stovėjimo aikštelėje, įsigijo 220 litrų naftos produktų, t.y. dyzelino, kurio vertė 858 Lt, kas sudaro 6,6 MGL, neturėdamas naftos produktų įsigijimą, gabenimą ar pagaminimą patvirtinančių dokumentų ir tuo pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010-12-27 įsakymo Nr. VA-117 "Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių" 12 p. nuostatas bei tuo pat metu jam priklausančiame automobilyje „VW Passat“, valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), laikė 20 pakelių cigarečių "Premjer 7" be LR banderolių, kurių vieno pakelio kaina yra 7,63 Lt, ir 10 pakelių cigarečių "Minsk superslims" be LR banderolių, kurių vieno pakelio kaina yra 8,29 Lt, kurių bendra vertė - 235,5 Lt, kas sudaro 1,8 MGL, ir tuo pažeidė 2004-05-26 LR ūkio ministro įsakymo Nr. 4-200 3.1.2 (LR ūkio ministro 2010-01-19 įsakymu Nr. 4-31 patvirtinta redakcija) reikalavimus. Šiais savo veiksmais S. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis S. R. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad atvažiavo į Giraitės gatvę pas vieną baltarusį ir pylėsi kurą į kanistrus. Jau baigus pilti kurą prisistatė neuniformuoti policijos pareigūnai, atvykę nepažymėtu jokiais ženklais automobiliu, kurie pasakė, kad jis pažeidė Administracinių teisės pažeidimų kodekso normas. Jie teigė matę, kaip buvo pilamas kuras. Be kuro S. R. automobilyje buvo ir trys blokai cigarečių. Atvykus policijos pareigūnams kuro ir cigarečių perdavimas jau buvo įvykęs. S. R. pinigų baltarusiui, perdavusiam jam cigaretes ir kurą, nedavė. Jie vykdė mainus. S. R. bendravo su vienu iš policijos pareigūnų. Jis domėjosi, kaip būtų galima gauti mažesnę baudą už jo įvykdytą administracinį teisės pažeidimą, bet jokių pinigų nesiūlė. Vienas iš policijos pareigūnų grasino S. R., spaudė jį, provokavo gauti iš jo kyšį, sakė, kad jis bus pasodintas į kalėjimą ir neįsivaizduoja pareigūnų galimybių. Minėtas pareigūnas iškratė iš jo piniginės pinigus ir numetė ant automobilio keleivio vietos kilimėlio ir tuo momentu kitas pareigūnas filmavo. Iškratęs pinigus pareigūnas filmavusio pareigūno paklausė ar jis užfiksavo šį vaizdą. S. R. nežino, kokia pinigų suma tuo metu buvo jo piniginėje, bet policijos pareigūnai tai išsiaiškino. Jo manymu, tai, jog pats pareigūnas iškratė pinigus nėra įrodymas, kad jis davė kyšį. Vėliau S. R. savo automobiliu važiavo iki policijos komisariato. Su juo kartu važiavo vienas iš jį sulaikiusių policijos pareigūnų. S. R. vėl domėjosi galimybėmis gauti mažesnę baudą, jokių sumų neminėjo. S. R. atžvilgiu buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai. Vėliau išnagrinėtos jo bylos ir paskirtos nuobaudos. S. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu keitėsi. Jis davė parodymus tris kartus. Pirmieji jo parodymai yra teisingi, o antri parodymai, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, buvo duoti todėl, kad S. R. psichologiškai paveikė policijos pareigūnai. Policijos komisariate jo pokalbio su tyrėja metu filmuojama nebuvo. S. R. perskaitė savo duotų parodymų protokolus ir pastabų neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, pasitvirtino sekančiais duomenimis:
liudytojas T. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK 2-ojo policijos komisariato tyrėjo pareigose. 2014-11-18 buvo tikrinama informacija, kad vienoje automobilių stovėjimo aikštelėje vykdoma nelegali kuro prekyba. Policijos pareigūnai patys stebėjo visą procesą: kaip atvažiavo autobusas ir automobilis bei pradėjo perpilti kurą. Policijos pareigūnams priėjus prie minėtų transporto priemonių vairuotojų ir pateikus tarnybinius pažymėjimus, jie paaiškino, kad autobuso vairuotojas dėl sunkios finansinės padėties pardavė savo sukauptą kurą taksi vairuotojui. Minėti asmenys mėgino tartis su policijos pareigūnais, kad šie jų nebaustų. S. R. iškart pradėjo klausinėti, kaip jam susitarti su policijos pareigūnais, ir pažėrė banknotų ant savo automobilio kilimėlio, sakydamas, kad tai yra apie pusantro tūkstančio litų. Tada T. R. pakvietė policijos pareigūną V. S. ir pasakė, kad jiems siūlomas kyšis. V. S. nufotografavo išbertus pinigus. Ar jis ir filmavo, T. R. nežino. V. S. fotografavo savo asmeniniu mobiliuoju telefonu, nes tarnybiniai telefonai fotografavimo funkcijos neturi. S. R. automobilio durelės buvo praviros ir policijos pareigūnai jį apžiūrėjo bei rado cigarečių. S. R. paminėjo kelių policijos pareigūnų, kuriuos jis neva pažįsta, pavardes. Vykstant į policijos komisariatą, S. R. ir toliau siūlė kyšį V. S.. Policijos pareigūnai pinigų ant S. R. automobilio kilimėlio nepažėrė. T. R. manymu, S. R. buvo nelogiška siūlyti kyšį, nes jo padarytas pažeidimas nebuvo rimtas ir už jį grėsė ne itin didelė nuobauda. S. R. policijos pareigūnai paaiškino, kad jis bus baudžiamas teismo. Policijos pareigūnai išbertus pinigus fotografavo tam, kad įrodytų, jog S. R. ne tik pasiūlė kyšį, bet ir iš tiesų parodė, kad turi tam tikrą pinigų sumą grynaisiais pinigais.
Liudytojas V. S. teismo posėdyje nurodė, kad 2014-11-18 policijos pareigūnai gavo informacijos, kad yra vykdoma nelegali prekyba kuru. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai nustatė, kad autobuso vairuotojas yra baltarusis, o kitas asmuo – taksi vairuotojas. Baltarusis paaiškino, kad dėl sunkios savo materialinės padėties parduoda kurą. V. S. apžiūrinėjo automobilį ir autobusą, kai staiga išgirdo žodžius „visus, kiek yra, 1500 litų“, o kolega jo paklausė, ar jis supranta, kas vyksta. Taksi automobilio vairuotojas buvo kalbus ir siūlė kyšį, kad nebūtų fiksuojamas jo padarytas pažeidimas. Tada V. S. bandė filmuoti, tačiau buvo per tamsu, be to S. R. buvo nusisukęs į kitą pusę, todėl jis fotografavo. Jis nuėjo už autobuso ir paskambinęs budėtojui informavo, kad jam yra siūlomas kyšis. Priėjęs prie taksi automobilio, V. S. pamatė gulinčius ant kilimėlio išskleistus pinigus ir juos nufotografavo savo nuosavu telefonu, kad turėtų įrodymų dėl kyšio davimo. Jo tarnybiniame telefone fotografavimo funkcijos nėra. Prieš vykstant į nuovadą S. R. pats susirinko išbertus pinigus ir tą momentą V. S. taip pat nufotografavo. Visą kelią, vykstant į nuovadą, S. R. toliau siūlė kyšį. Tada V. S. jam pradėjo pasakoti apie tai, kad policijos pareigūnai yra stebimi, jų klausomasi, ir kad jiems gresia atsakomybė už kyšio paėmimą. S. R. piniginės policijos pareigūnai nelietė, nes jie laikosi tokios praktikos, kad svetimi daiktai turi būti kuo mažiau liečiami. Jeigu S. R. nebūtų įkyriai ir primygtinai siūlęs kyšio, policijos pareigūnai gal net nebūtų pradėję ikiteisminio tyrimo, nes jų pradinis tikslas buvo užfiksuoti nelegalią prekybą kuru.
Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Vilniaus AVPK 2-ojo policijos komisariato tyrėju. Buvo gauta informacija, kad vienoje automobilių stovėjimo aikštelėje vyksta nelegali prekyba kuru. Nuvykę į įvykio vietą, pareigūnai pamatė, kaip iš autobuso į taksi automobilį yra perpilamas kuras. Policijos pareigūnams prisistačius, autobuso vairuotojas paaiškino, kad kurą parduoda dėl savo sunkios materialinės padėties. Tuo tarpu taksi automobilio vairuotojas siūlė susitarti ir įkalbinėjo paimti pinigus. A. S. asmeniškai pinigai nebuvo siūlomi. Jis nefotografavo, nes tai darė policijos pareigūnas V. S.. A. S. tuo metu nuėjo apžiūrėti autobuso. Jis girdėjo, kaip S. R. siūlė 1500 litų, bet pačių pinigų nematė. S. R. turėjo juodos spalvos rankinę.
Liudytoja, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato tyrėja L. G., teismo posėdyje parodė, jog įvykio dieną dirbdama sužinojo, kad yra sulaikytas asmuo – S. R.. Ji dirbo su šiuo sulaikytu asmeniu – surašė pranešimą apie įtarimą, atliko įtariamojo apklausą. Įtariamasis atsisakė gynėjo ar vertėjo. Kiek tyrėja pamena, įtariamasis savo kaltės nepripažino. Tyrėja žodis žodin surašė įtariamojo parodymus, jie buvo suderinti su S. R., kuris savo duotus parodymus patvirtino. Tyrėja taip pat išaiškino įtariamajam, kad jam nepripažinus savo kaltės, byla bus nagrinėjama teisme įprasto proceso tvarka, o jeigu jis prisipažins, bus priimtas baudžiamasis įsakymas. S. R. paklausė, kaip geriau būtų daryti. Tyrėja atsakė, kad įtariamasis turi spręsti pats. Tyrėja taip pat apžiūrėjo pinigus, kurių tikslios sumos nepamena. Kitą dieną S. R. savo kaltę jau pripažino, buvo priimtas sprendimas procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokurorė pasiūlė skirti S. R. baudą, tačiau tai sužinojęs S. R. pareiškė, kad baudą sutiktų sumokėti tik tuo atveju, jeigu jam būtų grąžinti konfiskuoti pinigai, o jeigu jie jam nebus grąžinti, tada jis pateiks vaizdo įrašą su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais teismui ir įvykio aplinkybes tirs teismas. Tyrėjai vaizdo įrašo S. R. nepateikė. Byloje L. G. taip pat apklausė V. S. ir kitus pareigūnus, kurių pavardžių neatsimena. Visi jie davė parodymus BPK nustatyta tvarka. V. S. taip pat rodė savo telefonu darytas nuotraukas ir vaizdo įrašą, kurį pridėti prie bylos nebuvo techninių galimybių. Šiame trumpame vaizdo įraše buvo matyti, kaip S. R. įvykio vietoje kažką bando sakyti policijos pareigūnui, bet pamatęs šviesą nusisuka. Tyrėja kyšiui skirtus pinigus paėmė arba iš pačioje byloje esančio voko arba iš budėtojų. Ji žino tik tiek, kad jos apklausti policijos pareigūnai dirba viename komisariate, su jais glaudžių santykių ji nepalaiko.
Liudytojas policijos pareigūnas K. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato tyrėju. Į policijos komisariatą buvo pristatytas S. R. už kažkokį akcizinių prekių įgyjimą, tiksliai K. D. nepamena. S. R. pristatę policijos pareigūnai surašė tarnybinius pranešimus apie tai, jog sulaikius S. R., jis, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, siūlė jiems kyšį. Gavęs minėtus tarnybinius pranešimus, K. D. pradėjo ikiteisminį tyrimą. Policijos pareigūnai toliau bendraudami su K. D. nurodė, kad kyšiui skirti pinigai nebuvo jiems perduoti, bet S. R. juos primygtinai siūlė, nors ir buvo perspėtas apie gresiančią atsakomybę už kyšio davimą. K. D. paėmė kyšiui skirtus pinigus iš S. R. ir suskaičiavo. Skaičiuojant pinigų sumą buvo padaryta klaida, kuri vėliau buvo ištaisyta. Tam, kad pradėtų ikiteisminį tyrimą, K. D. užteko paklausti policijos pareigūnų ar jiems buvo pasiūlyti pinigai ir kokia apytikslė jų suma. Jis policijos pareigūnų neapklausinėjo ir ar jie turėjo daugiau informacijos apie įvykusį įvykį nepamena.
2014-11-18 pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2014-11-18 apie 20.00 val. Giraitės g. 3, Vilniuje, Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato pareigūnai sulaikė S. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris iš Baltarusijos Respublikos piliečio įsigijo 11 talpų su dyzeliniu kuru. Sulaikymo metu S. R., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, policijos pareigūnams siūlė 1500 ar 2000 litų kyšį (b.l. 1).
2014-11-18 tarnybiniame pranešime Vilniaus AVPK Vilniaus miesto Antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas T. R. nurodė, kad už administracinio teisės pažeidimo nefiksavimą S. R. policijos pareigūnams siūlė kyšį (b.l. 2).
Tyrėjas V. S. pateikė nuotraukas, kuriose matyti, kaip nuo ant priekinėje automobilio keleivio vietoje esančio kilimėlio S. R. ima savo padėtus pinigus (b.l. 5-6).
Nenustatyta, kad liudytojai K. D., L. G., A. S., V. S. ir T. R. dėl kokių nors priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį S. R.. Taip pat nenustatyta, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su kaltinamuoju. Pats kaltinamasis S. R. tokių aplinkybių irgi nenurodė. Netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais teismui pagrindo nėra. Liudytojų paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl teismas jais tiki ir šie yra kaltinamojo S. R. kaltės įrodymai.
Be to, aukščiau paminėtuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Šie duomenys neprieštarauja aukščiau nurodytiems įrodymams ir juos papildo. Šiais duomenimis netikėti, abejoti nėra priežasčių. Todėl šie yra kaltinamojo S. R. kaltės įrodymai.
BK 227 str. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis), arba siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus (2 dalis). Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Šiuo atveju papirkimo baigtumo nelemia paperkamo asmens reakcija, jo sutikimas ar nesutikimas priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygis, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014). Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą, vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008).
Nors kaltinamasis S. R. neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 227 straipsnio 2 dalį padarymo, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais. Teismo posėdyje apklaustų liudytojų – policijos pareigūnų T. R., V. S. – parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, neturintys esminių prieštaravimų tarpusavyje. Jie iš esmės sutampa su įvykio dieną surašytame policijos pareigūno T. R. tarnybiniame pranešime pateiktais duomenimis. Policijos pareigūnai teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad pagrindinis jų atvykimo į automobilių stovėjimo aikštelę Giraitės g. 3, Vilniuje, tikslas buvo patikrinti turimą informaciją, kad vykdoma nelegali prekyba kuru, ir tik aiškinantis administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes susiklostė situacija, kurioje pažeidėjas atliko nusikalstamus veiksmus – pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui. Kaip minėta, papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Bylos duomenimis, S. R. kyšį policijos pareigūnams siūlė žodine forma ir konkliudentiniais veiksmais (padėdamas kyšiui skirtus pinigų banknotus ant savo automobilio priekinės keleivio vietos esančio kilimėlio). Jis nekreipė dėmesio į policijos pareigūnų įspėjimus, jog už kyšio siūlymą jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ir toliau primygtinai siūlė pareigūnams paimti pinigus, kurių sumą – 1500 litų - pats ir įvardijo. Ant automobilio kilimėlio padėtus pinigus policijos pareigūnas V. S. nufotografavo mobiliuoju telefonu ir jo padarytos nuotraukos yra bylos medžiagoje. Pažymėtina, kad kyšį S. R. siūlė ne tik vietoje, kurioje buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, t.y. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Giraitės g. 3, Vilniuje, bet ir kartu su policijos pareigūnu V. S. vykdamas į policijos nuovadą. Kad stovėjimo aikštelėje ir vykdamas į policijos nuovadą domėjosi galimybėmis sušvelninti jam gresiančią nuobaudą, teismo posėdyje parodė ir pats kaltinamasis S. R..
Kritiškai vertintini kaltinamojo S. R. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Bylos duomenimis savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. R. keitė triskart. 2014-11-19 pirmosios apklausos metu kaltinamasis S. R. savo kaltės nepripažino (b.l. 31-32), tuo tarpu 2014-11-20 antrosios apklausos metu jis su jam pareikštais įtarimais sutiko ir kaltę pripažino (b.l. 35-36). Trečiosios apklausos, vykusios 2015-01-27, metu kaltinamasis S. R. vėl pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad su pareikštu įtarimu nesutinka ir kaltės nepripažįsta (b.l. 41-42). Kaltinamasis S. R. teigia, jog antrosios apklausos metu davė parodymus jausdamas pareigūnų psichologinį spaudimą pripažinti savo kaltę, tačiau šiuos savo duotus parodymus pats patvirtino savo parašu ir dėl galimai patirto psichologinio spaudimo nesikreipė į jokias kompetentingas institucijas ar pareigūnus. Minėta kaltinamojo S. R. gynybinė pozicija laikytina siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teismo vertinimu, būtina pasisakyti dėl policijos pareigūno V. S. įvykio dieną daryto vaizdo įrašo. Teismo posėdyje V. S. nurodė, kad bandė filmuoti kaip kaltinamasis S. R. siūlo kyšį, tačiau įvykio vietoje buvo per tamsu, be to kaltinamasis S. R. buvo nusisukęs į kitą pusę, todėl jis pakeitė mobilaus telefono kameros režimą iš filmavimo į fotografavimą ir toliau fotografavo. Tyrėja L. G. teismo posėdžio metu parodė, kad rinkdama įrodymus V. S. telefone matė įvykio dieną darytą vaizdo įrašą, tačiau jis buvo trumpos trukmės, pačiame vaizdo įraše matomas į kitą pusę nusisukantis ir nueinantis kaltinamasis S. R., kitų esminių duomenų šiame vaizdo įrašė nebuvo. Teismas daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų tam, kad būtų priimtas galutinis procesinis sprendimas ir minėtas V. S. darytas vaizdo įrašas nelaikytinas įrodymu, turinčiu reikšmės bylai nagrinėti.
Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. R. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas nusikalstamos veikos pobūdį, veikdamas tiesiogine tyčia pagal kaltinime nurodytas aplinkybes pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. R. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį. Surinktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo S. R. kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo.
Bausmės skyrimas
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamojo S. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis S. R. anksčiau teistas, teistumas išnykęs (b.l. 62-63), administracine tvarka baustas (b.l. 47-50, 60-61), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 67), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 65), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b.l. 66).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam S. R. skiriant Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis.
Kaltinamasis S. R. LR BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2014-11-18 20.00 val. (b.l. 25), paleistas 2014-11-20 13.45 val. (b.l. 26).
2014-11-20 kaltinamajam S. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 43-44).
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: piniginės lėšos – 2360 litų banknotais, perduotos saugoti Vilniaus aps. VPK Finansų skyriui (b.l. 7-17).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,
nusprendžia:
S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, nurodyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 15 minimalių gyvenimo lygių (MGL) (564,9 eurų) baudą.
Į bausmę įskaityti laikino S. R. sulaikymo laiką nuo 2014-11-18 20.00 val. iki 2014-11-20 13.45 val. (2 paros), kuris atitinka 4 MGL, ir šia dalimi sumažinti jam paskirtos bausmės dydį.
Išaiškinti S. R., kad jam paskirta 11 MGL (414,26 eurų) bauda turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT 74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.
S. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Pinigines lėšas - 2360 Lt (2 (dvi) 200 Lt nominalo kupiūras (duomenys neskelbtini), 8 (aštuonias) 100 Lt nominalo kupiūras (duomenys neskelbtini), 9 (devynias) 50 Lt nominalo kupiūras (duomenys neskelbtini), 30 (trisdešimt) 20 Lt nominalo kupiūrų (duomenys neskelbtini), 11 (vienuolika) 10 Lt nominalo kupiūrų (duomenys neskelbtini)), saugomas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje, konfiskuoti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.