- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-01
- Bylos Nr.
- eI2-855-809/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02917-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- K. J.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2020 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 20-IL-10-02770-e ,,Dėl K. J. neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti pareiškėjui iš Vilniaus AVPK patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjui (duomenys neskelbtini) m. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir Leidimas). Pareiškėjo vardu buvo registruoti du šaunamieji ginklai, kurie priskirti (duomenys neskelbtini) kategorijai. Pažymi, jog ginklus pareiškėjas laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), spintelėse prie lovos. Viena spintelė buvo rakinama, kita ne. Papildomai apsaugai, kad tretieji asmenys negalėtų pasinaudoti ginklais, pareiškėjas naudojo gaidukų užraktus.
Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., jis pastebėjo, kad ginklai yra dingę. Paskutinį kartą pareiškėjas ginklais naudojosi tik (duomenys neskelbtini) m., todėl pastebėjęs, kad ginklų nebėra, apieškojo kiekvieną galimą jų buvimo vietą namuose, tačiau supratęs, jog ginklų namie nebėra, kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl ginklų vagystės. Ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti.
Pareiškėjo teigimu, atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Pareiškėjo nuomone, jis ginklus laikė nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o kadangi teisės aktų reikalavimai pažeisti nebuvo, objektyviai neįmanomas ir priežastinio ryšio nustatymas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, netinkamai aiškino bei interpretavo teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas akcentuoja, jog Reikalavimuose numatyta, kad ginklai turėjo būti laikomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys. Pareiškėjas ginklus laikė savo namuose, saugioje, atvirai nematomoje vietoje prie lovos, uždėjęs gaidukų užraktus. Pastebėjęs, kad ginklai dingo, pareiškėjas pranešė policijai, o policija užfiksavo, kad ginklai iš pareiškėjo buvo pavogti. Pradėta ginklų paieška, dėl ginklų vagystės ikiteisminis tyrimas nepradėtas, tačiau nėra duomenų apie tai, kad ginklais pašaliniai asmenys būtų pasinaudoję.
Pažymi, jog A ir B kategorijos ginklų saugojimui ir laikymui Reikalavimuose yra keliami ypatingai aukšti reikalavimai (pvz., reikalavimas laikyti seife), tačiau (duomenys neskelbtini) kategorijos ginklai yra pripažįstami turinčiais kur kas žemesnį pavojingumo laipsnį, jų saugojimui keliama paprasta taisyklė – jais negali pasinaudoti pašaliniai asmenys.
Mano, kad teisės aktuose numatyta taisyklė saugoti ginklus taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys, turėtų būti suprantama kaip protingų ir objektyviai įmanomų pastangų dėjimas siekiant išvengti situacijos, kai ginklais pasinaudoja pašaliniai asmenys. Ši teisės aktuose įtvirtinta taisyklė negali būti suabsoliutinama – kitu atveju susidarytų situacija, kai (duomenys neskelbtini) kategorijos ginklų laikymui būtų keliami reikalavimai, aukštesni net už A ar B kategorijų ginklams keliamus reikalavimus.
Pareiškėjo nuomone, natūralu, kad A ar B kategorijos ginklai, net laikomi seife ir patalpose su signalizacija, gali būti pavogti. Tačiau dėl aiškių ir detaliai apibrėžtų saugojimo reikalavimų paprasta nustatyti, kuriais atvejais saugojimo reikalavimų buvo laikomasi, o kuriais ne. Tad atvejais, kai yra laikomasi tokių ginklų laikymui nustatytų reikalavimų, tačiau jie vis tiek pavagiami, jų naudotojas ir savininkas nebūtų laikomas pažeidusiu teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu C kategorijos ginklų laikymo taisyklės nėra aiškiai apibrėžtos, tad jas suprantant tiesiogiai ir absoliučiai, kaip bet kokią situaciją, kai ginklai prarandami (pvz. pavagiami), tokių ginklų laikymui būtų keliami nepaprastai griežti ir neįmanomi reikalavimai, nes ginklų naudotojai objektyviai negali užkirsti kelio bet kokiai realiai įmanomai situacijai, kai ginklai pavagiami ar prarandami kitokiu būdu. Pastebi, jog vagystė yra aplinkybė nepriklausanti nuo pavogtų daiktų savininko valios – savininkas tegali dėti pastangas užkirsti vagystei kelią, taip pat dėti pastangas užkirsti kelią galimybei pavogtus ginklus ar kitus daiktus panaudoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas daro išvadą, kad jis ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė. Ginklai buvo laikomi spintelėse prie lovos, o tai nėra atvira vieta, kurioje bet kuris pašalinis asmuo galėtų ginklus pamatyti ar laisvai pasiimti, ypač atsižvelgiant į tai, kad priėjimui prie spintelių reikalingas patekimas į namą.
Ginklų vagystė ir jų panaudojimas negali būti sutapatinami. Įstatymuose numatyta, kad ginklai turi būti apsaugoti nuo pašalinių asmenų pasinaudojimo jais. Sprendime konstatuota, jog ginklai yra pavogti, tačiau nėra nurodytos jokios aplinkybės apie tai, kad ginklais pasinaudojo pašaliniai asmenys. Be to, ant ginklų buvo papildomai uždėti gaidukų užraktai, kurie, net tretiesiems pašaliniams asmenims neteisėtai pasisavinus ginklus, užkerta kelią šiems asmenims ginklus panaudoti.
Atsiliepimas
Atsakovui skundžiamame Sprendime kyla pareiga nurodyti aplinkybes, kuriomis remiantis daroma išvada apie Reikalavimų pažeidimą, o konkrečiai – faktą, kad ginklais pasinaudojo tretieji asmenys. Atsakovas nepateikia visiškai jokios informacijos apie tai, kad ginklais būtų pasinaudota, nors Reikalavimai aiškiai numato, kad ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimai pažeidžiami, kai (duomenys neskelbtini) kategorijos ginklu pasinaudoja pašaliniai asmenys.
Aplinkybė, jog iš pareiškėjo buvo pavogti ginklai, nereiškia, kad tretieji pašaliniai asmenys jais pasinaudojo, o atitinkamai buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai.
Net jeigu ir būtų konstatuota, kad buvo pažeisti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimai (su kuo pareiškėjas griežtai nesutinka), pareiškėjo nuomone, nėra galima konstatuoti priežastinio ryšio.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir VTV) Licencijavimo skyriuje buvo gauta informacija, kad K. J. prarado savo ginklus.
Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal LR BK 178 str. 1 d. (Vagystė). Susipažinus su nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) į Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą kreipėsi K. J. dėl to, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. pastebėjo, kad neaiškiomis aplinkybėmis iš jo namų (duomenys neskelbtini), dingo jam priklausantys dujiniai ginklai.
Atsakovas konstatavo, kad ginklo savininkas laikydamas ginklus pagal įstatymą privalo užtikrinti jų saugojimą, praradus ginklą laikoma, kad pažeisti ginklo saugojimo reikalavimai ir neužtikrintas ginklo saugumas. Taip pat pagal įstatymą, ginklų savininkas pastebėjęs apie ginklų praradimą ar vagystę, privalo nedelsiant pranešti policijos įstaigai apie ginklų praradimą. K. J., kaip ikiteisminio tyrimo apklausoje parodė jo žmona V. J., prieš pusę metų pastebėjo, kad dingo jo ginklai, tačiau į policijos įstaigą dėl ginklų praradimo nesikreipė. Kur buvo laikomi ginklai ir kokiomis aplinkybėmis jie dingo K. J. nežino. Atsakovas nurodo, kad įvertinus surinką medžiagą nustatė, kad ginklai buvo prieinami pašaliniams asmenims ir tais ginklais K. J. tinkamai nepasirūpino. Taip pat, pastebėjęs apie ginklų praradimą, ar vagystę, nepranešė policijos įstaigai apie ginklų praradimą. Toks K. J. elgesys vertintinas, kaip pareigos neatlikimas užtikrinant ginklų saugojimą ir nepranešimą apie ginklų praradimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. 20-IL-10-02770-e ,,Dėl K. J. neterminuoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui K. J. (duomenys neskelbtini) m. buvo išduotas neterminuotas Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti (nešiotis) ginklus.
Pareiškėjo vardu buvo registruoti du šaunamieji ginklai: mažos galios revolveris (duomenys neskelbtini), kal. . (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei dujinis revolveris (duomenys neskelbtini), kal. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnio 1 dalis), todėl (duomenys neskelbtini) (vadovaujantis tuo metu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo galiojančia redakcija (galiojo iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) buvo priimtas sprendimas Nr. 19-IL-10-02764-e paimti K. J. priklausančius ginklus laikinam saugojimui ir juos pristatyti į Vilniaus apskrities VPK VTV Licencijavimo skyrių,
(duomenys neskelbtini) pareiškėjas raštu „Dėl dingusių ginklų“ kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą dėl dujinių pistoletų dingimo. Minėtame rašte pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. jis pastebėjo, kad neaiškiomis aplinkybėmis iš jo namų (duomenys neskelbtini), dingo jam priklausantys dujiniai ginklai.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (Vagystė). Minėtas komisariatas (duomenys neskelbtini) nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
(duomenys neskelbtini) buvo paskelbta minėtų ginklų paieška.
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) policijos komisariate buvo nustatyta, kad K. J. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 229 straipsnio 1 dalyje (Ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti nereikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas). Dėl minėto nusižengimo (duomenys neskelbtini) buvo priimtas nutarimas pareiškėjo atžvilgiu, kai protokolas nesurašomas ir K. J. skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr. 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimus). Taigi, iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų seka, kad visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) bei kiti teisės aktai.
Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas šio Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.
Įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo sąvoka apibrėžiama kaip ginklo, šaudmenų valdymas (faktinis turėjimas savo žinioje) fizinio asmens būste ar juridinio asmens patalpose arba kitose vietose, turinčiose aiškiai apibrėžtas ribas. Ginklo, šaudmenų turėjimo sąvoka yra apibrėžama kaip ginklo, šaudmenų laikymas, nešiojimasis, saugojimas, naudojimas (Įstatymo 2 straipsnio 17 dalis).
Pagal Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 6 punktą A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo nedelsdamas pranešti policijos įstaigai apie ginklo, šaudmenų leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą vagystę ar praradimą.
Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ginklų, šaudmenų savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad ginklai ir šaudmenys būtų saugomi. Civilinėje apyvartoje esančių ginklų ir šaudmenų laikymo ir saugojimo sąlygas ir reikalavimus nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
Įstatymo 40 straipsnis reglamentuoja leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus galiojimo panaikinimo atvejus. Šios Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus panaikinami fiziniam asmeniui, kai fizinis asmuo dėl ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo praranda savo ginklą.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 patvirtinti Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių laikymo, saugojimo ir laikino saugojimo reikalavimai (toliau – ir Reikalavimai; aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 18 d.). Reikalavimų 35.2 punkte nurodyta, kad C kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, D kategorijos ginklai ir jų šaudmenys, ginklų priedėliai (išskyrus A kategorijos ginklų priedėlius) turi būti laikomi taip, kad jais negalėtų pasinaudoti pašaliniai asmenys.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintas Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas, aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 4 d.) 59.1 punkte numatyta, jog neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje arba per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, dėl kurių asmuo negali turėti ginklų įsiteisėjimo, be kita ko, Įstatymo 40 straipsnyje nustatytais pagrindais.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovu, jog pareiškėjas tinkamai neužtikrino pareigos saugoti ginklus, kurie yra padidinto pavojaus šaltiniai. Teismo vertinimu, atsakovas ginčijamame Sprendime pagrįstai akcentavo, jog pareiškėjas - ginklų savininkas pastebėjęs apie ginklų praradimą ar vagystę, privalėjo nedelsiant apie tai informuoti policijos įstaigą apie ginklų praradimą. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) apklausta pareiškėjo sutuoktinė V. J. apklausos metu parodė, jog jos vyras prieš pusę metų pastebėjo, kad dingo ginklai, tačiau pareiškėjas dėl ginklų dingimo fakto į policiją kreipėsi tik tuomet, kai juos buvo pareikalauta pristatyti policijos įstaigai. Pažymėtina, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl asmenims, kurie nori įsigyti arba turėti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pareiškėjas turėjo Įstatyme nustatytą imperatyvią pareigą laikytis griežtos ginklų saugojimo tvarkos bei nedelsiant informuoti apie ginklų praradimą. Skunde pareiškėjas nesutinka, jog ginklai buvo prieinami tretiesiems asmenims, tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginklų praradimas bei pareiškėjo, kuris turi leidimą nešiotis ir leidimą laikyti (duomenys neskelbtini) kategorijų ginklus, negalėjimas nurodyti ginklų buvimo vietos pagrįstai leido atsakovui konstatuoti, jog ginklai buvo prieinami pašaliniams asmenims, ginklais K. J. tinkamai nepasirūpino.
Taigi, atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktu panaikino pareiškėjui leidimą nešiotis ir laikyti (duomenys neskelbtini) kategorijų ginklus.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, skundžiamas Sprendimas paliktas galioti, todėl pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo K. J. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.