Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-06 · Civilinė byla Nr. 2S-636-392/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-06
Bylos Nr.
2S-636-392/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-12657-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Atsakovas
A. J.
Ieškovas
N. J.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-636-392/2012(Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12657-2011-1)Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1,110.1; 122.2; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo bei bendro turto padalijimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė N. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje priėmimo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams sūnums D. ir M. J. po 400 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodė, kad jos gaunamų 1 956 Lt pajamų neužtenka sūnums išlaikyti. Ieškovės žiniomis, atsakovas dirba ir gauna didesnes pajamas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas. Iš atsakovo A. J. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams – D. J. ir M. J. po 400 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – ieškovei N. J. Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus – teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t. y. 800 Lt. Todėl, būtiniausiems nepilnamečių D. ir M. J. poreikiams tenkinti iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą po 400 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat, pažymėjo, kad tiksli išlaikymo suma bus paskaičiuota ir priteista teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą ir priėmus sprendimą.

Šalies argumentai

Atsakovas A. J. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad netgi gyvendamas kartu su vaikais ir turėdamas išlaidų jų atžvilgiu, papildomai ieškovei laisva valia reguliariai perveda pinigus, skirtus vaikų išlaikymui. Be to, apmoka mėnesines kredito įmokas už būstą, visas šeimos mobiliojo telefono ryšio paslaugas, sūnaus M. futbolo užsiėmimus, stovyklas ir kt. Pažymėjo, kad teismui priteisus iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams, kai jis faktiškai prisideda prie vaikų išlaikymo tiek apmokėdamas jiems tenkančias būtinas išlaidas, tiek pervesdamas lėšas ieškovei, ieškovei būtų sudarytos sąlygos nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, nes prie išlaikymo atsakovas prisidėtų dvigubai, t. y. priteistu išlaikymu ir kasdieninėmis išlaidomis, skirtomis vaikams, atsirandančiomis kartu su jais gyvenant. Teigia, kad kol abu tėvai gyvena su vaikais ir natūraliai turi išlaidų jų atžvilgiu, netikslinga priteisti iš vieno iš tėvų išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Taip pat, nurodė, jog ieškovė gauna 1 956 Lt vidutinį darbo užmokestį, tačiau dar papildomai gauna po 1 000,45 Lt kas mėnesį už šalims priklausančio automobilio nuomą, todėl jos vidutinės mėnesio pajamos sudaro 2 956 Lt. Be to, atsakovo teigimu, ieškovė dar gauna ir kitų papildomų pajamų.

Atsiliepimas

Ieškovė N. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo pateikti banko sąskaitos išrašai įrodo priešingas aplinkybes, o būtent, kad atsakovo mokamos piniginės sumos nėra reguliaros, kai kuriais mėnesiais jis apskritai neatliko jokių piniginių pavedimų. Ieškovei pervedamos piniginės sumos nėra vienodos, todėl teigti, kad ieškovo teikiamas vaikų išlaikymas yra pakankamas, nėra pagrindo. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovės teigimu, ji apmoka visas vaikų gyvenimo išlaidas, buto eksploatavimo išlaidas ir kt. Tuo tarpu, atsakovas nors ir teigia, kad be persiunčiamų pinigų, jis gyvendamas kartu su vaikais viename bute, teikia vaikams ir faktinį išlaikymą, tačiau neprideda jokių tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovas tik vieną kartą sumokėjo už sūnaus futbolo pamokas, tačiau sūnus jomis nepasinaudojo, nes patyrė dešinės plaštakos traumą. Tuo tarpu, už sūnaus futbolo treniruotes nuolat moka atsakovė, kuri be kita ko, moka ir už šeimos mobiliojo telefono ryšio paslaugas. Pažymėjo, kad atsakovas būstui įsigyti paimtą kreditą dengia iš savo sąskaitos, kurioje buvo likusi ir ieškovės bendrai sukaupta pinigų dalis, todėl teigti, kad atsakovas kredito įmokas moka vienas, nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal N. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo bei bendro turto padalijimo. Ieškovė ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė teismo iki teismo sprendimo byloje priėmimo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti po 400 Lt kiekvienam vaikui kasmėnesinį periodinį išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašymo pagrįstumą, 2011-11-03 nutartimi ieškovės prašymą patenkino. Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į tai, jog jis reguliariai ieškovei perveda pinigus, skirtus vaikų išlaikymui. Be to, apmoka mėnesines kredito įmokas už būstą, visas šeimos mobiliojo telefono ryšio paslaugas, sūnaus M. futbolo užsiėmimus, stovyklas ir kt. Teigia, kad teismui priteisus iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikams, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, nes prie išlaikymo prisidėtų dvigubai, t. y. priteistu išlaikymu ir kasdieninėmis išlaidomis skirtomis vaikams, atsirandančiomis kartu su jais gyvenant. Be to, pažymi, kad teismas nepranešdamas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovui, pažeidė teisingumo principą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka ir juos vertina kritiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 375 str. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str., atsižvelgdamas į vaikų interesus. Pagal CK 3.65 str. 2 d. 4 p. teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Pagal CPK 144 – 148 str. teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi, atskirajame skunde remiasi aplinkybėmis, jog teismas, priteisdamas nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 Lt neatsižvelgė į tai, kad apeliantas reguliariai prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir pažymi, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės; tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo į bylą pateikti dokumentai įrodo, kad atsakovas nereguliariai prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, pervesdamas tam tikras pinigų sumas į motinos sąskaitą, tačiau neįrodo, kad atsakovas nuolat teikia kasdieninį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tuo užtikrindamas tinkamą jų vystimąsi bei poreikių tenkinimą, kuris nepilnamečiams vaikams, atsižvelgiant į jo amžių ir poreikius, yra reikalingas ir būtinas. Kaip matyti iš atsakovo pateikto banke „Swedbank“, AB esančios atsakovo sąskaitos 2010-01-2011-11 išrašo, atsakovas per 2010 m. ieškovei iš viso pervedė 8 070 Lt sumą, skirtą nepilnamečių vaikų išlaikymui. Taigi, vidutiniškai 2010 m. atsakovas nepilnamečių vaikų išlaikymui ieškovei pervedė 672,50 Lt sumą per mėnesį. Be to, ieškovas nuo 2011 m. sausio mėnesio 1 dienos iki 2011 m. lapkričio mėnesio 10 dienos, ieškovei pervedė 5 400 Lt bei 290 Lt sumokėjo už sūnaus M. J. lankomas treniruotes. Taigi, atsakovas per nurodytą laikotarpį vidutiniškai ieškovei pervedė tik 569 Lt sumą per mėnėsį, skirtą nepilnamečių vaikų išlaikymui. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovo nepilnamečiams vaikams teikiama kasmėnesinio išlaikymo suma nesudaro 800 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos) privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2002-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002). Nors apeliantas atskirajame skunde ir teigia, kad ieškovės pajamos yra didesnės negu pati ji nurodo savo procesiniuose dokumentuose, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių atsakovo nurodytų aplinkybių nevertina, nurodydamas, kad šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.

Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodeksas numato teismui galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui, todėl teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas, svarstydamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nepranešdamas apie tai atsakovui, pažeidė teisingumo principą. CPK 147 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, įstatymas numato imperatyvų, itin trumpą, tokio pobūdžio prašymui išnagrinėti skirtą terminą, tuo tarpu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nematė būtinybės apie prašymo nagrinėjimą pranešti atsakovui, todėl atsakovo atskirojo skundo teiginiai apie teisingumo principo pažeidimą atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos šalių nepilnamečių vaikų teisę gauti nuolatinį ir pakankamą išlaikymą (CK 3.192 str.), esant ginčui dėl išlaikymo teikimo, kuris bus išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nustatytais orientaciniais nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijais, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei pagrįstai priteisė iš atsakovo po 400 Lt kasmėnesinį laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kol byla bus išnagrinėta iš esmės ir priimtas teismo sprendimas.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius