- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-16
- Bylos Nr.
- 1-302-373/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57626-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Dumskienė
- Kaltinamasis
- V. I.
- Civilinis ieškovas
- R. I., D. I.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018-02-20 (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d., 286 str., 138 str. 2 d. 10 p. laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, remiantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. I. 2017-11-04, apie 23.02 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu, tyčia sūnui D. I. klūpėdamas sugriebė už kojų ir parvertęs jį ant grindų kumščiais sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius jam į veido sritį, taip dėl dešinės pakaušio srities, kairio skruosto, burnos gleivinės, kairės blauzdos kraujosruvos padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, rankomis sugriebė sutuoktinei R. I. už kelių ir pargriovęs ją ant grindų, ropodamas tyčia keliu prispaudė sutuoktinei dešinės kojos II pirštą, taip dėl dešinio peties, dešinės alkūnės, kairės kojos II piršto kraujosruvos padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai ir veikos kvalifikavimo motyvai
Kaltinamasis V. I. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017-11-04 grįžęs namo koridoriuje rado lovą, kurios anksčiau ten nebuvo, ir norėjo ją išstumti pro duris. R. I. ir sūnus D. I. jam neleido išstumti lovos. Jis įvykių gerai neprisimena, tik atsimena, kad buvo pargriautas ant žemės, sūnus jį prispaudė ir mušė per galvą delnais ar kumščiais. R. I. jį mušė rankomis ar kojomis į kairį šoną. Jis tikriausiai buvo praradęs sąmonę ir atsigavo, kai atvyko policijos pareigūnai. Jis gindamasis galėjo sužaloti R. I. ir D. I.. Jis stumdamas lovą nesiekė sužaloti D. I., tačiau šiam stovint priešais lovą ir neleidžiant jos išstumti, jis galėjo netyčia sužaloti jo kojos pirštą. Nukentėjusiųjų ieškinių nepripažįsta.
Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji R. I. parodė, kad 2017-11-04 apie 23 val. į namus grįžo neblaivus kaltinamasis ir pamatęs koridoriuje naują nesurinktą lovą pradėjo ją stumti į lauką. D. I. atsistojo priešais lovą ir neleido kaltinamajam ją išstumti. Kaltinamasis vistiek stumė lovą ir užgavo D. I. kojos pirštą. Kaltinamasis D. I. parvertė ant žemės ir gulintį ant nugaros mušė kumščiais į veidą suduodamas apie tris smūgius bei į šonus. Ji kaltinamąjį atitraukė nuo sūnaus. Kaltinamasis atsisuko į ją ir ropodamas ją stvėrė už kelių, savo keliu prispaudė jai kairės kojos antrą pirštą bei pargriovė ant grindų. Ji griudama atsitrenkė į sieną ir susimušė dešinį petį ir dešinę alkūnę. D. I. kaltinamąjį nuo jos atitraukė. Ji ir D. I. klūpantį kaltinamąjį parvertė ant grindų ir D. I. jį gulintį laikė kol atvažiavo policijos pareigūnai. Ji ir D. I. kaltinamojo nemušė. Ji prašo iš kaltinamojo priteisti 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis galėjo susižaloti, kai grūmėsi su sūnumi, nes buvo neblaivus, griuvinėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu R. I. parodė, kad neblaivus V. I. stumė lovą, o D. I. atsistojo prie lauko durų užstodamas, kad tėvas neišstumtų lovos. V. I. vis tiek ją stūmė, užgaudamas sūnui kairės kojos pirštus. V. I. priėjo prie sūnaus ir bandė jį nustumti, tuo tarpu D. I. apglėbė tėvą rankomis jį suspausdamas, kad šis nusiramintų. V. I. bandė ištrūkti, vyko grumtynės. V. I. rankomis suėmė sūnui už abiejų kojų ir pargriovė jį ant grindų bei sudavė kumščiu ne mažiau 3 smūgių į veido sritį, dar apie 2 smūgius pataikė į sieną. Ji bandė atitraukti V. I. nuo sūnaus. V. I. į ją atsisuko ir klūpėdamas rankomis suėmė jai už kelių bei parvertė ant žemės. Ji nugriuvo ant dešiniojo šono, virsdama trenkėsi į sieną, pajuto skausmą dešiniame petyje. V. I. ropodamas keliu prispaudė jos dešinės kojos antrąjį pirštą. Iki atvykstant policijos pareigūnams, sūnus laikė V. I. prispaudęs ant žemės, veidu į grindis (t.1, b.l. 13-14, 16-24).
Nukentėjęs D. I. parodė, kad jis neleido kaltinamajam išstumti iš korodoriaus pro duris lovos stovėdamas už lovos kito galo ir ją laikydamas. Kaltinamasis bandė jį grubiai patraukti į šoną, kad galėtų išstumti lovą. Jie susikibo, jis apglėbęs kaltinamąjį palaikė ir paleido. Kaltinamasis suėmė jam už kojų ir vertė į sieną, prie spintos, ant jo užgulė ir smūgiavo. R. I. bandė kaltinamąjį nuo jo atitraukti, tada jis puolė ją. Jis atitraukė kaltinamąjį nuo R. I. ir parvertęs ant žemės laikė kol atvyko policija. Jam kaltinamasis stumdamas lovą sužalojo kairės kojos antrą pirštą, prakirto lupą kairėje pusėje, ant dešinės kojos šlaunies buvo kraujosruva ir dešinės pusės pažastyje buvo patemptas raumuo. Kaltinamasis šiuos sužalojimus jam padarė, kai stvėrė už kojų ir vertė į sieną, sudavė kumščiais į veidą ne mažiau 3 smūgių, kai buvo užlipęs ant jo kojomis padarė kraujosruvą šlaunyje. Kaltinamasis viso įvykio metu sąmonės nebuvo praradęs. Prašo priteisti 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis galėjo susižaloti grumtynių metu koridoriuje atsiremdamas į laiptus ar šaldytuvą. Jis ir R. I. kaltinamajam smūgių nesudavė.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs D. I. parodė, kad jis neleido tėvui išstumti lovos, būdamas kitame jos gale. Tėvas jo neklausė ir stumdamas lovą prispaudė jo kairės kojos mažąjį pirštą. Jis tėvą apglėbė rankomis ir suspaudęs laikė, bandė parversti ant grindų, kad nusiramintų. Jie grūmėsi ir jam pavyko paguldyti tėvą ant žemės. Jis paleido tėvą ir atsistojo, o šis klūpėdamas sugriebė jį už kojų parvertė ant grindų ir mušė kumščiais į veido sritį, pataikydamas ne mažiau kaip 3 kartus į dešinį antakį ir kairįjį skruostą. V. I. apie 2 kartus trenkė kumščiais į sieną. R. I. bandė nuversti nuo jo tėvą, tada šis rankomis sugriebė jai už kojų ir ji nugriuvo ant grindų šonu. Jis bandė atitraukti V. I. nuo R. I., užlaužė jo ranką ir laikė jį ant grindų, veidu į žemę, kol atvyko policija (t.1, b.l. 39-41, 43-44, 47-55).
Nukentėjusi D. I. parodė, kad kaltinamasis stumdamas lovą D. I. užgavo kojos pirštą. Kaltinamasis mušė D. I. kumščiais. D. I. bandė kaltinamąjį sulaikyti, nuraminti, paguldyti ant žemės, kad nebesimuštų. Kaltinamasis suėmęs už kojos pargriovė R. I..
Nukentėjusi D. I. ikiteisminio tyrimo metu apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad V. I. kumščiais mušė D. I., jį trankė, prakirto lūpą. D. I. su R. I. laikė V. I. rankas, kad šis nesimuštų, tada jis pradėjo spardytis. D. I. bandė paguldyti V. I. ant žemės, kad šis nusiramintų. V. I. užgavo R. I. koją, ji buvo pargriuvusi ir jis paėmė ją už kojos. Dėl šio įvykio jai buvo šokas, liūdna, jautėsi blogai (t.1, b.l. 70-72).
Liudytojas V. B. parodė, kad įvykio vakarą jis su kaltinamuoju išgėrė po skardinę alaus. Jis po savaitės matė pas kaltinamąjį kraujosruvas. V. I. sakė, kad jį mušė sūnus ir žmona.
Liudytojas L. M., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis, kaip policijos pareigūnas, pagal 2017-11-04 apie 23.03 val. gautą pranešimą nuvyko į V. I. gyvenamąją vietą. Prieškambaryje (koridoriuje) pamatė ant žemės gulintį V. I., kurį prispaudęs kūnu laikė jo sūnus D. I. ir R. I.. Sulaikomas V. I. muistėsi, atrodė agresyvus, atrodė akivaizdžiai neblaivus – jo judesiai buvo nekoordinuoti, svirduliavo, kalba buvo nerišli, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. V. I. alkoholio matavimo prietaisu nustatyti jo neblaivumą nesutiko. R. I. ir D. I. pasakojo, kad neblaivus V. I. bandė išstumti koridoriuje buvusią nesurinktą lovą per lauko duris. D. I. bandė sulaikyti tėvą ir šis jį pargriovęs ant žemės sudavė apie 3 smūgius kumščiu į galvos sritį. V. I. pastūmė R. I. į sieną, sukeldamas jai fizinį skausmą. Namuose buvo nepilnametė mergaitė, kuri matė ir girdėjo konfliktą. Ji atrodė išsigandusi, sutrikusi. R. I. minėjo, kad jai skauda kojos pirštą, ant D. I. veido matėsi paraudimas, patinimas (t.1, b.l. 99-102).
Įvykio vietos apžiūros protokole konstatuota, kad kaltinamojo gyvenamojo namo koridoriuje yra mediniai laiptai į palėpę, prie jų paguldyta nesurinkta medinė lova, trejos durys į kitas namo patalpas, liginimo lenta, rūbų kabykla (t.1, b.l. 7-11).
Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) 2017-11-04, 23.00 val. skambučio garso įrašo matyti, kad apie įvykį pranešė D. I., kuri nurodė, kad mušasi girtas tėtis, smurtauja prieš brolį (t. 1, b.l. 84-87).
Specialisto išvadoje konstatuoti R. I. padaryti sužalojimai: dešinio peties, dešinės alkūnės, kairės kojos II piršto kraujosruva, kurie priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (t. 1, b.l. 32).
Specialisto išvadoje konstatuoti D. I. padaryti sužalojimai: dešinio pažasčio srities, kairio skruosto burnos gleivinės, kairės blauzdos kraujosruvos, kairės pėdos V piršto nubrozdinimas, kurie priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo (t. 1, b.l. 58).
Kaltinamasis V. I. nepripažino naudojęs fizinį smurtą prieš R. I. ir D. I.. Jis parodė, kad šie nukentėjusieji jį mušė, o jis nebent gindamasis galėjęs juos sužaloti. V. I. teigia, kad stumdamas lovą galėjo netyčia sužaloti D. I. kojos pirštą.
Tokie kaltinamojo V. I. parodymai vertinami kaip jo pasirinkta gynybos taktika, nes paneigti kitais aukščiau aptartais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusiųjų R. I., D. I., D. I. parodymai nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys bei atitinkantys specialisto išvadose užfiksuotus R. I. ir D. I. padarytus kūno sužalojimus.
R. I. apklausų ir parodymų patikrinimo vietoje metu išdėstė tokią V. I. prieš ją ir D. I. naudoto smurto eigą: V. I. rankomis suėmė D. I. už abiejų kojų ir pargriovė jį ant grindų bei sudavė kumščiu ne mažiau 3 smūgių į veido sritį. Jai bandant atitraukti V. I. nuo sūnaus, pastarasis į ją atsisuko ir klūpėdamas rankomis suėmė jai už kelių bei parvertė ant žemės. Ji nugriuvo ant dešiniojo šono, virsdama trenkėsi į sieną. V. I. ropodamas keliu prispaudė jos dešinės kojos antrąjį pirštą.
D. I. parodė, kad jis, siekdamas, jog V. I. nurimtų, tėvą apglėbė rankomis ir suspaudęs laikė, bandė parversti ant grindų. Jie grūmėsi ir jam pavyko paguldyti tėvą ant žemės. Jis paleido V. I. ir atsistojo, o šis klūpėdamas sugriebė jį už kojų parvertė ant grindų ir mušė kumščiais į veido sritį, pataikydamas ne mažiau kaip 3 kartus į dešinį antakį ir kairįjį skruostą. R. I. bandė nuversti nuo jo tėvą, tada šis rankomis sugriebė jai už kojų ir ji nugriuvo ant grindų šonu.
Nukentėjusi D. I. parodė, kad V. I. kumščiais mušė D. I., prakirto jam lūpą. D. I. bandė paguldyti V. I. ant grindų, kad šis nusiramintų. Kaltinamasis suėmęs už kojos pargriovė R. I. ir užgavo jai koją.
Nukentėjusiųjų parodymai apie V. I. prieš juos naudotą smurtą sutampa su specialisto išvadų duomenimis.
R. I. nustatytos dešinio peties, dešinės alkūnės, kairės kojos II piršto kraujosruvos. R. I. dešinys petys, dešinė alkūnė galėjo būti sužaloti, kai V. I. suėmęs jai už kelių parvertė ją ant žemės, o ji griūdama ant dešiniojo šono trenkėsi į sieną. V. I. sužalojo R. I. kairės kojos II pirštą, kai ropodamas jį prispaudė keliu.
D. I. padaryti nustatyti dešinės pažasties srities, kairio skruosto burnos gleivinės, kairės blauzdos kraujosruvos, kairės pėdos V piršto nubrozdinimas. D. I. konstatuotų sužalojimų lokalizacija sutampa su nukentėjusiųjų parodymais, kad kaltinamasis stumdamas lovą sužalojo jam kairės pėdos V pirštą bei jį sugriebęs už kojų parvertė ant grindų ir mušė kumščiais į veido sritį, tokiu būdu padarė kitus sužalojimus.
Iš kaltinimo V. I. šalinama aplinkybė, kad jis tyčia prispaudė sūnui D. I. kairės pėdos V pirštą. Pagal įvykio aplinkybes negalima konstatuoti, kad kaltinamasis stumdamas lovą siekė ne tik išstumti šį baldą pro duris, bet ir sužaloti D. I.. D. I. padarytas kairės pėdos V piršto nubrozdinimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nenustačius, kad kaltinamasis šį sužalojimą D. I. padarė tyčia, neatsargūs jo veiksmai padarant nežymų sveikatos sutrikdymą neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Atmetama kaltinamojo versija, kad jį mušė nukentėję R. I. ir D. I., o jis nuo jų gynėsi ir tokiu būdų galėjo juos sužaloti.
Specialisto išvadoje konstatuoti V. I. kūno sužalojimai: kairio smilkinio – kaktos, apatinio žandikaulio dešinės pusės, dešinės plaštakos, dešinės alkūnės, nugaros kairės pusės kraujosruvos; nugaros kairės pusės nubrozdinimai, kurie galėjo būti padaryti 2017-11-04. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais ir vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l.124).
Kaltinamasis siekė, kad R. I. ir D. I. atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. dėl jų neva tyčinio smurto prieš jį, sukėlusio jam nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1, b.l. 175-176). Pažymėtina, kad šį pareiškimą jis parašė ne iš karto po įvykio, o baigiant ikiteisminį tyrimą dėl jo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusius R. I. ir D. I.. 2018-03-15 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. I. pareiškimą, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2018-06-20 Panevėžio apygardos teismo nutartimi procesas dėl V. I. pareiškimo užbaigtas atmetus jo skundą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria paliktas galioti minėtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t.2, b.l.56-57).
Tai, kad kaltinamasis pats smurtavo prieš nukentėjusius, o jie nuo jo gynėsi patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, kiti aukščiau aptarti įrodymai.
Iš nukentėjusiųjų parodymų akivaizdu, kad kaltinamasis intensyviai smurtavo prieš D. I. ir R. I.. R. I., norėdama apginti sūnų traukė nuo jo kaltinamąjį. D. I., siekdamas nutraukti kaltinamojo smurtinius veiksmus prieš jį ir R. I., laikė jį apglėbęs rankomis ir paguldė ant grindų bei laikė prispaudęs kol atvyko policijos pareigūnai. Liudytojas L. M., kuris, kaip policijos pareigūnas, buvo nuvykęs į įvykio vietą, parodė, kad koridoriuje ant grindų gulėjo V. I., kurį prispaudęs kūnu laikė jo sūnus D. I. ir R. I.. Sulaikomas V. I. muistėsi, atrodė agresyvus, akivaizdžiai neblaivus.
Neatmetama galimybė, kad dėl nukentėjusiųjų gynybinių veiksmų V. I. galėjo atsirasti jam konstatuoti sužalojimai. Nukentėjusiųjų veiksmai šioje situacijoje vertinami ne kaip tyčia sužaloti kaltinamąjį, o kaip siekis jį sutramdyti ir nuo jo apsiginti.
Kaltinamasis prieš nukentėjusius D. I. ir R. I. smurtavo namo koridoriuje, kurio plotas nukentėjusiųjų teigimų apie 4 x 4 metrų, grindys išklotos plytelėmis, kuriame yra mediniai laiptai į palėpę, buvo paguldyta nesurinkta medinė lova, trejos durys į kitas namo patalpas, liginimo lenta, rūbų kabykla. Kaltinamasis buvo neblaivus ir grumdamasis su jį bandžiusiu sutramdyti nukentėjusiais D. I. ir R. I. galėjo susižaloti ir atsitrenkdamas į minėtus daiktus bei nukentėjusiajam jį prispaustą laikant ant grindų. Vaizdo įrašo apžiūros protokole matyti, kad atvykus policijos pareigūnams V. I. rastas koridoriuje gulintis ant kairio šono ant grindų išklotų plytelėmis (t.1, bl.89-92).
Apie įvykį BPC pranešusi D. I., prieš kurią kaltinamasis nesmurtavo ir kuri nurodė, kad santykiai su juo ir dabar geri, nurodė, kad mušasi girtas tėtis, smurtauja prieš brolį.
Įrodymų visuma paneigia kaltinamojo versiją apie tai, kad nukentėjusieji D. I. ir R. I. tyčia prieš jį smurtavo ir jis juos galėjo sužaloti gindamasis.
Iš kaltinimo V. I. šalinama aplinkybė, kad jis smurtaudamas prieš D. I. ir R. I. sukėlė išgąstį nukentėjusiajai nepilnametei dukrai D. I., gim. (duomenys neskelbtini).
BK 140 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už 1 dalyje nurodytos veikos padarymą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Taigi, BK 140 straipsnyje nenumatyta atsakomybė už išgąsčio sukėlimą. D. I. neblaivaus kaltinamojo smurtiniai veiksmai prieš jos brolį ir motiną be abejonės sukėlė išgąstį. Jai, nepilnametei, teko kviesti policiją. Ji kalbėdama su BPC operatoriumi prašė, kad policija atvažiuotų greičiau (t.1, b.l. 85-87). Visgi tai, kad kaltinamasis smurtaudamas prieš kitus šeimos narius išgąsdino nepilnametę dukrą D. I., neužtraukia jam atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d.
Kaltinamojo veika pagal nukentėjusiems sukeltas pasekmes ir kvalifikuojantį veikos padarymo šeimos nariams požymį sudaro BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Kaltinamasis neigia įvykio metu buvęs neblaivus, atvykus policijos pareigūnams atsisakė tikrintis girtumą alkoholio matuokliu, todėl nėra duomenų apie jo girtumo laipsnį. Kaltinamojo girtumo faktą patvirtina jo parodymai, kad jis tą vakarą pas V. B. gėrė alų. Teismo posėdyje teigė išgėręs vieną skardinę alaus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad negali pasakyti kiek išgėrė alaus, jautėsi blaivus (t.1, b.l.119-120). Liudytojas V. B. teisme patvirtino, kad su V. I. išgėrė po vieną skardinę alaus. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. išgerto alkoholio kiekio nenurodė (t.1, b.l.94). Nukentėję D. I. ir R. I. teigia, kad kaltinamasis į namus grįžo neblaivus. D. I. pranešdama apie įvykį BPC taip pat nurodė „mušasi girtas (duomenys neskelbtini)“ (t.1, b.l. 86). Liudytojas L. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. I. atrodė akivaizdžiai neblaivus – jo judesiai buvo nekoordinuoti, svirduliavo, kalba nerišli, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas (t.1, b.l. 99-102). Aptarti įrodymai patikimai patvirtina, kad kaltinamasis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vertinant jo neadekvačią reakciją į namuose pamatytą naują baldą, kitas veikos padarymo aplinkybes, akivaizdu, kad apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui todėl ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia.
Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Jis smurtavo prieš du savo šeimos narius.
V. I. nusikalto būdamas neteistas, tačiau jo atžvilgiu jau buvo baigiamas ikiteisminis tyrimas dėl jo 2017-06-27 pasipriešinimo policijos pareigūnui ir nesunkaus pastarojo sveikatos sutrikdymo bei atnaujintas tyrimas dėl 2016-11-26 smurto prieš nukentėjusiąją R. I., kuris jo atžvilgiu buvo nutrauktas remiantis BK 38 str. Šios aplinkybė charakterizuoja kaltinamąjį kaip smurtaujantį, keliantį pavojų savo šeimos nariams ir kitiems asmenis. V. I. tiek ankstesnes, tiek šią veiką padarė būdamas girtas, daugelį kartų baustas administracine tvarka, dauguma pažeidimų susiję su alkoholio vartojimu. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu. V. I. dirba, darbovietėje teigiamai charakterizuojamas, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio negauta, tačiau jo elgesys šeimos aplinkoje jį charakterizuoja kaip girtaujantį ir smurtaujantį asmenį, kuris savo elgesio kritiškai nevertina, o kaltina nuo jo nukentėjusius asmenis.
Įvertinus V. I. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei sankcijos vidurkis (BK 61 str.).
V. I. nusikalto dar neturėdamas teistumo, dirba, darbovietėje gerai charakterizuojamas, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, t.y. remiantis BK 75 straipsniu atidedant bausmės vykdymą ir skiriant pareigas, kurios taisomai veiktų jo elgesį.
Nukentėjusi R. I. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 1500, o nukentėjęs D. I. - 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusi R. I. neturtinės žalos dydį grindė tuo, kad dėl kaltinamojo smurto sukeltų pasekmių vartojo vaistus, sutriko miegas, pašlijo sveikata, patyrė didelius išgyvenimus, kai kaltinamasis jos akivaizdoje mušė sūnų.
Nukentėjęs D. I. neturtinės žalos dydį grindė tuo, kad 3 – 4 mėnesius jautė kaltinamojo prieš jį vartoto smurto padarinius, nes sutriko miegas, pasidarė irzlus, gėrė vaistus, kurį laiką jautė fizinį skausmą.
Nukentėjusiųjų ieškiniai tenkinami iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nustatant R. I. ir D. I. padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jų patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, į tai, kad žala padaryta tyčiniais veiksmais, kad pasikėsintą į didžiausią vertybę – žmogaus sveikatą. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį (dirba, turi nekilnojamojo ir registruojamojo turto) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika priteistina kiekvienam po 300 eurų neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-393-489/2017).
Dėl atstovavimo išlaidų
Nukentėjusiajai R. I. priteistinos jai teisinę pagalbą teikusios advokatės atstovavimo išlaidos – 450 eurų (t.2, b.l.19, 61). Advokatė susipažino su bylos medžiaga, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose (t.2, b.l.15, 22-25, 48-49, 62-66), todėl atstovavimo išlaidos laikytinos adekvačiomis jos darbui ir atitinkančiomis teisingumo bei protingumo kriterijus ir priteistinos iš kaltinamojo visa apimtimi (BPK 106 str. 2 d.).
Kaltinamajam V. I. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios R. I., išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie nukentėjusios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, gyventi skyrium nuo nukentėjusios ir nesiartinti prie jos josios gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l.128-129).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
V. I. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018-02-20 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo vieneriems metams trims mėnesiams bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiųjų G. K., R. I., D. I., per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72¹ straipsniu, skirti V. I. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų R. I. ir D. I. tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, uždraudžiant jam bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiais R. I. ir D. I., lankytis jų gyvenamojoje vietoje.
Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpius 2016 m. lapkričio mėn. nuo 26 d. 1.15 val. iki 27 d. 13.05 val. (dvi dienas), 2017 m. birželio mėn. nuo 27 d. 1.30 val. iki 28 d. 11.07 val. (dvi dienas), 2017 m. lapkričio mėn. nuo 4 d. iki 6 d. (dvi dienas).
Priteisti iš V. I. po 300 eurų R. I. ir D. I. nusikaltimu jiems padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš V. I. 450 eurų R. I. advokato atstovavimo išlaidų.
Iki bausmės vykdymo pradžios V. I. palikti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios R. I., išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie nukentėjusios, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, gyventi skyrium nuo nukentėjusios ir nesiartinti prie jos josios gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini)
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.