- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- e2S-1772-1041/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01632-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- I. K.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „SME Capital 3“
- Skolininkas
- J. K., I. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SME Capital 3“ prašymą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas J. K., I. K. ir antstolė Eurika Rulienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (išieškotoja) prašė teismo nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su suinteresuotu asmeniu (sutuoktine) I. K. (toliau – skolininko sutuoktinė) priklauso ½ dalis sutuoktinės piniginių lėšų, esančių jos banko sąskaitose, ir pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, taip pat viso registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir / ar turtinių teisių.
2. Pareiškėja (išieškotoja) nurodė, kad suinteresuoto asmens (antstolės) kontoroje vykdomas išieškojimas iš suinteresuoto asmens (skolininko), kurio metu buvo areštuotas jam ir sutuoktinei priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, taip pat skolininko sutuoktinės pajamos. Suinteresuotiems asmenims (skolininkui ir sutuoktinei) išsiųstas patvarkymas pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir bendraturčių susitarimu notarine tvarka, tačiau sutikimas pateiktas nebuvo.
3. Skolininko sutuoktinė nesutiko su prašymu ir nurodė, kad tik nustačius prievolės atsiradimo pagrindą galimą nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai – vienas sutuoktinis ar abu. Išieškojimas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės negali būti pradėtas, kol nėra nustatyta, ar prievolė yra asmeninė, ar bendroji. Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens (skolininko) atsakomybė yra asmeninė, skolininko sutuoktinė apie jo įsipareigojimus nežinojo ir su jais nesutiko. Be to, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – įmonė), kurios įsipareigojimas laiduotas, turtas viršija išieškomą sumą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys (antstolis ir skolininkas) atsiliepimų į pareiškėjos (išieškotojos) prašymą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjos (išieškotojos) prašymą tenkino – nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės piniginių lėšų, esančių jos banko sąskaitose, ir pajamų, gaunamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas, taip pat viso registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir / ar turtinių teisių.
6. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens (skolininko) prievolė yra asmeninė ir jos neįmanoma išieškoti iš suinteresuoto asmens (skolininko) asmeninio turto, o jo turimos įmonės akcijos, automobilis ir butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
7. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotų asmenų (skolininko ir sutuoktinės) santuoka būtų nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, sudaryta vedybinė sutartis, taip pat nenustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taip pat ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos.
8. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra ne prievolės pobūdis, o suinteresuotam asmeniui (skolininkui) priklausančios turto dalies nustatymas. Todėl argumentai, kad suinteresuotas asmuo (skolininkas) už įmonės įsipareigojimus laidavo be skolininko sutuoktinės žinios ir sutikimo, taip pat kad iš suinteresuoto asmens (skolininko) neturėtų būti išieškoma skola, už kuria jis laidavo, kol ji nebuvo išieškota iš įmonės, nėra teisiškai reikšmingi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir pareiškėjos (išieškotojos) prašymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) sudarydamas laidavimo sandorį veikė ne šeimos interesais, o suinteresuotas asmuo (apeliantė) apie sandorį nežinojo, todėl tokia prievolė negali būti laikoma solidaria.
9.2. Faktinė skolininkė (įmonė) yra veikianti ir pajėgi atsiskaityti su kreditore, ji turi ne mažiau kaip devyniolika darbuotojų, dirba pelningai ir turi ilgalaikio bei trumpalaikio turto. Šiuo metu yra visos sąlygos atleisti suinteresuotus asmenis nuo atsakomybės pareiškėjai iki ji išieškos skolą iš įmonės turto.
9.3. Apie pareiškėjos (išieškotojos) reikalavimo pagrįstumą galima spręsti tik išnagrinėjus pirmiau nurodytus klausimus, nes priešingu atveju tiek suinteresuotas asmuo (apeliantė), tiek jos vaikai patirtų neigiamas pasekmes.
Atsiliepimas
10. Suinteresuoti asmenys (antstolė ir skolininkas) atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
11. Kartu su atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (apeliantė) apeliacinės instancijos teismui pateikė www.rekvizitai.lt išrašą apie įmonę.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens (apeliantės) su atskiruoju skundu pateiktą išrašą, atkreipia dėmesį, kad jis jau buvo pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 34), atsisako jį priimti kaip perteklinį.
Dėl ginčo esmės
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo tenkintas prašymas dėl suinteresuoto asmens (skolininko) turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).
16. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad suinteresuoto asmens (antstolės) kontoroje suinteresuoto asmens (skolininko) atžvilgiu yra pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės vykdomąjį įrašą, kuriuo iš suinteresuoto asmens (skolininko), kaip laiduotojo, solidariai su įmone pareikalauta pareiškėjos (išieškotojos) naudai išieškoti 694 739,72 Eur skolą, 3 346,28 Eur notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą, 13,37 Eur kitas išlaidas, ir 6 proc. metines palūkanas, priskaičiuotas nuo vekselio mokėjimo termino pabaigos (2024 m. balandžio 15 d.) iki prievolės įvykdymo (e. b. l. 7, vykdomosios bylos (toliau – v. b.) 3).
17. Suinteresuoti asmenys (apeliantė ir skolininkas) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), vedybų sutartis (ikivedybinė, povedybinė) ar sutuoktinių sutartis dėl bendro turto padalijimo nesudarytos (e. b. l. 36, 37, v. b. l. 7). Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys (apeliantė ir skolininkas) nuo 2011 m. į teismą dėl santuokos nutraukimo nesikreipė. Suinteresuoto asmenis (skolininko) vardu nuo 2022 m. lapkričio 22 d. yra registruota 725 vienetai vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, vienos akcijos nominali vertė 100,00 Eur (v. b. l. 13–15). Suinteresuotiems asmenims (apeliantei ir skolininkui) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra įkeistas hipoteka (e. b. l. 25–28, v. b. l. 5, 6, 29, 30). Taip pat suinteresuoto asmens (apeliantės) vardu yra registruota kelių transporto priemonė, kurios vertė 2 000,00 Eur (e. b. l. 10–12). Suinteresuoti asmenys (skolininkas ir apeliantė) dirba ir gauna pajamas – skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, o nuo (duomenys neskelbtini) – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nuo (duomenys neskelbtini) taip pat dirba apeliantė (e. b. l. 22–25, v. b. l. 16, 17, 28). Suinteresuotas asmuo (apeliantė) kas mėnesį gauna išmokas vaikui (v. b. l. 16).
18. Suinteresuotam asmeniui (antstolei) vykdant išieškojimą iš suinteresuoto asmens (skolininko) turto, jam ir suinteresuotam asmeniui (apeliantei) 2024 m. gegužės 27 d. patvarkymu buvo pasiūlyta pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (e. b. l. 13, 14, v. b. l. 22, 23). Suinteresuoti asmenys (skolininkas ir apeliantė) antstolei nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka. Atsižvelgiant į tai, suinteresuotas asmuo (antstolė) pasiūlė pareiškėjai (išieškotojai) per trisdešimt dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo (e. b. l. 15, 16).
19. Pareiškėja (išieškotoja) pirmiau minėtą prašymą teismui pateikė ir pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi jį tenkino. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) su skundžiama nutartimi nesutinka, atskirajame skunde argumentuodama, kad suinteresuotas asmuo (skolininkas) laidavimo sandorį sudarė ne šeimos interesais ir tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti vykdoma solidariai iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, be to, šiuo metu skola turi būti išieškoma iš įmonės turto ir tik paskui sprendžiama dėl pareiškėjos (išieškotojos) prašymo.
20. Vykdant išieškojimą iš skolininko, kuris yra fizinis asmuo, išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).
21. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas nurodyto sutikimo nepateikia, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).
23. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo teismas gali atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Įrodinėjimo našta paneigti šią prezumpciją tenka sutuoktiniams (CPK 178 straipsnis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, materialinės teisės normose įtvirtinta galimybė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnis).
24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad turtas, nurodytas nutarties 17 punkte (t. y., butas, transporto priemonė, akcijos, darbo užmokestis), buvo įgytas suinteresuotiems asmenims (skolininkui ir apeliantei) jau sudarius santuoką, todėl yra laikomas jų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalies punktas, 3.116 straipsnio 1 dalis). Turto, kuris būtų suinteresuoto asmens (skolininko) asmenine nuosavybe, nustatyta nėra, todėl antstolis, vykdydamas išieškojimą, pagrįstai inicijavo CPK 667 straipsnyje numatytą suinteresuoto asmens (skolininko) turto, kuris yra bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo procesą.
25. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirojo skundo argumentą, kad suinteresuotas asmuo (skolininkas) laidavo už įmonės įsipareigojimus be suinteresuoto asmens (apeliantės) sutikimo, todėl tai laikytina jo asmenine prievole, kuri negali būti solidariai išieškoma iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turimo turto, atkreipia dėmesį, kad CK 3.112 straipsnio 1 dalyje būtent ir yra numatomas išieškojimas pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, kuriems sudaryti kitas sutuoktinis nedavė sutikimo. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo (apeliantė) klaidingai sutapatina solidarią prievolę su bendro su kitu asmeniu turto dalies nustatymu. Tai, kad yra siekiama nustatyti suinteresuoto asmens (skolininko) turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalį, nereiškia, kad suinteresuotas asmuo (skolininkė) yra nustatyta solidariąja skolininke, priešingai – CPK 667 straipsnyje numatytas skolininko turto dalies nustatymo procesas buvo inicijuotas todėl, kad suinteresuoto asmens (skolininko) prievolė nėra laikoma solidaria sutuoktinių atsakomybe.
26. Minėta (nutarties 23 punktas), kad paneigti sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją ir įrodyti pagrindo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo egzistavimą tenka sutuoktiniams. Esamu atveju suinteresuoti asmenys (skolininkas ir apeliantė) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme metu pagrindo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo egzistavimo neįrodinėjo, šiuo klausimu argumentų taip pat nėra nurodoma ir atskirajame skunde. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija nebuvo paneigta, todėl skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatyta, jog suinteresuotam asmeniui (skolininkui) priklauso ½ bendro su suinteresuotu asmeniu (apeliante) turto dalis.
27. Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjos (išieškotojos) prašymas negali būti nagrinėjamas, nes įmonė, už kurios prievoles laidavo suinteresuotas asmuo (skolininkas), turi pakankamai turto atsikaityti su kreditore. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai nurodoma ir skundžiamoje nutartyje, šie argumentai nėra teisiškai reikšmingi esamo klausimo nagrinėjimui. Skundžiama nutartimi nustačius suinteresuoto asmens (skolininko) turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalį, ji yra tik individualizuojama, o kada ir kokia tvarka išieškojimas iš jos (ne)galėtų būti vykdomas yra atskiras klausimas, nepatenkantis į nagrinėjamojo apimtį.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai vertinami kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
29. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines ir materialiąsias teisės nuostatas dėl skolininko turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, todėl atskirasis skundas yra atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.