Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutarties J. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (toliau – Institucija) viršininkas A. V. 2012 -01-03 nutarimu nubaudė J. G. (toliau – pareiškėjas) 400 Lt pinigine bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnyje padarymą, už tai, kad jis 2011-12-17, 12 val. 40 min., Pagėgių gyvenvietėje, vairuodamas automobilį VW Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš kelio ženklą „STOP“, kuris įrengtas prieš geležinkelio pervažą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 175 punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

J. G. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK125 straipsnio, kuriame numatyta atsakomybė už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, todėl apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, jog paskirta nuobauda yra per griežta.

ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatyta bauda nuo 300 Lt iki 500 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2 iki 4 mėnesių. Institucijos pareigūnas, skirdamas nuobaudą apeliantui už ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, t.y. į tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai galisi padaręs minėtą pažeidimą, taip pat į tai, kad apeliantas turi galiojančią administracinę nuobaudą, ir pareiškėjui paskyrė 400 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Apeliantas mano, kad yra pagrindas jam taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą – netaikyti vienos iš ATPK 125 straipnio sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau šis apelianto skundo argumentas yra nepagrįstas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsni). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Pažymėtina ir tai, kad jo teisė vairuoti transporto priemonę nėra tiesiogiai susiję su darbinėmis funkcijomis, tai nėra susiję su profesionaliu darbinių funkcijų atlikimu.

J. G. padarė šiurkštų KET pažeidimą – pravažiavo per geležinkelio pervažą nenustojęs prieš kelio ženklą „STOP“, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę ne sau ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad J. G. gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra tik jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jos nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Pabrėžtina, kad jokių kitų ypatingų, išimtinių duomenų, kurie bylotų pažeidėjo naudai ir sudarytų pagrindą jam taikyti ATPK 30¹ straipsnį, byloje nesurinkta. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones pažeidėjui reikalinga tiesiogiai vykdant darbines funkcijas, nėra išimtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą išimtinai švelninti jo atsakomybę, kadangi tai nesusiję su profesionaliu darbinių funkcijų vykdymu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir tokios pozicijos nuosekliai laikosi), jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N14–2082/2006, N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Kartu pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Apeliantas žinojo, kad transporto priemonė jam reikalinga darbe, tačiau tai jo nuo KET pažeidimo nesulaikė. Taigi, ta aplinkybė, jog J. G. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dirbant, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog J. G. pagal ATPK 125 straipsnį paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, o pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti vienos iš ATPK 125 straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – administracinėn atsakomybėn patrauktam J. G., nėra. Kita vertus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui paskirtas minimaliam – 2 mėnesių – terminui.

Apylinkės teismas išnagrinėjo bylą ištyręs visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir vadovaudamasis įstatymo nuostatomis. Keisti pirmosios instancijos teismo nutartį apelianto skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir neskundžiama.