- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-30
- Bylos Nr.
- 1A-357-348-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00733-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
- Nuteistasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- R. T.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė, Jelena Koltakova
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-3574-348/2011
Teisėja Jūratė Bučmienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00733-2009-3
2011 m. gegužės 30 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Emilijos Akelienės ir Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Rasai Kalkauskienei, nuteistajam R. M., nukentėjusiosios atstovei advokatei Jelenai Koltakovai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. ir nukentėjusiosios R. T. apeliacinius skundus dėl 2011 m. vasario 28 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 150 str. 1 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2009-08-08 iki 2009-08-06.
Iš R. M., o jam neturint pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti, iš V. M., priteista nukentėjusiajai R. T. 4000 Lt neturtinės žalos ir valstybei 900 Lt už antrinę teisinę pagalbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. nuteistas už tai, jog 2009 m. birželio mėn. pabaigoje tikslesnė data nenustatyta apie 11 val. (duomenys neskelbtini), jėga užsisodinęs nukentėjusiąją R. T. ant mopedo, nusivežė ją už miško (duomenys neskelbtini), kur pasinaudodamas nukentėjusiosios R. T. bejėgiška būkle dėl psichinės negalios, liepė jai rankomis dirginti jo varpą – tokio fizinio sąlyčio būdu tenkino savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią – atliko seksualinės prievartos veiksmus.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. M. apeliaciniu skundu prašo 2011-02-28 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti. Skunde nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė yra per giežta, nes jis nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos bei būdamas laisvėje galėtų padėti savo motinai, kuri vienintelė šeimoje dirba.
Nukentėjusioji R. T. apeliaciniu skundu prašo 2011-02-28 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria jai iš R. M. priteista 4000 Lt neturtinės žalos ir iš R. M., o jam neturint pakankamai turto ar užmokesčio padarytai žalai atlyginti, iš V. M., priteisti jai 20 000 Lt neturtinės žalos.
Skunde nurodo, jog apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį neįvertino visų turinčių reikšmės bylai aplinkybių, susijusių su jos dvasinais išgyvenimais bei neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką neturtinės žalos nustatymo dydžio klausimu. Nors apylinkės teismas konstatavo, jog ji dėl R. M. nusikalstamos veikos patyrė seksualinę prievartą, jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei ji patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau teismas neįvertino jos dvasinių išgyvenimų, kurie sudaro neatskiriamą dalį neturtinės žalos apibrėžtos CK 6.250 str. 1 d. Apeliantės nuomone, teismas neįsigilino į dvasinių išgyvenimų aplinkybes konstatuotas teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte bei kituose medicininiuose dokumentuose. Be to, nebuvo atsižvelgta ir į tai, jog jai 2008-06-05 nustatytas darbingumo lygis 25 %, ji yra priskiriama prie visuomenės labiau pažeidžiamų asmenų. Skundo autorės teigimu, teismas vertindamas patirtą neturtinę žalą prioritetą suteikė sukeltų pasekmių trukmei, o ne neįgalaus žmogaus teisių užtikrinimo svarbai, tuo pažeisdamas Neįgaliųjų teisės konvencijos nuostatas. Skundo autorės teigimu, apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį netinkamai aiškino ir taikės CK 6250 str. 2 d. nuostatas bei LR Konstitucijos principus.
Nukentėjusioji R. T. atsikitimu į nuteistojo R. M. apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei nurodo, jog teismas skirdamas bausmę teisingai įvertino visas aplinkybes aiškiai ne per griežtą bausmę. Jos mažinti skundo motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios R. T. atstovė advokatė J. Koltakova, prokuroras prašė nukentėjusiosios R. T. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, o nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistasis R. M. ir jo gynėjas advokatė R. Kalkauskienė prašė nukentėjusiosios R. T. apeliacinį skundą atmesti, o R. M. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas ir civilinio kodekso nuostatos dėl žalos atlyginimo pritaikytos tinkamai.
Kadangi nukentėjusioji R. T. nesutinka tik su priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžiu, nuteistasis R. M. dėl bausmės dydžio, todėl teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendis plačiau neanalizuojamas ir nagrinėjamas skundų ribose (LR BPK 320 str. 3 d.).
Dėl nukentėjusios R. T. apeliacinio skundo
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje klausimą, vadovautasi Civilinio kodekso normomis. Šio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).
Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu, negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusio asmens padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.
Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, vadovaudamasis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, kur nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nors nukentėjusioji R. T. savo vidiniu vertinimu mano, kad buvo padaryta 20000 litų neturtinė žala, tačiau teismas pagrįstai jos ieškinį tenkino tik iš dalies ir nustatė mažesnį t.y. 4000 litų neturtinę kompensaciją. Pažymima tai, jog apylinkės teismas itin kruopščiai įvertino visas bylos aplinkybes ir motyvuotai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį.
Įvertinusi padaryto nusikaltimo sunkumą, konkrečias jo aplinkybes, nuteistojo kaltę, pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, o taip pat atsižvelgusi į jauną nuteistojo amžių bei galimybę atlyginti padarytą žalą, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija nėra aiškiai per maža ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pažymima tai, jog LR CK 6.282 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydi, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas kruopščiai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 150 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.251 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje, neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teismas motyvavo, kodėl priteisė iš nuteistojo R. M. 4000 Lt. dydžio neturtinę žalą. Kolegija su nurodytais motyvais sutinka, jie atitinka įstatymų reikalavimus, todėl nuosprendį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.
Dėl nuteistojo R. M. apeliacinio skundo
Bausmė R. M. paskirta teisingai ir jos keisti ar mažinti nėra teisinio pagrindo. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
R. M. sunkų tyčinį nusikaltimą, charakterizuojamas neigiamai. 2008-11-17 Jonavos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu 2008-11-19 Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo, R. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 178 str. 2 d. ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas. Šiuo nuosprendžiu yra nuteisiamas jau trečią kartą. Iš Jonavos rajono Žeimių vidutinės mokyklos charakteristikos matyti, jog R. M. charakterizuojamas neigiamai, pamokas lankė blogai, daug jų praleisdavo be pateisinamos priežasties, dažnai konfliktuodavo su mokytojais, bėgdavo iš pamokų. Iš Jonavos politechnikos mokyklos pateiktos informacijos matyti, jog R. M. šioje mokykloje mokėsi nuo 2007-09-01 iki 2009-06-29, tačiau 2009-06-29 direktoriaus įsakymu buvo išbrauktas iš mokinių sąrašo. Be to, Jis nuo 2010-03-01 buvo įrašytas į policiją dominuojančių veikų apskaitą. Visa tai duoda pagrindą manyti, jog švelnesnės ar kitos rūšies bausmės R. M. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmės rūšį ar dar labiau sumažinus jos dydį, nebus įgyvendintas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik padarytos nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių bei kaltininko asmenybės teisingu įvertinimu, bet ir nuo nusikalstamų veiksmų nukentėjusio asmens teisėtų interesų suvokimu, siekiu juos saugoti ir apginti baudžiamajam įstatyme numatytomis priemonėmis. Paskirtoji bausmė yra teisinga, nes nuosprendyje įvertinti ne tik kaltininko, bet ir nukentėjusiosios interesai, nė vienam iš jų nesuteikiant prioritetinės reikšmės.
Kolegijos nuomone, būtent teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Dėl to paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui ir dar labiau švelninti bausmę nėra objektyvaus pagrindo.
Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiajai R. T. 2009-09-11 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir jos interesus atstovavo advokatė Jelena Koltakova. Valstybės išlaidos pagal šį sprendimą už laikotarpį nuo 2011-02-18 iki 2011-03-21, nuo 2011-03-22 iki 2011-04-11 ir nuo2011-04-12 iki 2011-05-10 sudaro 720 Lt. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šias išlaidas paskaičiavo vadovaudamasi Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimą Nr. 69 (red. 2006-05-02 Nr.396). Šios išlaidos, kurių bendra suma apeliacinės instancijos teisme 720 Lt., priteistinos vadovaujantis LR BPK 106 str. 2 d. valstybės naudai iš nuteistojo R. M., o jam neturint turto ar darbo užmokesčio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti iš civilinės atsakovės V. M..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
nukentėjusiosios R. T. ir nuteistojo R. M. apeliacinius skundus atmesti.
Iš nuteistojo R. M., o jam neturint pakankamai turto ar uždarbio padarytai žalai atlyginti, iš V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei 720 (septynis šimtus dvidešimt) litų už advokato suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. T. (Priteisto antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į VMI prie LR Finansų ministerijos sąskaitą įmokos kodas 5630, sąskaitos numeris LT (duomenys neskelbtini)).