Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-10-05 · Civilinė byla Nr. e2S-910-796/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-05
Bylos Nr.
e2S-910-796/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Ieškovas
G. M.
Atsakovas
A. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-910-796/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02036-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.12; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.6.1.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui A. V. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. V. (A. V.) periodinėmis išmokomis po 475 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui A. V. iš viso – 3 800 Eur; paskirti ieškovę išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašė ieškinį palikti nenagrinėtą arba perduoti civilinę bylą nagrinėti užsienio valstybės teismui. Atsakovas nurodė, kad vaikas, vaiko motina ir jis yra registruoti bei gyvena (duomenys neskelbtini), ten valstybė kompensuoja 70 proc. vaiko išlaidų. Atsakovas mokėjo vaikui išlaikymą, kol pati ieškovė paprašė nemokėti, tam, kad gautų valstybės išmokas: valstybė ieškovei su vaiku yra skyrusi butą, už jį nereikia mokėti, ieškovė gauna vienišos mamos piniginę paramą. Atsakovas nurodė, jog dėl to visi klausimai turi būti sprendžiami pagal šalių nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), civilinė byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė nuomonę dėl gauto teismingumo prašymo – prašoma bylą ir toliau nagrinėti Lietuvos Respublikoje. Nurodė, jog ieškovės prašymas teismingas Lietuvos Respublikos teismams, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Reglamentas Nr. 4/2009), ieškinį reiškiant pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pažymėjo, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, atsakovas kartais grįžta į (duomenys neskelbtini), nes po (duomenys neskelbtini) išstojimo iš Europos Sąjungos, norint neprarasti nusistovėjusio statuso minėtoje valstybėje, privaloma aplankyti (duomenys neskelbtini), kitaip atsakovas ten neturės teisės dirbti. Nurodė, kad aplinkybę, jog atsakovas gyvena Lietuvos Respublikoje, įrodo ir atsakovo pateiktas rašytinis pranešimas, kad jis gyvena Lietuvoje ir jam tapo žinoma apie bylos nagrinėjimą. Tai, kad atsakovas pateikė atsiliepimą po dokumentų įteikimo Lietuvos Respublikoje ir nurodė savo gyvenamąjį adresą Lietuvoje, nėra sutapimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi atsakovo prašymas tenkintas ir ieškovės ieškinys atsakovui dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui paliktas nenagrinėtas; išaiškinta, kad ieškovė turi teisę kreiptis į (duomenys neskelbtini) teismą. Teismo nutarties motyvai:

4.1. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė ir šalių nepilnametis vaikas gyvena (duomenys neskelbtini), ieškovė patvirtino nurodytas aplinkybes. Šalys nesutaria dėl to, kur yra faktinė atsakovo gyvenamoji vieta, nes nuo to priklauso bylos dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui teismingumas. Pažymėta, kad bylos nagrinėjimo metu gavus duomenis, jog proceso šalių nuolatinės gyvenamosios vietos yra ne Lietuvos Respublikoje (atsakovas nurodo gyvenantis (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis aktualiu Europos Komisijos pranešimu „Jungtinės Karalystės išstojimas ir Europos Sąjungos civilinės teisenos ir tarptautinės privatinės teisės taisyklės“ ir jame įtvirtintu išaiškinimu, reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo teismingumas spręstinas vadovaujantis 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos Konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – ir 2007 m. Konvencija), o ne Reglamentu Nr. 4/2009.

4.2. Teismas nurodė, kad 2007 m. Konvencija tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių išlaikymo bylose, tačiau, vertinant teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą, įtvirtina netiesiogines ir neigiamos jurisdikcijos taisykles (2007 m. Konvencijos 20 straipsnis), t. y. atsakovas gali ginčyti sprendimo dėl išlaikymo pripažinimą ir vykdymą remdamasis tuo, kad buvo pažeistos jurisdikcijos taisyklės, taip pat susitariančioji valstybė gali padaryti išlygą kuriai nors iš 2007 m. Konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų jurisdikcijos taisyklių. Šios taisyklės yra iš esmės analogiškos nustatytosioms Reglamente Nr. 4/2009, kuriuo remiasi ieškovės atstovas, t. y. teismas gali turėti jurisdikciją pagal atsakovo ar kreditoriaus gyvenamąją vietą, atsakovo pritarimą jurisdikcijai dalyvaujant procese, pagal vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, gyvenamąją vietą, jei proceso metu atsakovas taip pat gyveno toje valstybėje ir teikė vaikui išlaikymą pagal šalių susitarimą, išskyrus bylose dėl vaiko išlaikymo, taip pat jei sprendimą priėmė tos valstybės, kuri turėjo jurisdikciją byloje dėl tėvų pareigų, teismas.

Šalies argumentai

4.3. Teismas įvertino tai, kad priėmus ieškinį ieškovė atsakovo gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini), nors jau iš mediacijos pažymos, pridėtos prie ieškinio, buvo nustatytos aplinkybės, jog tokiu adresu atsakovas negyvena. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog, jos žiniomis, atsakovas dirba tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvoje. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartyje teismas pažymėjo, jog byloje yra duomenų, patvirtinančių atsakovo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, atsakovas nuo 2017 m. kovo 9 d. yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Atsakovas, teikdamas atsiliepimą, nurodė, jog yra registruotas (duomenys neskelbtini), ten taip pat dirba, į Lietuvą sugrįžta tik atostogauti, nurodė laikiną adresą Lietuvoje ir gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), nuolatine gyvenamąja vieta laiko (duomenys neskelbtini). Patvirtino, jog gavo dokumentus apie iškeltą bylą per darbovietę Lietuvoje, tačiau pažymėjo, jog dirba ir (duomenys neskelbtini), jo darbo pobūdis suteikia galimybę gyventi bet kur Europoje, paskutiniu pateiktu procesiniu dokumentu nurodė, jog jo nėra Lietuvoje, prašė, jog byla būtų nagrinėjama pagal jo nuolatinę gyvenamąją vietą nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas dirba tiek Lietuvos įmonėje, tiek (duomenys neskelbtini), yra deklaravęs išvykimą iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), yra registruotas (duomenys neskelbtini) ir būtent šią valstybę traktuoja kaip centrinę savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vietą, nusprendė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

4.4. Pažymėta, kad asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvenamojoje vietoje gali būti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sąlygos. Be to, dokumentų rinkimas, kreipiantis į tos šalies teismą, nepasunkėtų, nes įrodymai būtų renkami gyvenamojoje vietoje, jų nereikėtų versti.

4.5. Įvertinęs paaiškėjusias aplinkybes dėl atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos, tai, jog atsakovas neduoda sutikimo nagrinėti ginčą Lietuvos teismuose, atsižvelgęs į tai, kad nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, visi socialiniai ryšiai yra (duomenys neskelbtini), į teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo yra neteismingi Lietuvos Respublikos teismams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir civilinės bylos teismingumo klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo arba konstatuoti, kad ši civilinė byla teisminga Lietuvos Respublikoje. Esminiai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Ieškovė nurodo, kad ji gali reikšti ieškinį pagal atsakovo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Ieškovė nurodė jai žinomą atsakovo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Asmens nuolatinės gyvenamosios vietos klausimas yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal objektyviuosius (faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, asmens turto, darbo vieta, ir pan.) ir subjektyviuosius (asmens pripažinimas) kriterijus. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas apsiribojo atsakovo deklaratyviais teiginiais, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini), visų kitų duomenų, kurie paneigia šias aplinkybes, teismas, spręsdamas teismingumo klausimą, nevertino bei kitų papildomų veiksmų neatliko.

5.2. Ieškovė nurodo, kad buvo nustatyta, jog atsakovas dirba Lietuvoje, atsakovas nurodė šiuo metu gyvenantis Lietuvoje, atsakovas apie civilinį procesą prieš jį sužinojo Lietuvoje, prasidėjus procesinių dokumentų įteikimo stadijai. Pažymi, kad teismas net nepatikrino LITEKO sistemos duomenų, ar atsakovas turi / turėjo civilinių bylų kaip atsakovas Lietuvos Respublikoje. Teismas ex officio (pagal pareigas) spręsdamas teismingumo klausimą taip pat nepatikrino Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo apie atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje, kuris taip pat gali rodyti sąsają su Lietuvos Respublika. Ieškovės vertinimu, atsakovo deklaratyvūs teiginiai, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), paneigti, o aplinkybė, jog atsakovas registruotas (duomenys neskelbtini), taip pat neturi būti suabsoliutinama. Ieškovės vertinimu, minėtos aplinkybės ir duomenys yra pakankami tęsti bylos nagrinėjimą Lietuvos Respublikoje, visos šios aplinkybės rodo tiesioginį atsakovo ryšį ir gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

5.3. Ieškovės vertinimu, priežastis, dėl kurios atsakovas nori perkelti teisinį santykį į (duomenys neskelbtini), išimtinai finansinio pobūdžio, atsakovas klaidingai mano, jog jam nėra prievolės mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, dėl šios priežasties atsakovas nenori, jog ieškovė išspręstų išlaikymo klausimą Lietuvos Respublikoje. Ieškovės teigimu, būtent dėl šios priežasties atsakovas deklaratyviai ir selektyviai nurodė „laikinai“ gyvenantis Lietuvoje, nors iš esmės čia faktiškai gyvena. Priežastis, dėl kurios atsakovas kartais turi grįžti į (duomenys neskelbtini) – po (duomenys neskelbtini) išstojimo iš Europos Sąjungos, norint neprarasti nusistovėjusio statuso minėtoje valstybėje, privaloma aplankyti (duomenys neskelbtini). Šioje valstybėje, ieškovės duomenimis, gyvena atsakovo tėvai. Po (duomenys neskelbtini) aplankymo atsakovas grįžta į Lietuvos Respubliką.

5.4. Civilinės bylos nagrinėjimas ir taip užsitęsęs, situacija prieštarauja ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principams, teisiniam pagrindui.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu atsakovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Esminiai atsiliepimo argumentai:

6.1. Ieškovė, nesutikdama su teismo išvadomis, jokios objektyvios informacijos nepateikė, nurodo tik jai kylančias abejones.

6.2. Atsakovas teikia duomenis, kad Lietuvoje neturi jokio nekilnojamojo turto, jokios transporto priemonės, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad pateikta informacija apie jo darbo santykius Lietuvoje neturi jokios įrodomosios reikšmės. Atsakovo teigimu, pagal savo darbo pobūdį jis gali dirbti bet kurioje valstybėje, o konkrečiu atveju pasirinko (duomenys neskelbtini) ir ten dirba ir gyvena daugiau nei 10 metų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų rašytinių įrodymų

8. Remiantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

9. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė rašytinius įrodymus – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą ir Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis bei VĮ „Regitra“ pažymą apie transporto priemones. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagal 2023 m. rugpjūčio 2 d. užklausą įvertino Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančią Gyventojų registro informaciją apie tai, jog atsakovas nuo 2017 m. kovo 9 d. yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovo teikiama 2023 m. rugpjūčio 21 d. Gyventojų registro pažyma iš esmės nelaikytina nauju įrodymu CPK 314 straipsnio prasme.

10. Atsižvelgtina į tai, kad apeliantė atskirajame skunde remiasi argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepatikrino Nekilnojamojo turto registro duomenų. Įvertinus tai, kad atsakovo teikiami rašytiniai įrodymai yra susiję su ieškovės argumentais dėl bylos teismingumo, keliamais atskirajame skunde, taip pat atsižvelgiant į tai, jog atsakovo kaip rašytiniai įrodymai yra teikiami viešųjų registrų duomenys, atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai pridedami prie bylos (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 302, 314 straipsniai).

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams.

12. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo patikrinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Civilinės bylos teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Pagal nacionalinį teisinį reguliavimą Lietuvos teismui užsienio elementą turinčioje byloje pirmiausia reikia išspręsti jurisdikcijos klausimą.

13. CPK 782 straipsnis nustato, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams; jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. CPK 296 straipsnyje reglamentuojami pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai. CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą ir kitais CPK ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytais atvejais.

14. Teismingumas šeimos bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu (jurisdikcija), priklausomai nuo to, su kokia užsienio valstybe yra susijęs byloje esantis tarptautinis elementas, nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos, tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus.

15. Nagrinėjamoje byloje, jau esant iškeltai civilinei bylai pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui, buvo gauti duomenys apie tai, kad proceso šalių nuolatinės gyvenamosios vietos yra ne Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nurodo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), ieškovė su šiais atsakovo teiginiais nesutinka.

16. Byloje nustatyta aplinkybė, kad ieškovė ir šalių nepilnametis vaikas gyvena (duomenys neskelbtini). Apeliacine tvarka ginčo dėl šios aplinkybės nekilo. Šalys laikosi skirtingos pozicijos dėl atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos. Ši aplinkybė teisiškai reikšminga, sprendžiant ieškinio dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiam vaikui teismingumo klausimą.

17. Apeliantė, remdamasi CPK 29 straipsniu ir Reglamento Nr. 4/2009 3 straipsnyje numatytu reglamentavimu, nurodo, kad ji ieškinį Lietuvos Respublikoje reiškia atsakovui pagal jo gyvenamąją vietą. Apeliantės teigimu, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, esant priimtam ieškiniui, tačiau nustačius, jog byloje egzistuoja tarptautinis (užsienio) elementas, pagrįstai sprendė klausimą dėl bylos jurisdikcijos. Reikšminga tai, kad nuo 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojo Susitarimas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, ginčai, susiję su išlaikymo prievolėmis, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, yra sprendžiami nacionalinės teisės normų pagrindu ir 2007 m. Konvencijos, kurios dalyvėmis yra Lietuva ir (duomenys neskelbtini), nuostatų pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytus duomenis, į tai, kad byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas ir ginčas susijęs su (duomenys neskelbtini), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai dėl ieškovės ieškinio, kuriuo reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismingumo nusprendė vadovaudamasis 2007 m. Konvencija.

19. 2007 m. Konvencija tiesiogiai nenustato jokių jurisdikcijos taisyklių išlaikymo bylose. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo 2007 m. Konvencija įtvirtina netiesiogines ir neigiamos jurisdikcijos taisykles (2007 m. Konvencijos 20 straipsnis). Atsakovas gali ginčyti sprendimo dėl išlaikymo pripažinimą ir vykdymą remdamasis tuo, kad buvo pažeistos jurisdikcijos taisyklės, taip pat susitariančioji valstybė gali padaryti išlygą kuriai nors iš 2007 m. Konvencijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatytų jurisdikcijos taisyklių. Pagal tokias taisykles, teismas gali turėti jurisdikciją pagal atsakovo ar kreditoriaus nuolatinę gyvenamąją vietą, atsakovo pritarimą jurisdikcijai dalyvaujant procese, pagal vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, nuolatinę gyvenamąją vietą, jei proceso metu atsakovas taip pat gyveno toje valstybėje ir teikė vaikui išlaikymą, pagal šalių rašytinį susitarimą, išskyrus ginčus dėl vaiko išlaikymo prievolių, taip pat jei sprendimą priėmė tos valstybės, kuri turėjo jurisdikciją byloje dėl tėvų pareigų, teismas (2007 m. Konvencijos 20 straipsnio 1 dalis).

20. Pažymėtina, kad 2007 m. Konvencijoje „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoka neapibrėžta. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad esminiai bruožai, apibūdinantys nuolatinę asmens gyvenamąją vietą, yra tai, kad asmuo ją traktuoja kaip centrinę savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vietą. Sprendžiant klausimą dėl asmens nuolatinės gyvenamosios vietos turi būti atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose, asmens pareiškimus apie jo gyvenamąją vietą, asmeniui priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vietą (jeigu turi) ir kitus duomenis. Taigi, nustatant, kur yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, būtina vertinti konkrečiu atveju byloje esančius duomenis ir yra svarbi byloje nustatytų aplinkybių visuma (CPK 178, 185 straipsniai).

21. Nagrinėjamu atveju atsakovas, gavęs ieškovės ieškinį ir pateikęs atsiliepimą į jį, bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismui nepripažino ir pirmosios instancijos teismo jurisdikciją ginčijo. Atsakovas pradiniame atsiliepime į ieškinį ir pašalinęs pirmosios instancijos teismo nustatytus šio procesinio dokumento trūkumus, nurodė aplinkybes, kad jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), yra ten įregistruotas, jo darbo pobūdis suteikia galimybę gyventi bet kur Europoje, taip pat nurodė, kad į Lietuvą grįžta tik atostogų. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, kuriuos pagal 2023 m. rugpjūčio 2 d. užklausą įvertino pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovo pateiktos 2023 m. rugpjūčio 21 d. VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos duomenys patvirtina aplinkybę, kad, Gyventojų registro duomenimis, A. V. nuo 2017 m. kovo 9 d. yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę – (duomenys neskelbtini). Taigi Gyventojų registro duomenys patvirtina atsakovo pareiškimus apie jo nuolatinę gyvenamąją vietą.

22. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės argumentus, kad deklaruota gyvenamoji vieta ir faktinė gyvenamoji vieta nėra tapačios sąvokos, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik duomenis apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą (užsienio valstybę), tačiau įvertino ir kitus byloje esančius klausimui išspręsti reikšmės turinčius duomenis.

23. Apeliantė nurodo, kad atsakovas atsiliepime papildomai nurodė adresą Lietuvoje – (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo atsiliepimo turinio matyti, kad apeliantės akcentuojamas adresas nurodytas kaip šiuo metu esantis laikinas atsakovo adresas, kartu nurodytas konkretus adresas (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė teigia, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) apsilanko ir grįžta į Lietuvos Respubliką, tačiau ieškovė iš esmės neneigia atsakovo buvimo (duomenys neskelbtini) aplinkybės.

24. Apeliantė pabrėžia, kad atsakovo darbovietė yra Lietuvoje ir atsakovas sužinojo apie civilinį procesą Lietuvoje. Iš 2023 m. liepos 4 d. teismo procesinių dokumentų įteikimo pažymos duomenų matyti, kad ieškinio ir teismo pranešimo kopijos, atsakovui įteiktos per atsakovo darbovietės administraciją, o ne asmeniškai atsakovui.

25. Apeliantė akcentuoja, kad iš pirmosios instancijos teismo patikrinto išrašo apie atsakovo darbovietę laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 7 d. matyti, jog atsakovas 2021 m., 2022 m., 2023 m. dirbo Lietuvos Respublikoje ir, apeliantės vertinimu, tai irgi yra tiesioginė sąsaja su Lietuvos Respublika. Vertinant apeliantės nurodytus duomenis apie atsakovo darbovietes, įvertinama bylos duomenų visuma. Nurodyti duomenys vertinami kartu su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad jo darbo pobūdis suteikia jam galimybę dirbti bet kurioje valstybėje, ir atsakovas nurodo, jog dirba (duomenys neskelbtini) ir ten gyvena. Tokias atsakovo nurodytas aplinkybes paneigiančių ir priešingas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra pateikta. Svarbu įvertinti ir tai, kad pati ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodė, jog, jos žiniomis, atsakovas dirba tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvoje. Taigi ir ieškovės nurodytos aplinkybės taip pat iš dalies pagrindžia atsakovo teiginius, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, vien aplinkybė dėl ieškovo įsidarbinimo Lietuvos įmonėse nesudaro pagrindo tai pripažinti lemiančiu kriterijumi, sprendžiant klausimą dėl atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos, ir nesudaro pakankamo pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, kad atsakovas gyvena ne (duomenys neskelbtini).

26. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ar atsakovas turi / turėjo civilinių bylų kaip atsakovas Lietuvos Respublikoje. Šie atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo, kadangi, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2023 m. atsakovas buvo bylos šalis tik šioje civilinėje byloje pagal ieškovės pareikštą ieškinį (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

27. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo apie atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje, o tai taip pat gali rodyti sąsają su Lietuvos Respublika. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė VĮ Registrų centro 2023 m. rugpjūčio 22 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą, jo duomenimis, atsakovo vardu įregistruoto turto nėra. Atsakovo pateiktos VĮ „Regitra“ 2023 m. rugpjūčio 22 d. pažymos duomenimis, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre A. V. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių.

28. Atsižvelgiant į byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, jog Lietuvos Respublika yra atsakovo socialinių, šeiminių ir ekonominių ryšių centras, kaip prielaida spręsti apie Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos taikymą vadovaujantis tarptautinių teisės aktų nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, esant nurodytiems bylos duomenims ir aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

29. Nagrinėjamu atveju skundžiamos nutarties priėmimo metu tiek ieškovės, tiek atsakovo (vaiko tėvo), kuriam reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, tiek vaiko, kuriam prašoma priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o atsakovas nesutinka su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovės ieškinys dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo neteismingas Lietuvos Respublikos teismams. Įvertinus atskirojo skundo argumentus, minėtas teisės normas ir civilinės bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punktas, CPK 782 straipsnis).

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Kristina Domarkienė