- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-12
- Bylos Nr.
- T-317-1189/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-36-3-00004-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- T. J.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam T. J. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 22 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-758 nutarta taikyti nuteistajam T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 4 metų 13 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. sausio 18 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau toliau stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti – nuteistasis dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, esant sunkumams kreipiasi į resocializacijos psichologus, siekia asmeninio tobulėjimo, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, kas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
T. J. nuteistas Mančesterio Karūnos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pagal Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 straipsnį, paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutartimi, pripažintas Mančesterio Karūnos teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendis pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 straipsnį už tyčinį sužalojimą 10 metų laisvės atėmimo bausme, ši bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta bausme, ir nustatyta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2018 m. sausio 31 d., pabaiga – 2028 m. sausio 31 d.
Anksčiau teistas.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis teismui pateiktu atsiliepimu prašo Komisijos nutarimo netvirtinti.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šios įstatymo nuostatos atskleidžia, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas, tik kai egzistuoja formalus ir materialus pagrindai. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios, laisvės atėmimo bausmės, numatytos įstatyme, dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. J. jau yra atlikęs privalomai atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą kriterijų, kurį savo nutarime nurodė ir Komisija. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, faktas, kad asmuo atliko jam įstatyme numatytos privalomai atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį, dar nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą privalo vertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio korekciją teigiama linkme bausmės atlikimo metu. Teigiamą nuteistojo elgesio pokytį galima konstatuoti tada, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema, o jei tokia nėra reikalinga įvertinti ar nuteistasis deda reikšmingas ir akivaizdžias pastangas, jog ši rizika būtų mažinama.
Bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistasis T. J. dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, esant sunkumams kreipiasi į resocializacijos psichologus, siekia asmeninio tobulėjimo, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones, tris kartus skatintas (paskutinį kartą 2023 m. spalio 10 d.), paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau teismas pažymi, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip ir privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti, be to, toks nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas įstaigos administracijos nuteistasis tęsti laisvės atėmimo bausmę nuo 2023 m. birželio mėn. perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, reguliariai yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas.
Socialinio tyrimo išvados duomenys atskleidžia, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta vidutinė rizika, ir ji nėra pasikeitusi nuo pirminio vertinimo, kuris buvo atliktas 2020 m. gruodžio 31 d., be to, nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti net septyni pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, ir visų metu buvo nustatyta ta pati vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vidutinis, nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui BVK 82 straipsnio 1 dalies atžvilgiu. Tačiau vis tik norint visapusiškai įvertinti Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, reikalinga įvertinti nuteistojo pastangas siekiant sumažinti aukščiau nurodytą riziką ir nustatyti ar jo elgesio pokyčius galima laikyti akivaizdžiais ir nuosekliais. Vis tik, šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad rizikos pokyčio nefiksavimas, atliekant jį pakartotinai, jau neleidžia teismui spręsti, kad nuteistasis stengiasi savo elgesį koreguoti išimtinai teigiamai ir yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, o tokia išvada grindžiama sekančiai.
Iš socialinio tyrimo išvados duomenų, matyti, kad nuteistojo elgesyje vis dar egzistuoja itin daug (dvylika) dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi mažą / nestabilią darbo patirtį; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; elgesio problemos vaikystėje; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas), ir šie kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad galėjo, tačiau pataisos proceso metu, dar ir privalėjo ir privalo būti koreguojami, o šiai dienai nestebimas akivaizdus ir maksimalus pokytis siekiant minėtus veiksnius koreguoti ir eliminuoti nuteistojo pataisos proceso metu. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo T. J. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau analizuojamu atveju teigiami nuteistojo veiksmai minimalizuojant nurodytų veiksnių įtaką nėra stebimi, o nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės dar nėra tokios akivaizdžios ir teismą įtikinančios, jog nuteistasis savo tikslų jau yra pasiruošęs siekti vien teisėtais būdais.
Bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus – pagal vykdomuosius raštus jis privalo išmokėti 7 509,05 Eur, išieškota – 333,24 Eur. Vertinant tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018 m., toks pasyvus ir nesavanoriškas turimų įsiskolinimų dengimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, ir nors nuteistojo elgesyje yra nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie mažina riziką pakartotinai nusikalsti, o būtent tai, kad nuteistasis turės pastovią gyvenamąją vietą bei jo teigiamas požiūris į darbinę veiklą, tačiau bylos duomenys atskleidžia tai, jog nuteistasis T. J. net ir turėdamas pastovią gyvenamąją vietą vykdė nusikalstamas veikas, o be kita ko, įvykdyti nusikaltimai yra susiję su finansinės naudos gavimu nusikalstamu būdu, todėl šios aplinkybės suponuoja išvadą jog nuteistasis savo sukeltas pasekmes vertina subjektyviai ir neprisiima atsakomybės dėl savo elgesio. Tokiu būdu, šios aplinkybės, kaip ir kiti byloje aptarti duomenys, teismui dar neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis siekia reikšmingai sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu yra vidutinė ir nesudaranti pagrindo spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas, kaip aukščiau aptarta, struktūruotoje aplinkoje jau yra baigtas, kadangi kai kurie iš dinaminių kriminogeninių veiksnių būtent yra susiję su finansiniais įsipareigojimais, lėšų valdymo sunkumais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis turėjo problemų susijusių su alkoholio vartojimu, ko neneigia ir pats nuteistasis vertinimo metu, kas turėjo įtakos ir nusikaltimo padarymui. Be kita ko, ši probleminė sritis turi įtakos ir kitoms nuteistojo elgesyje vyraujančioms probleminėms sritims, o būtent – mąstymui, lėšų tvarkymui, emocinei gerovei, gyvenimo stiliui. Ir nors nuteistasis įsitraukia į pozityvaus užimtumo priemones, yra motyvuotas elgtis tinkamai, tačiau akivaizdus ir abejonių nekeliantis teigiamas nuteistojo elgesio pokytis viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo kontekste nėra fiksuojamas. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog nuteistajam susidūrus su socialiniais sunkumais, gali būti apsunkintas ir reintegracijos į visuomenę procesas, kuris gali tapti priežastimi nuteistajam vėl pasielgti impulsyviai ir nusikalsti, todėl nuteistojo elgesyje koreguotinos sritys, paminėtos aukščiau, privalo būti koreguojamos nuteistajam esant struktūruotoje aplinkoje. Dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, šiuo metu, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nepakanka daryti abejonių nekeliančiai išvadai, jog nuteistojo pataisos procesas maksimaliai teigiamas ir nuteistasis gali likusią bausmės dalį tęsti neizoliuotas nuo visuomenės.
Pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Teismo vertinimu, T. J. neatliktos bausmės dalis (4 metai ir 13 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų duomenų kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistojo T. J. elgesyje stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra išimtinai nuteistąjį charakterizuojančios ir teismui abejonių nekeliančios dėl nuteistojo elgesio teigiamos korekcijos ir šiuo metu dar neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys pasižymi išskirtiniu pozityvumu, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-758.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-758 taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.