- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-08
- Bylos Nr.
- e2A-2436-580/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01292-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. Z. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, VĮ „Registrų centras“ Gyventojų registro tarnyba, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja J. Z. pareiškimu prašė ištaisyti civilinės būklės akto įrašą Nr. 2844, įrašytą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, išbraukiant įrašą apie tai, kad jos santuoka su P. Z. anuliuota pagal Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismo 1964 m. sausio 11 d. sprendimą.
Pareiškėja nurodė, kad su P. Z. Susituokė (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis mirė 1987-01-24. Santuoka nebuvo ir negalėjo būti anuliuota, nes iki pat sutuoktinio mirties jie gyveno kartu. Į teismą dėl santuokos anuliavimo nesikreipė ir to daryti nesiruošė. Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismo dokumentų fonde esančių 1964 m. abėcėlinės rodyklės lapuose įrašyta O. P. M. ir P. B. Z. civilinė byla Nr. 247¹. Šios bylos sprendime nėra duomenų apie tai, kas buvo ieškovu ir atsakovu, neatitinka pareiškėjos inicialai, jos sutuoktinio pavardė. Darytina išvada, kad 1964 m. civilinės bylos Nr. 247¹ šalys buvo ne pareiškėja ir jos sutuoktinis P. Z.. Paaiškino, kad iki santuokos kartu dirbo su P. Z.. Kur jis gyveno iki santuokos – nežino, tačiau sakė, kad gyvena vienas. Girdėjo, kad P. Z. iki jų santuokos buvo kartą vedęs. P. Z. niekada nesakė, jo pase nebuvo žymos apie santuoką, todėl pareiškėja manė, kad teka už nevedusio asmens. Apie bylą dėl jos santuokos anuliavimo jai nebuvo žinoma. 1964 m. ji su P. Z. gyveno kartu, iš teismo pranešimų apie bylą negavo. Apie santuokos anuliavimą sužinojo tik nutraukus našlės pensijos mokėjimą. Nuo santuokos sudarymo ji su P. Z. gyveno šeimoje, slaugė jį prieš mirtį, iki šiol turi santuokos liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepime į pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Civilinės metrikacijos skyriuje saugomas pareiškėjos ir P. Z., gimusio (duomenys neskelbtini) santuokos įrašas, įrašytas 1962-12-22 Civilinės metrikacijos skyriuje, kuris buvo anuliuotas remiantis 1964-01-11 Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismo sprendimu. Nesant įrodymų, kad įrašas apie santuokos anuliavimą įrašytas nepagrįstai, buvo atmestas pareiškėjos Civilinės metrikacijos skyriui teiktas prašymas dėl santuokos akto įrašo ištaisymo išbraukiant įrašą dėl santuokos anuliavimo. Gyventojų registro duomenimis, P. Z. nuo 1939-07-16 iki 1987-01-24 buvo sudaręs santuoką su O. Z., gimusia (duomenys neskelbtini). Ši santuoka baigėsi 1987-01-24, mirus P. Z..
Papildomai paaiškino, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pradėjo rinkti duomenis apie dvigubas santuokas. Gyventojų registro tarnybos įrašai pilnai suvesti tik nuo 1986 m., todėl Civilinės metrikacijos skyriaus užklausta dėl pareiškėjos santuokos įrašo. Paaiškėjo, jog pareiškėjos ir P. Z. santuoka buvo anuliuota. P. Z., sudarydamas santuoką su pareiškėja, nurodė, kad yra nevedęs. Sudarant santuoką buvo tikrinami pasai, nes tuomet nebuvo santuokos registrų. Sudarius santuoką, buvo dedamas antspaudas pase. Galėjo būti, kad P. Z. pase nebuvo spaudo apie pirmąją santuoką. Sprendimas dėl santuokos anuliavimo Civilinės metrikacijos skyriuje nėra išlikęs, nes sprendimai, kurių pagrindu buvo daromi civilinės metrikacijos įrašai, nesaugomi ilgiau nei 5 metus. Nors santuokos liudijimo originalas išliko pas pareiškėją, teismo sprendimą dėl santuokos anuliavimo reikėjo vykdyti net ir negrąžinus santuokos liudijimo.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad įrašai registre atlikti Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus įrašų pagrindu, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškimo netenkino.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja J. Z. (iki santuokos – J. M., B.) susituokė su P. Z., Bernardo, gim. (duomenys neskelbtini), kuris mirė 1987-01-24. Pareiškėjai J. Z. 1997-07-01 paskirta našlės pensija. Gyventojų registro tarnybos 2016-01-25 duomenimis, pareiškėja yra registruota kaip netekėjusi, P. Z. nurodytas kaip miręs santuokoje, buvusi sutuoktinė – O. Z., su kuria santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). P. Z. mirties data įregistruota 2015-02-09, todėl patikslinti O. Z. duomenys, šeiminę padėtį pakeičiant iš „mirusi santuokoje“ į „mirusi našle“. Akivaizdi esminė aplinkybė, kad O. Z. buvo santuokoje su P. Z. iki jo mirties. Teismas darė išvadą, kad iki santuokos su pareiškėja sudarymo P. Z. buvo vedęs ir pirmoji jo santuoka nebuvo pasibaigusi.
Pareiškėjos ir P. Z. sudarytos santuokos metu (1962 m.) galiojusiuose teisės aktuose (1940 m. LTSR Konstitucijoje, 1946 m. RTFSR santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodekse), kaip ir dabar galiojančio Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtintas monogamijos principas. Pagal Lietuvoje galiojusio 1946 m. RTFSR santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodekso (toliau – SŠGK) 132 straipsnį, norintieji įregistruoti santuoką privalėjo savo parašais patvirtinti, kad nei vienas iš jų nėra kitoje santuokoje. Iš byloje esančio 1962-12-22 santuokos akto įrašo Nr. 2844 matyti, kad P. Z. jame nurodytas nevedusiu, pažymėta, kad metrikacijos skyriui buvo pateiktas jo pasas. Nors pasas neišlikęs, tačiau labiausiai tikėtina, kad galimybė sudaryti antrą santuoką, nenutraukus pirmosios, P. Z. atsirado žymos pase nebuvimo. Pažymėjo, kad santuokos akto įraše P. Z. gyvenamoji vieta nurodyta ta pati, kaip ir jo sutuoktinės O. Z..
Teismas nustatė, kad 1964-02-28 pareiškėjos ir P. Z. santuokos akto įraše padarytas įrašas apie tai, kad LTSR Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismo 1964 m. sausio 11 d. sprendimu santuoka anuliuota. Vilniaus apskrities archyvas nurodė, kad sprendimo, kurio pagrindu padarytas įrašas dėl santuokos anuliavimo, archyve nėra, nes Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismo 1964 m. civilinių bylų sprendimai archyvui neperduoti. Vilniaus apskrities archyve saugomos 1964 m. bylų abėcėlinės rodyklės lapuose matyti, kad šiame teisme 1964 m. nagrinėta civilinė byla Nr. 247¹ dėl atsakovų M. O. J. ir Z. P. B. santuokos. Vilniaus miesto apylinkės teismo archyve ši byla nesaugoma.
Teismas nustatė, kad liudytojais apklausti pareiškėjos bei P. Z. dukra A. B. ir jos sutuoktinis A. B. paaiškino, kad pareiškėja ir P. Z. iki pat P. Z. mirties gyveno santuokoje. Nors A. B. iš giminių buvo girdėjusi, kad tėvo santuoka nebuvo pirmoji, tėvas apie tai nieko nesakė.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo, aplinkybės, ar pareiškėjai buvo žinoma apie tai, kad P. Z., sudarydamas su ja santuoką, buvo kitoje santuokoje, ar ji buvo informuota apie santuokos anuliavimo bylą nėra reikšmingos. Byloje nesprendžiamas klausimas, susijęs su priimto sprendimo dėl santuokos anuliavimo teisėtumu ir pagrįstumu, nagrinėjamas tik klausimas, ar pagrįstai Civilinės metrikacijos įstaigoje padarytas įrašas apie santuokos anuliavimą. Teismas sprendė, jog sprendimo neišlikimas nėra pakankamas pagrindas nustatyti, jog pareiškėjos ir P. Z. santuoka nebuvo anuliuota ir kad įrašas apie tai padarytas nepagrįstai. Sprendimo neišlikimas nereiškia, jog tokio sprendimo nebuvo. Įrašas apie santuokos anuliavimą padarytas 1964-02-28, praėjus pusantro mėnesio nuo 1964-01-11 teismo sprendimo. Tai, kad byla dėl santuokos tarp pareiškėjos ir P. Z. 1964 m. nagrinėta teisme, patvirtina į bylą pateikta tų metų bylų abėcėlinė rodyklė. Mažai tikėtina, kad nesutapimai rodyklėje nurodytuose pareiškėjos inicialuose gali reikšti, jog nagrinėta byla dėl santuokos tarp kitos moters pavarde M. ir kito vyro, sutampančiais inicialais ir beveik tokia pačia „Z.“ pavarde. Labiau tikėtina, kad abėcėlinėje rodyklėje galėjo būti padaryta klaidų, kurios neįtakoja įrašo apie santuokos anuliavimą pagrįstumo. Nesutapimai abėcėlinėje rodyklėje nereiškia, jog jie buvo ir priimtame teismo sprendime.
Teismui nustačius, kad sudarant santuoką su pareiškėja nebuvo pasibaigusi ankstesnė P. Z. santuoka, panaikinus įrašą apie pareiškėjos ir P. Z. santuokos anuliavimą, būtų sudaryta monogamijos principą pažeidžianti teisinė situacija, kuomet civilinės metrikacijos įstaigose, viešuose registruose būtų registruota vieno asmens santuoka su dviem sutuoktinėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Pareiškėja J. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ištaisyti civilinės būklės akto įrašą Nr. 2844, įrašytą 1962-12-22 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, išbraukiant įrašą, įrašytą 1964-02-28 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjo: „Santuoka anuliuota pagal Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismo 1964 m. sausio 11 d. sprendimą“.
Nurodė, kad byloje nepakanka neabejotinų faktinių duomenų apie jos ir P. Z. santuokos anuliavimą. Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismo 1964-01-11 sprendimas neišlikęs, Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismo dokumentų fonde esančių 1964 m. civilinių bylų abėcėlinės rodyklės lapuose įrašytoje 1964 m. civilinėje byloje Nr. 2471 yra nurodytos O. P. M. ir P. B. Z. pavardės, kurios neatitinka pareiškėjos inicialų (J. B.) ir neatitinka mirusio sutuoktinio pavardės (Z.). Teigė, kad teismo sprendimas paremtas prielaidomis.
Argumentas dėl monogamijos principo pažeidimo yra netinkamas, nes teisinis aiškumas ir apibrėžtumas bei pareiškėjos socialinių teisių apsauga yra didesnė vertybė, negu galimai susidarysianti teisinė situacija, kuri gali būti tinkamai išspręsta ateityje.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje yra saugomas pareiškėjos, gimusios 1934 m. liepos 23 d., ir P. Z., gimusio (duomenys neskelbtini)., santuokos akto įrašas Nr. 2844, įrašytas 1962 m. gruodžio 22 d. civilinės metrikacijos skyriuje, kuris pagal Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismo 1964 m. sausio 11 d. sprendimą buvo anuliuotas. Tai reiškia, kad minėti asmenys laikomi nesusituokusiais. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus surinktuose dokumentuose ir pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nebuvo dokumentinių įrodymų, patvirtinančių įrašas padarytas nepagrįstai.
Gyventojų registro duomenų centrinės bazės duomenimis P. Z., gimęs (duomenys neskelbtini)., nuo 1939 m. liepos 16 d. iki 1987 m. sausio 24 d. buvo sudaręs santuoką su O. Z., gimusia 1921 m. rugsėjo 6 d. Minėtų asmenų santuoka pasibaigė 1987 m. sausio 24 d., mirus P. Z..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Apeliacinis procesas šiuo atveju vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo.
Esminis apeliantės skundo teiginys yra tas, kad byloje nėra pakankamai tikrų, neabejotinų faktinių duomenų (įrodymų) apie jos (apeliantės) ir P. Z. santuokos anuliavimą, o teismo sprendimas paremtas prielaidomis.
Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo sprendimo motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą dėl civilinės būklės akto įrašo anuliavimo teisingumo. Byloje surinkti įrodymai patvirtino, jog P. Z. buvo sudaręs santuoką su O. Z.. Santuokos sudarymo faktą patvirtino pati pareiškėja. Byloje apklausta liudytoja A. B. nurodė, kad iš giminių buvo girdėjusi, jog tėvo P. Z. santuoka nebuvo pirmoji santuoka. Byloje esančiame prašyme dėl asmens dokumento pakeitimo O. Z. yra nurodžiusi, jog pirmoji santuoka su P. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini) m., buvo sudaryta Zarasų rajono civilinės metrikacijos biure. Iš santuokos akto įrašo Nr. 2844 matyti, jog P. Z. gimęs Zarasų rajone, taip pat sutampa nurodyti gimimo metai. Akivaizdu, kad santuokos akto įraše P. Z. apie save nurodė neteisingus duomenis, nes jis patvirtino esąs nevedęs, nors tiek pareiškėja, tiek jos dukra yra pripažinusios, kad P. Z. buvo vedęs. Taigi santuokos sudarymo metu P. Z. turėjo būti išsiskyręs, tačiau jo pateiktame pase nebuvo atžymos apie santuokos nutraukimą. Tai patvirtina, jog P. Z. pase nebuvo įrašo apie santuokos sudarymą. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog P. Z. buvo 1939-07-16 įregistravęs santuoką su O. Z. dar prieš sudarydamas santuoką su pareiškėja (1962-12-22).
Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismo dokumentų fonde esančių 1964 m. civilinių bylų abėcėlinės rodyklės lapuose įrašyta Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismo 1964 m. civilinė byla Nr. 247¹, kurioje spręstas klausimas dėl santuokos anuliavimo tarp asmenų iš esmės tas pačias pavardes turėjusių asmenų. Pavardžių nesutapimai galėjo atsirasti ir dėl vardų bei pavardžių rašymo lietuvių ir rusų kalbomis skirtumų. Bylos duomenimis, originalus išrašas iš Vilniaus miesto Spalio rajono liaudies teismo 1964 m. civilinėje byloje Nr. 247¹ buvo sudarytas rusų kalba, M. bei Z. pavardes užrašant rusų kalba. Įrašas dėl santuokso anuliavimo padarytas 1964-02-28, teismo sprendimas priimtas 1964-01-11. Datos taip pat atitinka terminą sprendimui vykdyti.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog tiek galioję (1946 m. RTFSR santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodeksas), tiek galiojantys (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.16 straipsnis) įstatymai draudžia poligamiją. Priešingu atveju nagrinėjamoje byloje susidarytų teisinė situacija, kuomet su P. Z. laikotarpiu nuo 1962-12-22 (santuokos sudarymo su pareiškėja) iki 2000-02-16 (O. Z. mirties) būtų sudarytos dvi santuokos, o tokia aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sukeltų daugiau teisinio neapibrėžtumo, kadangi tokia aplinkybė būtų kliūtis įvairioms valstybinėms institucijoms nustatyti reikšmingus faktus, būtų neaišku kuriai sutuoktinei teikti prioritetą, taip pat galimai kiltų ginčai tarp P. Z. palikuonių dėl juridinių faktų (paveldėjimo ir pan.).
Apeliantė teismui nepateikė jokių naujų aplinkybių ar argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingą išvadą, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Vien ta aplinkybė, jog apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvais, nėra pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Teismas atmeta apeliantės teiginius, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas prielaidomis. Priešingai, skundžiamas sprendimas buvo grįstas civiliniame procese galiojančia tikėtinumo taisykle, įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Be kita ko, iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas rinko papildomus duomenis iš įvairių archyvų, tačiau archyvuose išsamesnių duomenų neišlikę. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, taigi sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Pareiškėjos J. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.