Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-20 · Civilinė byla Nr. 2-55/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-20
Bylos Nr.
2-55/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Artūras Driukas, Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Infasta“, "Infasta" "Valatkai"
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-55/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Valatkai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, civilinėje byloje Nr. 2-2598-260/2010 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Valatkai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Infasta“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 4-5), prašydamas priteisti iš atsakovo 75 403,56 Lt skolos, 13 044,81 Lt palūkanų ir 6 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio reikalavimų užtikinimui ieškovas prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises ar pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, nes jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 15 d. nutartimi atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 8). Nurodė, kad asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti prašymą, pateikti įrodymus, pagrindžiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Teismo teigimu, ieškovo prašymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais įrodymais, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas. Todėl teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo UAB „Infasta“ turto už reikalaujamą sumą (88 448,37 Lt).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 11). Nurodo, jog atsakovas 2010-06-10 atsakyme nurodė, kad nesumokės skolos ieškovui, kol su juo neatsiskaitys užsakovas, todėl galima daryti prielaidą, jog atsakovas neketina sumokėti skolos. 88 448,37 Lt ieškinio suma, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, yra pakankamai didelė, todėl, teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali bandyti paslėpti turtą ir pinigines lėšas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartį. Nurodo, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra reali grėsmė, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovas nurodytų aplinkybių neįrodė, o 88 448,37 Lt ieškinio suma nelaikytina didele atsakovo atžvilgiu: įmonė veikia nuo 1997 m., jos pelnas 2009 m. sudarė 30 684 Lt, įmonė turi 1 253 476 Lt vertės turto ir vykdo visus įsipareigojimus. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas gali turtą perleisti ar jį apsunkti, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo (CPK 320 str., 338 str.).

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-428/2008; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007). Pažymėtina, kad ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar jam yra didelė ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, finansine padėtimi.

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas turėjo pagrindo teigti, kad ieškovas neįrodė prielaidos, jog, nepritaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas. Apeliantas būtinumą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (atsakovo turto areštą) grindžia vienintele aplinkybe, kad, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, atsakovui pareikštas 88 448,37 Lt turtinis reikalavimas laikytinas dideliu. Teisėjų kolegija, įvertindama atsakovui pareikšto turtinio reikalavimo dydį, atsižvelgia į byloje pateiktus duomenis apie atsakovo finansinę būklę, tarp jų, kad pagal 2009-12-31 balanso duomenis atsakovas turi 1 253 476 Lt vertės turto, jo įsipareigojimai ir mokėtinos sumos sudaro 352 093 Lt; pagal atsakovo pelno (nuostolio) ataskaitą jo pelnas 2009 m. sudarė 30 684 Lt; 2010-09-03 išrašas iš Turto areštų akto registro patvirtina, kad atsakovo turtui nėra pritaikytas areštas ar kiti apribojimai. Taigi, atsižvelgiant į atsakovo valdomo turto vertę ir jo veiklos pelningumą, nėra pagrindo teigti, kad 88 448,37 Lt turtinis reikalavimas atsakovui yra didelis, t. y. šiuo atveju negalima taikyti nurodytos prezumpcijos, jog dėl didelės ieškinio sumos egzistuoja objektyvaus pobūdžio grėsmė dėl būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo. Taip pat atmestini ir apelianto argumentai dėl atsakovo ketinimų paslėpti ar perleisti turtą, kurie nepagrįsti faktiniais duomenimis ir yra deklaratyvaus pobūdžio (CPK 12 str., 178 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo taip pat nepagrindžia ir apelianto nurodyta aplinkybė, kad atsakovas 2010-06-10 atsakyme patvirtino, jog nesumokės skolos ieškovui, kol su juo neatsiskaitys užsakovas. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsiskaitymo tvarkos ir atsakovo pareigos atsiskaityti su ieškovu, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad nurodyta aplinkybė patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo apsunkinimo grėsmę (CPK 144 str. 1 d.). Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kauno apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu už akių atmetė ieškovo ieškinį. Todėl atsakovo delsimas sumokėti ieškovo reikalaujamą 88 448,37 Lt sumą ne pagrindžia prielaidą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), o tik patvirtina faktą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti ieškovui 88 448,37 Lt sumą.

Dėl pirmiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

n utaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. nutartį.

Teisėjai Alė BukavinienėArtūras DriukasAudronė Jarackaitė