- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-08
- Bylos Nr.
- 2-2017/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- R. E.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr.2-4407-611/2013 pagal ieškovės R. E. ieškinį atsakovams likviduojamai akcinei bendrovei bankui SNORAS ir L. I. dėl hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. E. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams bankrutuojančio banko Snoras administratoriui ir L. I. dėl hipotekos sandorio nuginčijimo, kuriuo prašė pripažinti hipotekos sandorį, sudarytą tarp AB bankas SNORAS ir L. I., kuriuo pastarasis įkeitė jam nuosavybės teise priklausančią nekilnojamojo turto dalį, esančią (duomenys neskelbiami), negaliojančiu.
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti bet kokiu būdu perleisti nurodytą nekilnojamąjį turtą pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokio sandorio būdu, o taip pat vykdyti teismų sprendimus ar hipotekos įsipareigojimus iki to laiko, kol nebus išspręstas ieškinys. Savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, jog ieškovės žiniomis, antstolis pradeda išieškojimą iš hipotekos sutartimi įkeisto nekilnojamojo turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi ieškovės R. E. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio motyvus bei pateiktus įrodymus, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad byloje nėra pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio dėl hipotekos sandorio negaliojimo, atitinkamai dėl šios priežasties negalėjo taikyti ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, teismas pažymėjo, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik tarp atsakovų sudaryto hipotekos sandorio galiojimo patikrinimas, todėl ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti perleisti (pirkimo-pardavimo sutarties, dovanojimo ar kitokio sandorio pagrindu) ginčo dalyku esantį turtą net nėra susijęs su nagrinėjama byla, todėl prašymas šioje dalyje neatitinka proporcingumo principo, dėl ko kaip nesusijęs su nagrinėjama byla ir šiuo pagrindu nebuvo tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė R. E. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbiami).
1. Teismas neįsigilino į ieškovės prašymų esmę – pripažinti jos vaikų, dvynukų (duomenys neskelbiami) išlaikymą prioritetiniu atžvilgiu BAB banko SNORAS turimai hipotekai atsakovui - vaikų tėvui L. I.. Skundžiama nutartis pažeidžia vaikų išlaikymo prioritetą.
2. Atsakovas L. I. neturi pastovaus uždarbio, jo pajamos labai mažos, todėl nežiūrint į esamus turto apribojimus, susijusius su prievolėm, kurios atsirado iki pareigos išlaikyti vaikus, vaikų išlaikymui būtina priteisti turtą (CK 3.196 str. 1 d. 3 p.).
3. Norint užtikrinti dvynukų vaikų išlaikymą būtina taikyti ne tik laikinąsias apsaugos priemones įkeistam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbiami), bet ir sustabdyti vykstančias minėto nekilnojamojo turto varžytines.
4. Teismas neteisus teigdamas, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik tarp atsakovų sudaryto hipotekos sandorio galiojimo patikrinimas – ieškovė prašo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu, o ne jį tikrinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas bankrutavusi AB bankas SNORAS prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis yra įsiteisėjusi, šios nutarties pagrindu iš skolininko ir įkeisto nekilnojamojo turto savininko L. I. išieškoma AB bankui SNORAS priteista 187 560,80 eurų skola. Atsakovo teigimu, apeliantės pareikštų reikalavimų pagrindžiančių aplinkybių preliminarus vertinimas nesudaro pagrindo manyti apie būtinumą stabdyti išieškojimo veiksmus vykdymo procese.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas L. I. pritaria savo vaikų mamos (ieškovės) prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbiami), kuris yra įkeistas hipoteka BAB bankui SNORAS ir šiuo metu vyksta jo varžytinės. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 26 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. 2-1267-565/2013) priteisė BAB banko SNORAS naudai iš laiduotojo M. Z. 628 633,75 Lt skolą, todėl bankas SNORAS skolos išieškojimą galėtų pradėti nuo laiduotojo M. Z..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nepritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomos sąlygos. Pirma, ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, teismas turi konstatuoti, jog nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Ginčo atveju teismas nenustatė abiejų šių sąlygų egzistavimo, todėl ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Apeliantės manymu, teismas neįsigilino į ieškovės prašymų esmę – pripažinti jos vaikų, dvynukų (duomenys neskelbiami) išlaikymą prioritetiniu atžvilgiu BAB banko SNORAS turimai hipotekai atsakovui - vaikų tėvui L. I.. Anot apeliantės, skundžiama nutartis pažeidžia vaikų išlaikymo prioritetą.
Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, jog 2008 m. sausio 31 d. tarp AB banko SNORAS ir L. I. buvo sudaryta vartojamosios paskolos su užstatu sutartis Nr. 031-03119 (toliau – sutartis) (15-23 b.l.). Šios sutarties 6 punktas patvirtina, jog paskolos gavėjas (atsakovas L. I.) visišką sąlygų įvykdymą užtikrina: 40/100 dalies gyvenamojo namo ir 823/1093 dalies žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbiami) hipoteka (6.1., 6.2. p.), M. Z. laidavimu (6.3. p.) bei visu kitu paskolos gavėjams priklausančiu turtu (6.4. p.). Iš hipotekos lakšto turinio matyti, jog įkeičiamo daikto savininkas yra L. I. (24-27 b. l.). Pažymėtina, jog ieškovės R. E. ir atsakovo L. I. vaikai (duomenys neskelbiami) gimė 2011 m. spalio 7 d. Taigi, atsakovo L. I. prievolė bankui SNORAS atsirado iki vaikų gimimo ir sudarant sutartį (hipotekos sandrorį) vaikų interesai nebuvo pažeisti.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovė su ieškiniu atsakovui L. I. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl išlaikymo priteisimo (4-6 b. l.). Vilniaus miesto apylinkės teismas, vertindamas, jog siekiant užtikrinti vaikų teisę į išlaikymą bei užtikrinant būsimo teismo sprendimo vykdymą, 2013 m. sausio 25 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės R. E. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti, areštavo atsakovui L. I. priklausantį nekilnojamąjį turtą ieškinio reikalavimų sumai – 204 000 Lt (7-8 b. l.).
Iš byloje esančios 2008 m. vasario 5 d. kredito sutarties Nr. 1760818010379-35 turinio matyti, kad AB SEB bankas ieškovei būsto, esančio (duomenys neskelbiami), pirkimui suteikė kreditą (31-33 b. l.). Savo procesiniuose dokumentuose apeliantė nurodo, kad jos ir atsakovo L. I. vaikai gyvena (duomenys neskelbiami), t.y. kartu su ieškove jos bute (1, 4 b. l.).
Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog norint užtikrinti dvynukų vaikų išlaikymą būtina taikyti ne tik laikinąsias apsaugos priemones įkeistam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbiami), bet ir sustabdyti vykstančias minėto nekilnojamojo turto varžytines.
Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teismui patenkinus ieškovės ieškinį dėl išlaikymo priteisinimo nepilnamečiams vaikams, apeliantė, kaip kreditorė, galės ginti savo vaikų interesus pareikšdama teismui ieškinį dėl lėšų, atsiradusių iš vykdymo proceso metu įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo, dalies, viršijančios hipotekos kreditoriaus reikalavimus, priteisimo.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgė į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1d., 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį nepakeistą.