Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. M. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros (toliau – Institucija) 2011 m. rugsėjo 9 d. nutarimas pakeistas ir S. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 51² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą skirta 1 000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2011 m. rugsėjo 9 d Institucijos nutarimu Nr. 158 AM 067900 nubaustas pagal ATPK 51² str. 2 d. 1 500 Lt bauda už tai, kad jis garaže, esančiame adresu(duomenys neskelbtini), Ukmergėje, vykdo automobilių remonto veiklą, patalpos nėra pripažintos tinkamomis naudoti, veiklos poveikis aplinkai nenustatytas, techninio projekto „Aplinkos apsauga“ dalis nesudaryta ir nesuderinta su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu (toliau – Vilniaus RAAD), leidimas vykdyti automobilių remonto veiklą toje vietoje nėra išduotas, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) 9 str., 17 str., 18 str., 19 str. 5 d. reikalavimus, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 patvirtinto Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo (toliau – Aprašas) 3 p., 9 p. ir 11 p. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 260 str., reglamentuojančiame administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, įtvirtinta, kad protokole turi būti nurodyta: jo surašymo vieta ir data, protokolą surašiusio asmens duomenys; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas, numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 str., 260 str., 284 str. nuostatas, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06, Administracinių teismų praktika Nr. 9, 31-40 p.). Administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytas kaltinimas laikytinas bylos nagrinėjimo išeities pozicija, o protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis, atliktą administracinio teisės pažeidimo tyrimą apibendrinantis baigiamasis dokumentas, kuriuo remiantis nagrinėjama byla bei priimamas nutarimas.

ATPK 260 str. reikalauja ne tik aprašyti pažeidimo esmę, bet ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją, kuri yra svarbi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008), ko nepadarius, byla turi būti grąžinama institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinimas protokolą surašiusiai institucijai yra išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai yra esminių administracinio teisės pažeidimo protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių bylą nagrinėjantis teismas pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329).

ATPK 51² str. 2d. dispozicija - blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, šios ATPK normos pažeidimas turi pasireikšti kituose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų pažeidimu, kurie ir jų atitinkamos normos turi būti aiškiai nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, nes tik taip asmuo gali sužinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas.

Institucija S. M. 2011 m. rugsėjo 2 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AM 066487, kuris neatitinka protokolo turiniui keliamų reikalavimų. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltinamas tuo, jog jis Ukmergės m., Vytauto g. 101 esančiame garaže vykdo automobilių remonto veiklą, patalpos nėra pripažintos tinkamomis naudoti, veiklos poveikis aplinkai nenustatytas, projekto dalis „Aplinkos apsauga“ nesudaryta ir nesuderinta su Vilniaus RAAD, leidimas vykdyti automobilių remonto veiklą toje vietoje nėra išduotas, tuo pažeisti Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str., 17 str., 18 str., 19 str. 5 d. ir Aprašo 3 p., 9 p., 11 p. reikalavimai.

Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. įtvirtina bendro pobūdžio elgesio taisykles, privalomas neapibrėžtam subjektų ratui; 17 str. 1 d. nustato, jog juridiniai ir fiziniai asmenys gali statyti, rekonstruoti ar plėsti ūkinės veiklos objektus, tik turėdami šio įstatymo 16 str. reikalavimus atitinkančią projektinę dokumentaciją; 18 str. numato, jog pastatyti, rekonstruoti ir išplėsti ūkinės veiklos objektai priimami eksploatuoti, tik įvykdžius visas projektinėje dokumentacijoje numatytas aplinkos apsaugos priemones; priimant pastatytus, rekonstruotus, išplėstus ūkinės veiklos objektus, dalyvauja Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai arba pateikiamos jų išvados; 19 str. 5 d. nustato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys ūkinės veiklos objektus ar vykdantys ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų. Pagal išvardintas blanketines Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, kurių dalis iš viso neatitinka protokole nurodyto kaltinimo, Institucija administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę kildina iš Aprašo 3 p., 9 p., 11 p. reikalavimų pažeidimo.

Aprašo 3 p. įtvirtina subjektų, kuriems jis yra adresuojamas, sąrašą. Aprašo 9 p. įtvirtina bendruosius reikalavimus transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto dirbtuvių įrengimui, nustato, kad transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla turi būti vykdoma dirbtuvių patalpose, atitinkančiose tam tikrus reikalavimus (pvz., grindys turi būti padengtos nepralaidžia skysčiams danga <...>, jeigu įrengiama ant grindų nutekėjusių skysčių surinkimo sistema, ji negali būti sujungta su jokiu nuotakynu ir pan.). Aprašo 9 p. taikytinas visiems 3 p. išvardintiems subjektams, tame tarpe transporto priemonių remonto techninės priežiūros ir remonto veiklą vykdantiems asmenims, be to, pagal Aprašo 5 priede pateiktą „Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos klasifikatorių“, variklių techninei priežiūrai ir remontui priskirtinas duslintuvų remontas, apelianto galimai vykdyta veika neginčytinai patenka į Aprašo 9 p. reguliavimo sritį, tačiau iš administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime suformuluoto kaltinimo negalima spręsti, kuo šie Aprašo 9 p. pažeidimai pasireiškė konkrečiai.

Aprašo 11 p. numato, jog dirbtuvės turi būti pripažintos tinkamomis naudotis pagal statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudotis tvarka“ reikalavimus, patvirtinus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 (toliau – Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“). Nežiūrint to, kad pagal protokolą ir nutarimą asmens teisinės atsakomybės pagrindu yra šio teisės akto ir STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“ nuostatų nepaisymas, normatyviniai statybos techniniai dokumentai, jų atskirų punktų pažeidimai, kaip atsakomybės pagrindas nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime nenurodyti (atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos 2010 m. rugsėjo 21 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-828 2 d. „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ patvirtinimo, Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka pripažinta netekusia galios). P. S. pripažinimo tinkamais naudotis tvarkos 1 p., šia tvarka pripažįstami tinkamais naudoti įmonių statiniai (patalpos), kai įmonės keičia savo veiklos pobūdį arba pradeda veiklą kitai paskirčiai statytuose statiniuose nepriklausomai nuo to, kokie statybos, rekonstrukcijos arba remonto (toliau – Statybos) darbai šiai veiklai vykdyti buvo atlikti arba jų atlikti nereikėjo. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 77 p. nurodyta, jog statinio paskirtis – statinio viešame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.5. p. nurodo, jog garažas – patalpa ar atskiras pastatas, skirtas transporto priemonėms saugoti ir (ar) remontuoti, 8.7. p. nurodo, jog garažų paskirties pastatai – pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti: automobilių, autobusų garažai ir pan. Institucijos pareigūnai, atlikę administracinio teisės pažeidimo tyrimą, nepagrindė valstybės įmonės „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu ar kitais objektyviais duomenimis statinio, esančio adresu Vytauto g. 101, Ukmergėje, paskirties, teismo posėdyje apeliantą kaltino būtent statinio paskirties neatitinkančios veiklos vykdymu (b.l. 29, 123), ką be pirmiau nurodytos aplinkybės neįmanoma tinkamai įvertinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Aprašas nuo jo priėmimo dienos ne kartą keistas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. D1-920 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui aprašo patvirtinimo“ pakeitimo Aprašo 1.2. p. išdėstytas 6 p. (punkto įsigaliojimas atidėtas) taip: <...> transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veikla turi būti vykdoma negyvenamosios paskirties pastatuose: paslaugų paskirties (tik autoservisuose), garažų paskirties, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (tik gamyklose, dirbtuvėse), 1.6. p. pripažintas netekusiu galios 11 p.

Administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime apeliantui inkriminuoto kaltinimo formuluotės - jo veiklos poveikis aplinkai nenustatytas, leidimas vykdyti automobilių remonto veiklą nėra išduotas - yra abstrakčios, nepagrįstos konkrečiomis teisės normomis (pvz., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 taršos integruotos prevencijos ir leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatymo nuostatomis ir pan.). Pirmosios instancijos teismas nutartyje sprendė dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės gamtos išteklių naudojimo leidimo privalomumo transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklai, tuo tarpu S. M. apeliaciniame skunde ginčija Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatymo nuostatų taikymą šioje byloje. Akivaizdu, jog byloje esantis procesinis dokumentas – protokolas, neaiškus, todėl skirtingai interpretuojamas tiek administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjusio teismo, tiek asmens, kurio atžvilgiu jis surašytas, ir pastarasis dėl to negali tinkamai įgyvendinti savo procesinių teisių ir apsiginti nuo pareikšto kaltinimo.

Įvertinus bylos teisines ir faktines aplinkybes, konstatuotina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas S. M. yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio ir apimties, nustatyti protokolo trūkumai yra esminiai, trukdantys nagrinėti bylą teisme. Institucija privalėjo konkrečiai ir tiksliai nurodyti visas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, kuriomis remiantis apeliantui inkriminavo ATPK pažeidimą, tačiau įstatymo reikalavimų (ATPK 248 str., 256 str., 259 str., 260 str.) nesilaikė, tokiu būdu sudarė prielaidas pažeisti įprastą administracinių teisės pažeidimų bylų proceso eigą, teisėtumo ir procesinių staigmenų negalimumo principus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti kuo jis kaltinamas, teisę į gynybą, nors kiekvienoje byloje tai užtikrinti privalu ne tik administracinių teisės pažeidimų protokolus surašančioms ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančioms institucijoms, bet ir teismams. Pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir nustatyti, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisme negalima nagrinėti dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas ir teisėtas, todėl naikinamas, o byla grąžinama institucijai tirti iš naujo. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2011 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros nutarimą Nr. 158 AM 067900 ir Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartį, ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą S. M. atžvilgiu iš naujo tirti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūrai.

Nutartis neskundžiama.