- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- A6.-911-1060/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00083-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Pažeidėjas
- V. N.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.9.11Nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimas (ANK 637 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. N., jo atstovui advokatui V. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą dėl administracinės atsakomybės taikymo V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apylinkės teisme gautas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo. Nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. rugsėjo 24 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 40 600,52 Eur. Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą pagal VMI pareiškimą. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 14 d. VMI siekdama išieškoti susidariusį įsiskolinimą, įmonei taikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatytas priverstinio poveikio priemones. Atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 2016 m. balandžio 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini)Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu) iš įkeisto turto, 23 467,87 Eur sumai, 2018 m. balandžio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu) iš įkeisto turto, 5 998,22 Eur, 2017 m. spalio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 6 872,24 Eur, 2017 m. balandžio 26 d. Nr. duomenys neskelbtini)Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką, užtikrintą priverstine hipoteka (įkeitimu) iš įkeisto turto, 20 491,34 Eur, 2017 m. vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto14 959,18 Eur, 2016 m. sausio 11 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 11 458,51 Eur, 2013 m. kovo 1 d. Nr. (23.17-08)320-14726 Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 1 615,61 Eur, 2012 m. liepos 31 d. Nr. (23.17-08)-320-37471 Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 1 284,85 Eur. Pagal Bendrovės viešajam registrui pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus matyti, kad Bendrovė jau 2016 m. buvo nemoki, t. y. įmonės skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės. Pagal 2016 m. balanso duomenis Bendrovė turto iš viso deklaravo už 102 405,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 67 032,00 Eur, pagal finansinės atskaitomybės už 2017 m. dokumentus matyti, jog įmonės turtas sudarė 112 053,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai jau siekė 76 680,00 Eur. Taip pat pagal paskutinius finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 m. matyti, kad Bendrovė turto iš viso deklaravo už 109 596,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 88 989,00 Eur. Minėti dokumentai liudija, kad įmonė jau ilgą laiką, t. y. nuo 2016 m. yra nemoki. Bendrovė 2016 m. gruodžio 31 d. valstybės biudžetui buvo skolinga 28 353,82 Eur. 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovė valstybės biudžetui buvo skolinga 31 845,86 Eur. 2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 36 822,78 Eur. Bendrovės nepriemoka taip pat pastoviai tik didėjo. VĮ Regitra informacinės bazės duomenimis Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. VĮ Registrų centras duomenimis įmonės vardu yra registruota: pastatas – pirtis, kuri nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. yra antstolių areštuota, nuo 2014 m. gruodžio 22 d. turtui taikyta hipoteka, nuo 2016 m. gegužės 13 d. VMI hipoteka, kurio vertė 212 002,00 Eur, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kuriems nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. ir nuo 2017 m. rugsėjo 25 d. taikytas antstolių areštas, nuo 2014 m. gruodžio 22 d. taikyta hipoteka, kurių vertė 2 260,00 Eur. Bendrovės vadovas V. N., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. V. N. neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Bendrovė buvo nemoki jau 2016 m. gruodžio 31 d., kadangi pagal Bendrovės 2016 metų balansą nuosavas įmonės kapitalas buvo neigiamas. Pagal 2017 – 2018 metų balansus Bendrovės finansinė padėtis tapo tik dar blogesnė. Virgilijus N. B. vadovu dirbo nuo 2016 m. sausio 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 3 d. (bankroto bylos iškėlimo teisme diena), taigi Bendrovė tapo nemokia jam vadovaujant, tačiau pareigos kreiptis į teismą vadovas neįvykdė. Bendrovės vadovui vėliausiai nuo 2016 m. gruodžio 31 d., t. y. ataskaitinių metų pabaigoje, kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, nes jis, kaip įmonės vadovas kuriam keliami didesni rūpestingumo bei atidumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, jog įmonės mokumo atstatyti nepavyks. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 3 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Be to, bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus – VMI pareiškimą ir tai tik įrodo faktą, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė.
Pareiškėjos VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką buvo pranešta laiku ir tinkamai – išsiunčiant šaukimą (b. l. 104). Pareiškėjos VMI atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 84).
Teismo posėdžio metu (2019 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas (00.07.52 – 00.14.58) administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. N. parodė, kad su pareikštu pareiškimu nesutinka. Paaiškino, kad 2016 m., kai jis buvo paskirtas direktoriumi, įmonės padėtis jau buvo sunki. Jis buvo paskirtas tik laikinai eiti direktoriaus pareigas, tik porai valandų per dieną. Direktoriumi buvo sąlyginai, nes įmonės akcininkai yra susiję, turi „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, todėl buvo paprašytas būti direktoriumi. Jis atstovavo Sodroje, VMI, kreipėsi du ar tris kartus į VMI, jog sustabdytų ar išdėstytų skolą dalimis, nes visos skolos iš karto sumokėti tikrai negalėjo. Darė viską ką galėjo, dėl įmonės ne kartą kreipėsi į akcininkus, tačiau jie vis žadėdavo ir atidėdavo sprendimų priėmimą. 2016 m. buvo planuojama sujungti dvi įmones, bet kol nebuvo atsiskaitę su VMI, negavo leidimo, kaip ir su taikos sutarties dėl skolos išdėstymo sudarymu nesutiko, dėl to taip ir išėjo. Nuo 2018 m. liepos buvo sustabdyta įmonės veikla. Akcininkai apie įmonės finansinę būklę žinojo. Pagal galimybes kreditoriams mokėjo visą laiką. Buvo įsiskolinimai, tačiau nebuvo susitarimo išdėstyti skolą dalimis, kadangi VMI nesutiko. Bandė atstatyti įmonės finansinę padėtį. Sodra, GPM skolas sumokėjo. Kreipėsi į akcininkus, bet jie mokumo klausimų sprendimą vis atidėdavo.
Teismo posėdžio metu (2019 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo intervalas (13.22.50 – 13.31.07) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. N. atstovas advokatas V. V. prašė administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba taikyti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia, t. y. įmonės vadovas turi suvokti, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su visais kreditoriais. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas gali būti konstatuojamas tada, kai skolininkas, neturėdamas pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, pirmiau patenkina reikalavimą, priklausantį žemesnei eilei arba tai pačiai eilei, tačiau atsiradusį vėliau.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Bankroto įstatymas) 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo galimai sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.
Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Byloje nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo 2016 m. sausio 13 d. yra V. N.. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo 40 600,52 Eur. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad iki 2019 m. liepos 10 d. nė vienas iš kreditorių ar pats bendrovės vadovas, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Kauno apygardos teisme 2019 m. liepos 10 d. buvo priimtas ieškovės VMI pareiškimas iškelti Bendrovei bankroto bylą ir 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1826-896/2019 teismas iškėlė Bendrovei bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 16 d. Nuo 2012 m. liepos 31 d. VMI vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą iš Bendrovės turto: 2012 m. liepos 314 d. sprendimu nutarta išieškoti 1 284,85 Eur, 2013 m. kovo 1 d. nutarta išieškoti 1 615,61 Eur, 2016 m. sausio 11 d. – 11 458,51 Eur, 2017 m. vasario 8 d. – 14 959,18 Eur, 2016 m. balandžio 14 d. 23 467,87 Eur. 2017 m. balandžio 26 d. – 20 491,34 Eur, 2017 m. spalio 4 d. – 6 872,24 Eur, 2018 m. balandžio 26 d. – 5 998,22 Eur, Integruotos kliento informacijos – balanso duomenimis 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė valstybės biudžetui už gyventojų pajamų mokestį, nekilnojamojo turto mokestį ir pridėtinės vertės mokestį buvo skolinga 28 353,82 Eur. 2017 m. gruodžio 31 d. skola valstybės biudžetui sudarė 31 845,86 Eur, 2018 m. gruodžio 31 d. – 36 822,78 Eur. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, skola valstybės biudžetui nuo 2016 m. gruodžio 31 d. tik didėjo. VĮ Registrų centro balanso (trumpo) duomenimis UAB „Degsnė“ laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. deklaravo turtą už 102 405,00 Eur, tuo tarpu mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 67 032,00 Eur, t. y. Bendrovės skolos viršijo daugiau nei pusę į balansą įrašyto turto vertės. Vėlesniais metais situacija tik blogėjo. Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Bendrovės turtas sudarė 112 053,00 Eur, tuo tarpu įsipareigojimai siekė 76 680,00 Eur, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas sudarė 109 596,00 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 88 989,00 Eur.
Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi konstatavo, kad iš VMI pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovės skola valstybės biudžetui sudaro 41 917,83 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skola sudaro 962,83 Eur, įmonėje apdrausti du asmenys. VĮ „Regitra“ 2019 m. birželio 27 d. duomenis įmonės vardu registruotų transporto priemonių nėra. VĮ Registrų centras duomenimis atsakovės vardu registruotam pastatui (pirtis), vertė 212 002,00 Eur, kiemo statiniai, vertė 2 260,00 Eur, nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d. taikomas areštas, nuo 2014 m. gruodžio 22 d. hipoteka, o nuo 2016 m. gegužės 13 d. priverstinė hipoteka Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Iš balanso už 2018 m. nustatyta, kad įmonės balanse apskaitomas turtas 109 596,00 Eur sumai, kurį sudaro ilgalaikis materialus turtas 97 313,00 Eur ir trumpalaikis turtas 12 283,00 Eur (iš jo atsargos – 11 407,00 Eur ir kitas turtas – 876,00 Eur). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 88 989,00 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis ataskaitiniu laikotarpiu 2018 m. atsakovės veikla buvo nuostolinga – 14 765,00 Eur. Atsakovė teismui duomenų apie įmonės finansinę būklę nepateikė. Atsakovei nepateikus finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir skolininkų sąrašų, kuriuose nurodyti įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, o ieškovei įrodžius, kad atsakovė mokestinės nepriemokos valstybei nemoka nuo 2012 m. ir skola sudaro 41 917,83 Eur, o priverstinio vykdymo priemonės yra neveiksmingos, teismas laiko, kad atsakovės balanse nurodyta 88 989,00 Eur per vienerius metus mokėtina suma yra pradelsta ir viršija į balansą įrašyto ½ dalį turto vertės (54 798,00 Eur (109 596/2)). Minėti duomenys – turto ir skolų santykis, įsipareigojimų nevykdymas VMI ir VSDFV, pagrindžia, jog tokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ būsena atitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Taigi, Kauno apygardos teismas patvirtino, kad Bendrovė negali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, dėl ko pripažintina, kad atsakovė yra nemoki, nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais.
Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Taigi pagal Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį minėtos įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos – tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, šiuo metu norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. N. žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad 2016-01-01 – 2016-12-31 ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovė buvo nemoki (turtas – 102 405,00 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 67 032,00 Eur) privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pateiktų įstatų duomenimis nenustatyta, kad kiti asmenys pagal kompetenciją, ne įmonės vadovas, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje pateikti duomenys, patvirtinantys UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo mėn. atliktus mokėjimus Sodrai, VMI, 2019 m. liepos 22 d. D. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atliktą 3 000,00 Eur mokėjimą VMI, vadovo V. N. veiksmus, susijusius su nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. Bendrovės įstatinio kapitalo didinimu, t. y. su Bendrovės nemokumo atstatymu, 2019 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus 2 550,00 Eur, 2019 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervestus 8 000,00 Eur nepaneigia, kad 2016-01-01 – 2016-12-31 ataskaitiniu laikotarpiu Bendrovė buvo nemoki ir per Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytus terminus Bendrovės vadovas nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (b. l. 125 – 141). Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2019 m. liepos 10 d., kai buvo priimtas pareiškėjos kreditorės VMI pareiškimas iškelti Bendrovei bankroto bylą, Bendrovės finansinė padėtis tik blogėjo.
Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad V. N. pažeidė kreditorių interesus, nes nevykdė Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, ir konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. N. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Remiantis aukščiau nurodytomis teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, susijusiomis su administracinio nusižengimo veikos kvalifikavimu, teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, pagal kurias būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytas išimtis. Bendrovės vadovas V. N. ėmėsi priemonių įmonės mokumui atkurti tik praėjus trims metams, kai Bendrovė jau buvo nemoki. Kaip jau nurodyta aukščiau, per šį laikotarpį įmonės finansinė padėtis tik blogėjo ir tai turėjo įtakos kreditorių interesų pažeidimui.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. V. N. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingesnių ANK pažeidimų, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už šį pažeidimą numatyta pakankamai griežta administracinė nuobauda.
Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
V. N. nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 108 – 119) matyti, jog V. N. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Nustatant skiriamos baudos dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nors V. N. turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau paskirtas baudas yra sumokėjęs. Atsižvelgiant į V. N. atsakomybę, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, V. N. skiriama nuobauda už nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, paskiriant sankcijoje numatytos baudos minimumą (ANK 32 ir 34 straipsniai).
Teismo vertinimu paskirta nuobauda yra adekvati sankcija padarytam nusižengimui, atitinka tiek administracinį nusižengimą padariusio asmens, tiek faktiškai padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį, proporcinga, atitinka ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius nuobaudos skyrimo tikslus (ANK 22 straipsnis).
V. N. išaiškinama, kad per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos, ją priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
V. N. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001, administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK) ir administracinių nusižengimų bylos numerį.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo (išsiuntimo) dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.