- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-05
- Bylos Nr.
- 3K-3-457/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aloyzas Marčiulionis (pirm.), Algis Norkūnas (pran.), Antanas Simniškis
- Trečiasis asmuo
- notarės B, Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro
- Ieškovas
- D. P., A. J.
- Atsakovas
- B. J., S. J.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens notarės B. Š. kasacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 26 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. P. ir A. J. ieškinį atsakovams B. J. ir S. J. dėl nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys: Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarė B. Š., VĮ Registrų centro Šiaulių filialas, R. J., R. J., A. S., T. J., K. J., M. J., Č. J., A. J.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai 2006 m. kovo 17 d. pateikė teismui ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo į jų tėvo A. J. (mirė 1998 m.) turtą. Jie nurodė, kad po tėvo mirties nepagrįstai paveldėjimo teisės liudijimai į jo turtą buvo išduoti tik jų motinai B. J., t. y. notarui neišsiaiškinus visų įstatyminių įpėdinių ir negavus jų atsisakymų nuo palikimo dalies. Jie prašė pripažinti, kad tėvo palikimą jie priėmė, faktiškai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti; pripažinti, kad po tėvo mirties likęs turtas yra jų tėvų A. J. ir B. J. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybę ir jiems priklauso po 1/2 dalį; pripažinti iš dalies negaliojančiais B. J. po vyro mirties išduotus paveldėjimo teisės liudijimus; pripažinti negaliojančia žemės sklypo dovanojimo sutartį; pripažinti A. J. įpėdiniams nuosavybės teises į jo turtą.
2007 m. vasario 20 d. ieškovai, atsakovai ir tretieji asmenys pateikė teismui taikos sutartį, kuria susitarė dėl A. J. palikimo pasidalijimo, ir prašė ją patvirtinti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 26 d. nutartimi patenkino šalių prašymą ir patvirtino taikos sutartį pagal jų pateiktas sąlygas, civilinę bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad pateikta taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir viešajam interesui. Šalys yra labai artimi giminės, jie taikiai išsprendė kilusį turtinį ginčą ir pasidalijo paveldėtą turtą, dalį jo skirdami ir vaikaičiams. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, patvirtino taikos sutartį šiomis sąlygomis:
1. Pripažino ir nustatė, kad D. P. ir A. J. priėmė tėvo A. J. palikimą, pradėdami paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.
2. Pripažino ir nustatė, kad gyvenamasis namas su kitais pastatais (viraline, tvartu, kluonu, malkine, ūkiniu pastatu, kiemo statiniais), esantis (duomenys neskelbtini), yra jungtinė santuokinė A. J. ir B. J. nuosavybė ir kiekvienam iš jų priklauso po 1/2 dalį šio iš bendrų santuokinių lėšų įgyto turto.
3. Pripažino A. J. nuosavybės teisę į 1/2 dalį santuokoje įgyto turto.
4.Pripažino ir nustatė, kad A. J., mirusio 1998 m., palikimą sudaro:
4.1. 1/2 dalis gyvenamojo namo su kitais pastatais (viraline, tvartu, kluonu, malkine, ūkiniu pastatu, kiemo statiniais), esančio (duomenys neskelbtini);
4.2. 0,56 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1936 Lt;
4.3. 0,50 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 7146 Lt;
4.4. 0,31 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1187 Lt;
4.5. 2,72 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8752 Lt;
4.6. neatlygintinai suteikiamas 6,21 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pažymėtas Nr. 464.
5. Pripažino negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 157, išduotą 2006 m. sausio 5 d. B. J., į 0,56 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
6. Pripažino negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 9608, išduotą 2004 m. spalio 6 d. B. J. į 0,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,31 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2,72 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
7. Pripažino iš dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 13517, išduotą 1998 m. lapkričio 27 d. B. J., kuria ji paveldi gyvenamąjį namą su kitais pastatais (duomenys neskelbtini).
8. Pripažino negaliojančia 2005 m. birželio 16 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 8807, kuria B. J. padovanojo sūnui S. J. 2,00 ha žemės sklypą iš bendro 2,72 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini).
9. A. J. palikimą visi įpėdiniai pasidalijo taip:
9.1. D. P. pripažįstama asmeninės nuosavybės teisė į 1/2 dalį gyvenamojo namo su kitais pastatais (viraline, tvartu, kluonu, malkine, ūkiniu pastatu, kiemo statiniais), esančio(duomenys neskelbtini);
9.2. D. P., A. J., R. J. lygiomis dalimis po 1/3 dalį pripažįstama asmeninė nuosavybės teisė į 0,56 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);
9.3. D. P., A. J., ir R. J. lygiomis dalimis po 1/3 dalį pripažįstama asmeninė nuosavybės teisė į 0,72 ha žemės sklypą iš bendro 2,72 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini);
9.4. S. J. pripažįstama asmeninės nuosavybės teisė į 1,90 ha žemės sklypą iš bendro 2,72 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
9.5. D. P. ir B. J. lygiomis dalimis kiekvienai po 1/2 dalį pripažįstama nuosavybės teisė į 0,31 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paskiriama abiem bendrai naudotis;
9.6. B. J. pripažįstama nuosavybės teisė į 1/2 dalį gyvenamojo namo su kitais pastatais (viraline, tvartu, kluonu, malkine, ūkiniu pastatu, kiemo statiniais) (duomenys neskelbtini), kaip santuokoje įgytą turtą;
9.7. D. P. paskiriama naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-2, 1-6;
9.8. B. J. paskiriama naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-3, 1-4, 1-5. Visi ūkiniai pastatai, esantys žemės sklypo namų valdoje, paliekami D. P. ir B. J. bendrai naudotis;
9.9. R. J. pripažįstama asmeninės nuosavybės teisė į 10 arų žemės sklypą iš bendro 2,72 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini);
9.10. A. J., Č. J. ir M. J. pripažįstama asmeninės nuosavybės teisė lygiomis dalimis po 1/3 dalį į neatlygintinai suteikiamą 6,21 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pažymėtą Nr. 464.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi trečiojo asmens notarės B. Š. atskirąjį skundą, 2007 m. balandžio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Į skundo argumentus teisėjų kolegija nurodė:
1. Notarė teigia, kad taikos sutarties 1 punktas prieštarauja 1964 m. CK 587 straipsnio 2 ir 3 dalims, nustatančioms, jog palikimas turi būti priimtas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o šalys taikos sutartį patvirtino praėjus 72 mėnesiams.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai iš karto po tėvo mirties, nepraėjus šešiems mėnesiams, pradėjo paveldimą turtą valdyti, jį tvarkė, rūpinosi kaip savo turtu, todėl laikytina, kad jie palikimą priėmė faktiškai pradėdami turtą valdyti. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali bylą baigti taikos sutartimi. Nei šioje teisės normoje, nei CPK XXVI skyriaus normose nenustatyta, kad bylos užbaigimas taikos sutartimi ypatingosios teisenos stadijoje negalimas.
2. Notarė teigia, kad šalys, nustatydamos palikimo masę, nenurodė 77 Lt pajaus Pailių žemės ūkio bendrovėje, 1349 Lt pajaus Lieporių žemės ūkio bendrovėje, piniginio indėlio ir 18 257 Lt kompensacijos už žemę, todėl taikos sutarties 4 punktas prieštarauja 1964 m. CK 587 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad neleidžiama palikimo priimti iš dalies.
Taikos sutarties 7 punkte nustatyta, kad 1998 m. lapkričio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 13517 dalis, kuria B. J. paveldi gyvenamąjį namą su kitais pastatais, pripažintina negaliojančia. Iš to aišku, kad likusi šio paveldėjimo teisės liudijimo dalis yra galiojanti ir pajai, valstybės vienkartinė išmoka, kitos tikslinės kompensacijos, 18 257 Lt kompensacija už žemę paliekami B. J.
3. Notarė teigia, kad šalys neturėjo teisės panaikinti jos patvirtintų paveldėjimo teisės liudijimų ir dovanojimo sutarties, nes sandorius pripažinti negaliojančiais galima tik teismo sprendimu.
Ieškovai patikslintame ieškinyje kaip tik ir pateikė reikalavimus pripažinti paveldėjimo teisės liudijimus ir dovanojimo sutartį negaliojančiomis. Tarpusavio nuolaidomis byla buvo baigta taikos sutartimi ir teismo nutartimi paveldėjimo teisės liudijimai ir dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiais.
4. Notarė teigia, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi tiesioginę reikšmę jos interesams. Civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti, tai pat kaip galima greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Taikos sutartimi šalys taikiai ir minimaliausiomis sąnaudomis išsprendė kilusį ginčą, šalių reikalavimai patenkinti pagal jų valią, įstatymų saugomi šalių interesai nepažeisti. Teismo patvirtinta taikos sutartis neturi įtakos teisėtiems notarės interesams.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo notarė B. Š. prašo panaikinti teismų nutartis ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo patvirtintoje taikos sutartyje padaryta esminių materialinės teisės normų pažeidimų: 1) palikimas priimtas nesilaikant 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalies normos, draudžiančios palikimą priimti iš dalies; 2) padalytas nepaveldėtas turtas, taip pažeisti 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalies ir 600 straipsnio 1 dalies normos; 3) pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimai ir dovanojimo sutartis, nors to nenustatyta paveldėto turto pasidalijimą reglamentuojančiame įstatyme, taip pažeistas 1964 m. CK 600 straipsnis.
Į šalių taikos sutartį įtrauktas ne visas A. J. palikimas. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje tik išaiškino kaip palikimas yra padalytas. Tačiau teismas nenurodė motyvų dėl skundo argumento, kad pažeista 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, nes ne viso palikimo dalijimas reiškia dalinį palikimo priėmimą.
Taikos sutarties 9.2-9.4, 9.9-9.10 punktai prieštarauja 1964 m. CK 587 straipsnio 1 daliai, nes tretieji asmenys gauna palikimo dalį, nors jie šio palikimo nėra priėmę. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl nurodytų taikos sutarties punktų prieštaravimo įstatymui.
Taikos sutarties 4.6 ir 9.10 punktais padalytas nepaveldėtas 6,21 ha žemės sklypas, tai neatitinka 1964 m. CK 600 straipsnio 1 dalies normos, kad padalijamas tik paveldėtas turtas. Tretieji asmenys įgijo dalį palikimo, nebūdami palikimą priėmę įpėdiniai.
2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad patvirtinta taikos sutartis neturi įtakos notarės interesams. Tai neatitinka bylos aplinkybių, nes: 1) notarė įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu ne savo iniciatyva; 2) pripažinti negaliojančiais jos teisėtai ir pagrįstai išduoti ir patvirtinti paveldėjimo teisės liudijimai ir dovanojimo sutartis.
Šalies argumentai
Kasatorė mano, kad šia byla yra sukurtas precedentas, kai įpėdiniai, sudarydami taikos sutartį, gali teismo tvarka panaikinti jau išduotus paveldėjimo teisės liudijimus, ir nesivadovaudami įstatymo nuostata, jog įpėdinis turi palikimą priimti, taikos sutartimi perleisti turtą asmenims, kurie nėra įpėdiniai, bei padalyti palikimą neatsižvelgiant į įpėdiniams priklausančias jo dalis. Jeigu galima taip palikimą padalyti teismo tvarka, tai, įpėdiniams susitarus, toks padalijimas turėtų būti galimas ir notarine sutartimi. Tačiau tai prieštarauja įstatymui. Kasatorė šia byla suinteresuota tiek, kiek jai reikalinga taikyti teisės normas atliekant notarinius veiksmus. Kasacinio skundo tikslas – gauti išaiškinimus dėl 1964 m. CK 587, 600 straipsnių taikymo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė D. P. prašo teismų nutartis palikti nepakeistas, skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teismas pagrįstai patvirtino taikos sutartį ir įstatymų nepažeidė. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad palikimas nėra priimtas. Ieškovai priėmė visą palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti. Ši aplinkybė nustatyta taikos sutarties 1 punkte. Ieškovai kartu su kitos eilės įpėdiniais geruoju susitarė, kad palikimą tarpusavyje pasidalija. Taikos sutartis yra įvykdyta, šalys įregistravo daiktines teisės į atitinkančią palikimo dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Teisės klausimas šioje byloje yra susijęs su tesimo sprendimu patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl kasacinis teismas šiuo klausimu pasisako.
CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.
Kilusį teisminį ginčą proceso šalys gali užbaigti taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Teismas netvirtina šalių taikos sutarties tik tuo atveju, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad taikos sutartimi padalytas palikimas atsirado galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. Pagal jo 587 straipsnio 2 dalį įpėdinis buvo laikomas priėmusiu palikimą, jei jis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, buvo laikoma, kad jis priėmė visą palikimą, nepriklausomai nuo to, koks tas turtas ir kur jis yra. Toks turtas įpėdiniui priklausė nuosavybės teise nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina ir tai, kad įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra ne paveldėjimo teisės liudijimas ir ne šio liudijimo įregistravimas viešame registre, bet vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad po palikėjo mirties (1998 m.) jo įstatyminiai įpėdiniai buvo sutuoktinė (atsakovė B. J.) ir šeši vaikai (ieškovai – D. P. ir A. J., atsakovas S. J., trečiasis asmuo R. J., Z. J. (mirė 2005 m.), M. J. (mirė 2000 m.)). Paveldėjimo teisės liudijimas į palikimą buvo išduotas tik atsakovei B. J., nors buvo ir kitų, nepareiškusių atsisakymo nuo palikimo, įstatyminių įpėdinių. Teismai taip pat nustatė, kad ieškovai tėvo palikimą priėmė, nes iš karto po jo mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Ši faktą pripažino bylos šalys ir tai įtvirtino taikos sutarties 1 punkte, nurodydamos, kad ieškovai priėmė tėvo palikimą, pradėdami paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.
Esant tokioms bylos faktinėms aplinkybėms, daroma išvada, kad ieškovai, pradėdami iš karto po palikėjo mirties faktiškai valdyti palikimo dalį, kartu su atsakove B. J. tapo viso turto savininkais. Ginčijama taikos sutartimi buvo dalijamas palikimas, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimtas įstatyminių įpėdinių.
1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimamas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Ši nuostata aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalies normą, kad palikimas gali būti priimamas ir pasibaigus įstatyme nustatytam šešių mėnesių terminui, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai. Iš to išplaukia, kad palikimas pagal 1964 m. CK 600 straipsnį gali būti padalijamas tarp įpėdinių, kurie priėmė palikimą per šešis mėnesius ir kurie priėmė vėliau, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai.
Kilus teisme ginčui dėl palikimo priėmimo ir jo padalijimo palikimą nustatytu laiku priėmę įpėdiniai ir jį pavėlavę priimti asmenys gali tarpusavio nuolaidomis ši ginčą išspręsti taikiai, sudarydami taikos sutartį. Pagal ją šalys savo nuožiūra palikimą gali padalyti kitaip, negu nurodyta paveldėjimo teisės liudijime, o šį visą ar iš dalies panaikinti.
Byloje nustatyta, kad įtraukti į procesą R. J., A. J., T. J., K. J., M. J., Č. J., A. J. yra palikėjo mirusių įstatyminių įpėdinių – M. J. ir Z. J. įpėdiniai (sutuoktinė, vaikai). Nagrinėjamu atveju taikos sutartimi jiems paskirta palikimo dalis, kuri buvo priimta ieškovų ir atsakovės B. J. ir priklausė jiems nuosavybės teise. Tai reiškia, kad jie, kaip savininkai, savo nuožiūra ir valia pasidalijo jiems priklausantį turtą su kitais asmenimis, šiuo atveju artimais giminėmis. Tai neprieštarauja įstatymui, viešajai tvarkai, nepažeidžia šalių teisių ir interesų, nes disponuodami jiems priklausančiu turtu savininkai savo nuožiūra sprendžia jiems priklausančio turto likimą. Ta aplinkybė, kad į taikos sutartį yra įtrauktas ne visas paveldėjimo teisės liudijime išvardytas turtas, nereiškia šios sutarties neteisėtumo ar palikimo priėmimo iš dalies. Dėl taikos sutartyje neaptarto turto – pajų, valstybės vienkartinės išmokos, kompensacijų – lieka galioti paveldėjimo teisės liudijimo dalis. Jeigu yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir dalis jame nurodyto turto pagal įpėdinių taikos sutartį su kitais asmenimis yra perdalijama, tai nereiškia, kad pagal sutartį gaunantys turtą asmenys priima palikimą iš dalies. Jie nuosavybės teisę gauna ne paveldėjimo, o sandorio – turto pasidalijimo taikos sutarties būdu – pagrindu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad paveldėjimo teisės normoms teismo patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja, o kasacinio skundo argumentai teisiškai nepagrįsti.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai ir teisėtai patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, teisės normų, reglamentuojančių taikos sutarties patvirtinimo sąlygas ir tvarką, nepažeidė.
Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamas teismų nutartis (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 26 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.