Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai V. B. ir jos atstovei advokatei I. P., vertėjoms A. B. ir G. N.

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., A. B., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Atsižvelgus į tai, byla nagrinėjama suinteresuotiems asmenims A. B. ir A. B. bei suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas” atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškimas tenkintinas.

5. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

6. Iš mirties, santuokos liudijimų matyti, jog N. B., gim. (duomenys neskelbtini), mir. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su A. B., gim. (duomenys neskelbtini) mir. (duomenys neskelbtini) Iš gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėja V. B. yra N. B. dukra. Iš 2019 m. birželio 4 d. ir 2019 m. gegužės 13 d. pareiškimų apie palikimo atsisakymą matyti, jog suinteresuoti asmenys A. B. ir A. B., mirus jų motinai N. B., palikimo atsisako. Iš VĮ Registrų centro pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad mirusysis A. B., būdama santuokoje su mirusiąja N. B., t. y. 1992 m. rugpjūčio 17 d. įgijo nuosavybės teisę į: pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą -garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir 2004 m. gruodžio 14 d. įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

7. Kaip, dalyvaujant vertėjoms, paaiškino pareiškėja V. B. ir jos atstovė, po A. B. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė N. B. faktiškai valdydama priėmė visą savo sutuoktinio turtą, t. y. liko gyventi toje pačioje namų valdoje, pasiliko sutuoktinio asmeninius ir namų apyvokos daiktus, rūpinosi nurodytu nekilnojamuoju turtu, prižiūrėjo, valdė, mokėjo mokesčius, tačiau palikimo priėmimo dokumentų pas notarą nesusitvarkė. Faktines aplinkybes, kad N. B. paveldėtą sutuoktinio turtą po jo mirties prižiūrėjo, rūpinosi, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai gyveno tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir po sutuoktinio mirties, juo rūpinosi ir mokėjo mokesčius, teisme patvirtino ir liudytoja Z. G. bei byloje pateikti rašytiniai dokumentai – detalios PVM sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimo dokumentai, mirusiojo A. B. 2015 m. liepos 20 d. sudaryta Įrangos (televizoriaus) pirkimo - pardavimo sutartis (e. b. l. 14, 15, 16). Iš medicininio mirties liudijimo matyti, jog mirusios N. B. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), kas taip pat patvirtina pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes, jog jos motina N. B. po sutuoktinio mirties faktiškai valdydama priėmė sutuoktinio A. B. palikimą. Iš 2019 m. gegužės 3 d. Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės B. Š. liudijimo, notarinio registro Nr. 1490 matyti, jog A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla neužvesta ir palikimas nėra priimtas.

8. N. B. palikimo priėmimo faktiškai valdant sutuoktinio A. B. turtą fakto neginčija suinteresuoti asmenys: palikėjų vaikai A. B. ir A. B.. Priešingai, šie suinteresuoti asmenys pateikė teismui atsiliepimą, rašytinį pranešimą, jog su pareiškimu sutinka. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nenurodė jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. B., mir. (duomenys neskelbtini), palikto turto priėmimą valdyti. Iš aptarto nustatyta, jog po sutuoktinio A. B. mirties N. B. nesikreipė į notaro kontorą dėl šio turto paveldėjimo, tačiau faktiškai priėmė ir valdė jo turtą ir rūpinosi kaip savo turtu, todėl, atsižvelgiant į CK 5.51 straipsnio nuostatas, laikytina, kad N. B. priėmė sutuoktinio A. B. palikimą faktiškai jį valdydama ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

9. Byloje patirtos 7,94 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau pareiškėja V. B. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punkte nurodytas bylinėjimosi išlaidas). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsnis, 443 straipsnio 1, 6 dalys).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 - 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydama priėmė sutuoktinio A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.