- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-15
- Bylos Nr.
- 2A-1111-115/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00538-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje, A. R.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ukmergės skyriaus
- Trečiasis asmuo
- R. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės – Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ukmergės skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams A. R., AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, tretysis asmuo R. V., dėl išmokėtos ligos pašalpos ir netekto darbingumo pensijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ukmergės skyrius prašė nustatyti vairuotojos R. V. ir dviratininko A. R. kaltės laipsnį (procentais) dėl 2009-01-10 eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas A. A.; priteisti iš atsakovų 15646,50 Lt žalos Fondo biudžetui atlyginimo, proporcingai nustatytam kaltės laipsniui. Paaiškino, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. l-154-161/2009, buvo nustatyta, kad dėl A. R. ir R. V. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas A. A. ir žuvo automobilio „Renault Megane Scenic“ keleivė S. V..
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės skyrius A. A. dėl sveikatos sužalojimo išmokėjo 12737,52 Lt ligos pašalpą už 2009-01-12 - 2009-05-27 laikotarpį pagal nedarbingumo pažymėjimus D Nr. 5196230, Nr. 5196231 ir Nr. 5197194. Nuo 2009-05-28 iki 2010-05-31 A. A. buvo paskirta 637,01 Lt per mėn. netekto darbingumo pensija netekus 65 proc. darbingumo, o nuo 2010-06-01 iki 2011-05-19 netekus 60 proc. darbingumo. A. A. laikotarpiu nuo 2009-05-28 iki 2009-12-31 išmokėta 4541,26 Lt. netekto darbingumo pensijos, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-11-30 - 7007,11 Lt netekto darbingumo pensijos. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui viso buvo padaryta 24285,89 Lt materialinė žala. Draudimo kompanija geranoriškai atlygino 8639,39 Lt. žalos, liko neatlyginta 15646,50 Lt materialinė žala.
R. V. vairuojamas automobilis buvo apdraustas privalomuoju savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimu AAS „Gjensidige Baltik“ draudimo kompanijoje, polisas ABANr.6001871. Ukmergės skyrius draudimo kompanijai AAS „Gjensidige Baltik“ pareiškė 2009-12-21 pretenziją dėl 17278,78 Lt. žalos Fondo biudžetui atlyginimo. AAS „Gjensidige Baltik“ Lietuvos filialas 2010-01-20 raštu pretenziją patenkino dalinai ir grąžino 50 proc. apdraustajam A. A. išmokėtų išmokų, t.y. 8639,39 Lt. Draudimo kompanijos nuomone, likusią dalį žalos Fondo biudžetui privalo atlyginti kitas eismo įvykio kaltininkas - dviratininkas A. R.. Dėl eismo įvykio kaltų asmenų vairuotojos R. V. ir dviratininko A. R. kaltės laipsnis (išreikštas procentais) baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas, todėl tik teismas gali nuspręsti kokią žalos dalį privalo atlyginti atsakovai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė iš atsakovo AAS „Gjensidige baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige baltic“ Lietuvos filialą, ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ukmergės skyriui 10789,32 Lt patirtų nuostolių; priteisė iš atsakovo A. R. ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ukmergės skyriui 4857,17 Lt patirtų nuostolių, sprendimo vykdymą šioje dalyje išdėstant taip: įpareigoti atsakovą A. R. dvidešimt tris mėnesius mokėti po 202,00 Lt skolos, paskutinį mėnesį – 211,57 Lt pradedant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisė iš atsakovo atsakovo AAS „Gjensidige baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „Gjensidige baltic“ Lietuvos filialą valstybei 394,35 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo A. R. 98,59 Lt.
Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendė, kad atsakovas A. R., važiuodamas dviračiu tamsiu paros metu nepaisė privalomų reikalavimų, keliamų jam kaip eismo dalyviui. Be to, šiuos veiksmus jis atliko būdamas neblaivus. Atsakovas A. R. elgdamasis tokiu būdu, turėjo suvokti, kad jis yra blogai pastebimas kelyje ir gali sukelti grėsmę kitiems eismo dalyviams. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažino priežastinio ryšio buvimą tarp atsakovo A. R. veiksmų ir nelaimingo atsitikimo, kurio metu nukentėjo A. A., ir ieškovas ateityje patyrė jo nurodytus nuostolius.
Teismas nurodė, kadangi dėl 2009-01-10 eismo įvykio nukentėjusiajam A. A. ieškovas išmokėjo 24285,89 Lt išmokų, tai ieškovo ieškininiai reikalavimai pripažintini pagrįstais, nes pripažinęs įvykį draudiminiu ir išmokėjęs nukentėjusiesiems minėtas išmokas, ieškovas įgijo regreso teisę į kaltą asmenį CK nustatyta tvarka.
Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad būtent tarp trečiojo asmens R. V. veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl teismas pabrėžė, kad tapatinti jos ir atsakovo A. R. atliktus veiksmus nebūtų teisinga. Atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje esančią specialisto išvadą, atsakovo A. R., trečiojo asmens R. V. neteisėtus veiksmus, turėjusius įtakos žalai atsirasti, teismas manė, jog A. R. kaltės laipsnis dėl 2009-01-10 eismo įvykio sudarytų 20 proc., trečiojo asmens R. V. - 80 proc.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvos Respublikoje veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, apeliaciniu skundu prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-03-15 sprendimą pakeisti – nustatant A. R. ir R. V. kaltės laipsnį po 50 proc. dėl 2009-01-10 eismo įvykio metu kilusios žalos ir priteistą iš apelianto 10789,32 Lt sumą sumažinti iki 3503,56 Lt, o priteistą iš atsakovo A. R. – 4857,17 Lt sumą padidinti iki 12142,95 Lt. Paaiškina, kad teismo išvada dėl R. V. ir A. R. kaltės laipsnio yra nepagrįsta. Atsakovo A. R. kaltės laipsnis yra ne mažesnis kaip 50 proc. Tą patvirtina ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada, 2009-09-02 Vilniaus apskr., Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimas Nr. 176267, liudytojų A. J., P. T., T. J., specialisto R. Š. parodymai baudžiamojoje byloje Nr. 1-154-161/2009.
Atsiliepimas
Atsakovas A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Paaiškina, kad atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai nebuvo tiesioginiame ryšyje su įvykusiu eismo įvykiu ir jo pasekoje kilusiomis pasekmėmis. Aplinkybę, kad atsakovas nesukėlė eismo įvykio patvirtina 2009-08-12 Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas baudžiamojoje byloje Nr. 2009-08-12, specialisto išvada bei Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-11-19 nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-154-161/2009. Apeliantas, apdraudęs R. V. civilinę atsakomybę, privalo atlyginti kaltais draudėjos veiksmais trečiajam asmeniui padarytą žalą.
Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ukmergės skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011-03-15 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad prie bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad tarp vairuotojos R. V. veiksmų ir kilusių pasekmių buvo tiesioginis priežastinis ryšys, todėl tapatinti jos ir atsakovo A. R. veiksmus nėra teisinga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Byloje ginčas yra kilęs dėl fizinių asmenų atsakomybės dydžio atlyginant Valstybinio socialinio draudimo fondui padarytą turtinę žalą.
Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-11-12 nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1-154-161/2009, konstatuota, jog 2009-01-10, R. V. pažeidus kelių eismo taisyklių 106 ir 134 punktus, įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiojo asmens vairuojamas automobilis susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu, ko pasekoje žuvo pastarojo automobilio keleivė S. V. bei buvo nesunkiai sužalotas vairuotojas A. A. (b. l. 9-12). Taip pat nustatyta, jog eismo įvykį iš dalies sąlygojo ir atsakovo A. R. veiksmai, tačiau jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ir jis nubaustas administracine tvarka kadangi jo padaryti pažeidimai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su įvykusiu eismo įvykiu ir kilusiomis pasekmėmis (b. l. 139-141). Dėl sveikatos sužalojimo ieškovas A. A. laikotarpiu nuo 2009-01-12 iki 2009-05-27 išmokėjo 12.737,52 Lt ligos pašalpą, o laikotarpiais nuo 2009-05-28 iki 2009-12-31 ir nuo 2010-01-01 iki 2010-11-30 11.548,37 Lt netekto darbingumo pensijos (b. l. 4-5, 57-58). Nagrinėjant ieškovo patirtos turtinės žalos atlyginimo klausimą regreso tvarka(CK 6.290str.3d.), apylinkės teismas pagrįstai sprendė asmenų, sukėlusių 2009-01-10 eismo įvykį, kurio metu nukentėjo A. A., veiksmų ir jų pasekoje atsiradusios žalos ryšio nustatymo klausimą.
Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padaręs įgyja pareigą ją atlyginti (CK 6.263 str.). Tam, kad asmuo galėtų būti pripažintas atsakingu už padarytą žalą, privalu nustatyti būtinąsias sąlygas jo civilinei atsakomybei kilti, t.y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą ir kaltę (CK 6.246 - 6.249 str.). Tais atvejais, kai žala yra padaroma kelių asmenų bendrais neteisėtais veiksmais jie atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d.), tačiau, jeigu žala atsirado kaip kelių skirtingų asmenų atskirų veiksmų pasekmė, kiekvieno žalą sukėlusio asmens atsakomybės dalis nustatoma atsižvelgiant į jų veiksmų ryšį su sukelta žala.
Remiantis Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-11-12 nuosprendyje nustatytomis aplinkybės bei 2009-06-30 specialisto išvada, padaryta baudžiamojoje byloje Nr. 1-154-161/2009, nustatyta, kad atsakovas A. R. prie 2009-01-10 eismo įvykio kilimo prisidėjo tuo, jog tamsiu paros metu važiavo važiuojamąja kelio dalimi, o ne šalia įrengtu dviračių ir pėsčiųjų taku, nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės bei nebuvo prisisegęs šviesą atspindinčių elementų, dviračio gale nebuvo pritvirtinto raudonos spalvos atšvaito bei degančio raudonos spalvos žibinto, tokiu būdu sudarydamas transporto priemonių vairuotojams sunkiai pastebimą kliūtį. Tokie atsakovo veiksmai specialisto buvo įvertinti techniniu požiūriu turintys ryšį su minėto eismo įvykio kilimu. Iš minėtos specialisto išvados matyti, kad tretysis asmuo R. V. pagal įvykio aplinkybes turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su priešpriešiais važiavusiu automobiliu, o išvydusi priekyje, ta pačia kryptimi jos eismo juosta, važiavusį dviratininką (atsakovą A. R.) privalėjo nedelsiant stabdyti vairuojamą automobilį savo eismo juostoje neišvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą. Tai reiškia, kad trečiojo asmens R. V. veiksmai – išvažiavimas į priešingos krypties eismo juostą - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.
Taigi baudžiamojoje byloje Nr. 1-154-161/2009 nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog tretysis asmuo R. V., nepaisant atsakovo A. R. padarytų saugaus eismo taisyklių pažeidimų, turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, ir būtent jos neatsargūs ir situacijai neadekvatūs veiksmai, prieštaraujantys Kelių eismo taisyklių 106 ir 134 punktams, buvo pagrindiniame tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis, tarp jų ir A. A. patirtais sužalojimais, dėl kurių ieškovas pastarajam išmokėjo ligos pašalpos bei netekto darbingumo pensijos išmokas. Tokios aplinkybės tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas eismo įvykio kaltininkų kaltės laipsnį, visapusiškai ir nešališkai įvertino žalos kilimo aplinkybes ir šalių neteisėtų veiksmų įtaka joms (CPK 185 str.). Bet kokiu atveju atsakovo ir trečiojo asmens veiksmai yra skirtingai nutolę nuo padarytos žalos tiek faktiškai, tiek teisiškai, o esminė ginčo eismo įvykio kilimo priežastis yra neatsargus trečiojo asmens R. V., kaip vairuotojos, elgesys, todėl nėra jokių prielaidų konstatuoti esą atsakovas A. R. ir tretysis asmuo R. V. tolygiai prisidėjo prie ginčo eismo įvykio kilimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, taikė įstatymą, vertino byloje esančius įrodymus ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais pagrindo nėra (CPK 326str.1d.1p.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.