Tauragės apylinkės teismo nutartis

Visi daiktai, kurių neteisėtu laikymu jis kaltinamas, buvo paimti iš jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), 2024-01-02 d. atliktos kratos metu. Krata buvo atlikta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) pagrindais, jos teisėtumą patvirtino Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas.

Kratos darymo procesinis pagrindas yra ikiteisminio tyrimo duomenų turėjimas, kuriais remiantis galima pagrįstai manyti, kad kurioje nors vietoje arba pas kurį nors asmenį yra nusikalstamai veikai tirti reikšmingi daiktai, dokumentai ar kiti objektai. Tačiau šie duomenys visada turi būti realūs ir pagrįsti. Vadovaujantis subjektyvia ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nuomone, spėliojimais, kratos daryti negalima. Dėl kratos darymo prokuroras su prašymu turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris prieš priimdamas nutartį patikrina, ar prokuroro prašymas yra pagrįstas. Nustatęs, kad prašymas yra pagrįstas, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį.

Priimant 2024 m. sausio 2 d. nutarimą kratai daryti, nutarime be formalaus paaiškinimo, kad krata turi būti daroma neatidėliotinai, jokių motyvų nenurodoma, juo labiau, nuo pareigūnų atvykimo į įvykio vietą (būtent aplinkos apsaugos pareigūnų), iki policijos pareigūnų atvykimo, praėjo nemažai laiko, o žinant, kad sausio 2 d. buvo darbo diena, jokio būtinumo atlikti kratą neatidėliotinai, nebuvo. Krata buvo atliekama jo namuose, jis niekur ir nieko neslėpė, todėl policijos pareigūnai turėjo pakankamai laiko gauti ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą atlikti kratą. Pareigūnas, ketinęs neatidėliotinai atlikti kratą ar ją jau atlikęs, savo nutarime turėjo nurodyti, kokiu pagrindu buvo daroma krata, kodėl ji buvo daroma be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties ir kokie jos rezultatai. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs pranešimą apie atliktą kratą, per 3 dienas nuo jos atlikimo privalo patikrinti, ar buvo pagrindas daryti kratą, ar iš tikrųjų ji buvo neatidėliotina.

Nutarime kratai daryti turi būti motyvuojama, kodėl krata daroma nepriėmus ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties. Jo nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesilaikė šios nuostatos, o ikiteisminio tyrimo teisėjas, patvirtindamas nutarimą kratai daryti, nepatikrino BPK 145 straipsnio 3 dalies nuostatų laikymosi, tuo pačiu ir šio procesinio veiksmo teisėtumo. Be to, net jei laikant, kad neatidėliotinai atlikta krata buvo pagrįsta, pati krata buvo atliekama nesilaikant BPK normų, o tai daro šią kratą neteisėtą ir ji negali būti pagrindas atlikti administracinę teiseną. Pati krata buvo chaotiška, dokumentai buvo pildomi atsainiai, o tai savaime sudaro pagrindą pripažinti kratą neteisėtą ir nutraukti administracinę teiseną.

Iš kratos protokolo matyti, kad krata buvo pradėta 14.08 val., baigta 15.53 val., tačiau iš byloje esančių vaizdo įrašų, darytų pareigūnų kūno kameromis matyti, kad procesiniai kratos veiksmai buvo atliekami ir pasibaigus kratos laikui. Kratos protokole buvo nurodyta, kad kratą atlieka tyrėja R. K., dalyvauja kratoje M. G., policijos pareigūnai M. J., M. M., A. E., S. C.. Pačios kratos aplinkybės paneigia kratos protokole nurodytus duomenis. Pirma, kratos metu nuolat dalyvavo joje ir du Gyvosios gamtos apsaugos tarnybos pareigūnai - V. O. bei M. S., kuris iš esmės ir buvo kratos iniciatorius. Be to, kratoje dalyvavo ir jo (M. G.) žmona N. G., tačiau nei ji, nei Gyvosios gamtos tarnybos pareigūnai nebuvo įtraukti į kratos protokolą.

Taip pat neaišku, kokius šovinius ir kokį jų kiekį paėmė policijos pareigūnai. Kratos protokole nurodomas šovinių kiekis neatitinka šovinių kiekiui, nurodomam ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jo skaičiavimu, kratos metu buvo paimta: antrame aukšte metalinėje dėžėje rasti 254 šoviniai, šoviniai neaprašyti, kalibras nenurodomas. Pirmame namo aukšte paimami du maišeliai su 56 šoviniais ir 20 šovinių, šoviniai neaprašyti, jų kalibras nenurodytas. Antrame aukšte kelnėse rasti 5 šoviniai, jie neaprašyti, kalibras nenurodytas. Rūsyje rastas juodos spalvos lagaminas su 370 šaudmenų, šaudmenys neaprašyti, jų kalibras nenurodytas. Taigi, kratos metu paimta viso 705 šoviniai (šaudmenys), kurie visiškai neaprašyti, jų kalibrai nenurodyti. Tačiau administracinio nusižengimo nutarime nurodoma, kad M. G. netinkamai laikė 715 šaudmenų. Tokiu būdu iš kratos protokolo ir teismo nutarties neaišku, kiek ir kokie šoviniai iš jo buvo paimti ir kokius šovinius, įsiteisėjus nutarimui, policijos pareigūnai jam grąžins. Tą patį galima pasakyti ir apie ekspertizei nusiųstus šovinius. Pagal paskaičiavimą ekspertas rado 658 šovinius, iš jų sunaudojo 45 vienetus, o saugoti priduodama jau 760 Šovinių. Visos šios neaiškios aplinkybės turėtų būti taikomos pažeidėjo naudai, nes toks aplaidus kratos protokolo pildymas neturėtų būti toleruojamas.

Šovinius pareigūnai rado tuo metu, kai jis pats buvo namuose. ANK 229 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į teisės aktus, reglamentuojančius ginklų laikymą, šiuo atveju Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir Policijos generalinio komisaro įsakymą „Dėl ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimų patvirtinimo“. Nei įstatyme, nei įsakyme nėra užsiminta, kad šaudmenų laikytojas negali šių šaudmenų tvarkyti būdamas namuose, jų išimti iš seifo. Šiuo atveju M. G. šovinius buvo išsiėmęs iš seifo, nes norėjo juos surūšiuoti, sutvarkyti ir tvarkingai juos sudėti į seifą. Kratos metu rastų ir paimtų objektų apyraše iš viso nenurodoma, kad iš namų paimta 12 blokų cigarečių Marlboro be tinkamo žymėjimo Lietuvos Respublikoje. Šis kiekis atsiranda tik iš tarnybinio pareigūnės pranešimo, kuris buvo surašytas jau po kratos patvirtinimo 2024 m. sausio 9 d., t. y. teismas, tvirtindamas kratos pagrįstumą, tokių duomenų neturėjo.

ANK 209 straipsnis yra taip pat blanketinė norma, kuri nukreipia į Lietuvos Respublikos Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą bei į Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymą Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“ pakeitimo 2013 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 4-759). Būtent įsakyme ir nustatomos normos, kokias gali asmuo laikyti savo namuose. Kiek atsimena, šias cigaretes jis su žmona pirko jau seniai, dar tuo metu, kai jis rūkė ir šios cigaretės buvo pirktos oro uosto teritorijoje Duty Free parduotuvėje. Tikslaus miesto jis jau nepamena, tačiau tai buvo ko gero Europos Sąjungos viename iš miestų, tikėtina Londone, kai D. B. buvo Europos Sąjungos sudėtyje. Kadangi jis su žmona bandė mesti rūkyti, šios cigaretės buvo paliktos rūsyje. Įsakymo 4.1.1. punkte numatyta, kad Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, susijusius gaminius (išskyrus elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles) ir alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), jeigu jie: laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, susijusius gaminius ir alkoholinius gėrimus, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija: 100 litrų vyno, 20 litrų spiritinių gėrimų, 20 litrų kitų alkoholinių gėrimų, 2 000 vienetų cigarečių, 400 vienetų cigarilių, 200 vienetų cigarų, 1 kg rūkomojo tabako, 2 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų, elektroninių cigarečių ir jų pildyklių tiek, kad jose esantis skystis bendrai neviršytų 200 ml elektroninių cigarečių skysčio, 2 000 vienetų rūkomųjų žolinių gaminių, ir jeigu prekės įvežtos iš Europos Sąjungos valstybių narių. Cigaretės buvo įvežtos iš ES tuometinės narės D. B. ir jų laikomas kiekis neviršijo leistino dydžio, todėl šioje dalyje byla turėtų būti nutraukta.

ANK 567 str. 1 d. nuostatos reikalauja, kad pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 567 str. 2 d. priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.