Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Deivydui Aidukui, dalyvaujant pareiškėjai G. P. , jos atstovei advokato padėjėjai J. Č. , atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei L. Z. , trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos nuomone, atsakovo atsisakymas perskaičiuoti jai motinystės (tėvystės) pašalpą nuo vaikų gimimo dienos, t.y. 2014-10-29 ir užtikrinti jai finansiškai palankesnį skaičiavimą yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžia jos teisėtus lūkesčius, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principus, neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų šeimos, motinystės, tėvystės apsaugos pagrindų, tarptautinių teisės aktų reikalavimų nuostatų.

Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad pareiškėja iki dvynukų gimdymo ir prieš tai buvo sudėtingoje situacijoje ir per labai trumpą laiko tarpą (ne ilgiau kaip 56 dienos pagal LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 17 str. 1 d.) nespėjo pateikti prašymo dėl priimto Valstybinio socialinio draudimo fondo sprendimo. Nurodė, jog sprendimas dėl jos teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą buvo priimtas tik 2015-05-14, nors nėštumo ir gimdymo atostogos vadovaujantis Ligos ir motinystės įstatymo 17 str. 1 d. buvo suteiktos iki 2015-02-01, t.y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po motinystės atostogų pasibaigimo. Tokiu būdu pareiškėjai tik nuo 2015-05-14 atsirado galimybė susipažinti su jai taikoma motinystės (tėvystės) pašalpos apskaičiavimo tvarka, todėl ji nebegalėjo kreiptis dėl 2014-10-08 sprendimu numatyto motinystės pašalpos mokėjimo laikotarpio pakeitimo, kadangi šis laikotarpis jau buvo pasibaigęs daugiau nei 3 mėnesius, o nėštumo laikotarpiu bei motinystės atostogų laikotarpiu pareiškėja buvo netinkamai bei nekompetentingai konsultuota Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus darbuotojų, kurie patikino ją, jog pašalpos bus skaičiuojamos kuo palankesniu G. P. būdu. Pareiškėja 2011-12-01 pagimdė sūnų ir, vadovaujantis Įstatymo 19, 20 ir 21 str., iki 2013-12-01 jai buvo mokama motinystės (tėvystės) pašalpa. Pagal Įstatymo 6 str. 3 d., jeigu per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį bent dalį laikotarpio apdraustajam buvo mokama motinystės (tėvystės) pašalpa už prieš tai gimusį vaiką arba jis buvo prieš tai gimusio vaiko priežiūros atostogose, jo prašymu nauja motinystės (tėvystės) pašalpa gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės (tėvystės) pašalpa. VSDFV Kauno skyriaus darbuotojai, nepaisant Viešojo administravimo įstatymo 15 str. 1 d. 4 p. numatytos jų pareigos konsultuoti asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, neinformavo jos apie galimybę iš karto pasirinkti finansiškai palankesnę pašalpų apskaičiavimo tvarką, t.y. apie galimybę nutraukti motinystės pašalpos mokėjimą nuo vaikų gimimo dienos ir nuo šios dienos mokėti motinystės (tėvystės) pašalpą, kurios dydžiui nustatyti būtų skaičiuojamas G. P. palankesnis kompensuojamasis užmokestis.

Pareiškėjos nuomone, pats asmuo turi teisę ne tik pasinaudoti įstatymo suteikta galimybe gauti motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpas, bet ir teisę apsispręsti, kokia apimtimi į pašalpas siekia pasinaudoti. Ligos ir motinystės įstatymo 17 str. įtvirtinta, jog motinystės pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas (paprastai 70 kalendorinių dienų iki gydytojo pažymoje numatomos gimdymo datos ir 56 kalendorines dienas po gimdymo). Komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas, pašalpa mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų. Tuo tarpu motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos tol, kol vaikui sueis vieni arba dveji metai, arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu (Įstatymo 20 str. 1 d.). Įstatymo 20 str. 2 d. taip pat numatoma, jog jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, tai motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti skiriama nuo vaiko gimimo dienos.

Pareiškėjos atstovės tvirtinimu, lingvistinė Įstatymo 20 str. 2 d. analizė leidžia teigti, jog motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti skiriama nuo vaiko gimimo dienos tuomet, kai asmuo, turintis teisę ją gauti, negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, kuris sutampa su vaiko auginimo atostogų laikotarpiu, t.y. laikotarpiu, kuomet turi būti mokama motinystės (tėvystės) pašalpa. Tuo atveju, jei pareiškėjai suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos būtų nutrauktos nuo 2014-10-29, ji grąžintų motinystės pašalpos dalį, kuri apskaičiuota ir išmokėta jai už laikotarpį nuo 2014-10-30 iki 2015-02-01 ir įgytų teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą nuo vaikų gimimo dienos, t.y. nuo 2014-10-29. Tuomet jai būtų taikomas kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimo laikotarpis nuo 2013-09-01 iki 2014-08-31, kuris yra daug palankesnis, nei skaičiuojant motinystės (tėvystės) pašalpą nuo 2015-02-02, todėl pasirinkti būtent tokį laikotarpį privalėjo pasiūlyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus darbuotojai konsultuodami G. P. dėl pašalpų paskyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėja nurodė, jog Įstatymo 24¹ straipsnio 4 dalyje numatoma, kad motinystės socialinio draudimo pašalpos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti pašalpą atsiradimo dienos, jeigu dėl jų kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos. Jos nuomone, atsižvelgiant į tai, jog nei pačiame Įstatyme, nei Nuostatuose nėra reglamentuojama nėštumo ir gimdymo atostogų nutraukimo tvarka, todėl ji turi būti analogiška šių atostogų ir pašalpos suteikimo tvarkai, t.y. teisė nutraukti ar keisti motinystės pašalpos mokėjimo laikotarpį taip pat gali būti realizuojama per tą patį 12 mėnesių laikotarpį ją gauti turinčio asmens prašymu, todėl pareiškėjos prašymas dėl jai suteiktų nėštumo ir gimdymo atostogų nutraukimo ir atitinkamai jai mokėtinos motinystės pašalpos nutraukimo nuo vaikų gimimo dienos, t.y. 2014-10-29, buvo pateiktas nepraleidus numatyto 12 mėnesių laikotarpio, skaičiuojamo nuo teisės gauti Motinystės pašalpą atsiradimo dienos. Be to, atsižvelgiant į tos pačios normos reglamentavimą, kad motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama ir mokama nuo teisės gauti pašalpą atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo laikotarpio, už kurį asmuo turi teisę gauti pašalpą, pabaigos, terminas dėl motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo nuo vaikų gimimo dienos, t.y. 2014-10-29, nėra praleistas.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į skundą ir jo atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko.

Nurodė, jog 2014-10-03 pareiškėja VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2014-09-29 iki 2015-02-01. VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu ir Vyriausybės tvirtinamais Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, pareiškėjai išduotu elektroniniu nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu, 2014-10-08 sprendimu „Dėl G. P. teisės į motinystės pašalpą“ Nr. 8.13-3974 paskyrė jai motinystės pašalpą už visą elektroniniame nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjime nurodytą pareiškėjos nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį.

Atsakovo atstovės nuomone, pareiškėja skundo reikalavimais siekia, jog VSDFV Kauno skyrius panaikintų (pakeistų) 2014-10-08 sprendimą „Dėl G. P. teisės į motinystės pašalpą“ Nr. 8.13-3974, kuriuo jai buvo paskirta motinystės pašalpa laikotarpiu nuo 2014-09-29 iki 2015-02-01 bei panaikintų (pakeistų) VSDFV Kauno skyriaus 2015-05-14 sprendimą „Dėl G. P. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ Nr. 8.15-2547, kuriuo jai paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa laikotarpiu nuo 2015-02-02 iki 2016-10-29 (iki vaikams sukaks dveji metai) ir nauju (pakeistu) sprendimu perskaičiuotų pareiškėjai mokėtiną motinystės (tėvystės) pašalpos dydį nuo vaikų gimimo dienos. Motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo laikotarpio bei motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio pakeitimas iš esmės reikštų minėtų VSDFV Kauno skyriaus sprendimų panaikinimą (pakeitimą), tačiau pareiškėja dėl jų apskundimo nėra pasinaudojusi ikiteismine tvarka, numatyta valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str., todėl byla turėtų būti nutraukta arba skundas atmestas.

Pažymėjo, jog VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 6 str. 2 d., 3 d. nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja teisę į motinystės pašalpą įgijo 2014-09-29, nustatė, jog pareiškėjos kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis, turėtų būti apskaičiuotas pagal laikotarpiu nuo 2013-08-01 iki 2014-07-31 turėtas draudžiamąsias pajamas. Pareiškėja dalį kompensuojamojo uždarbio skaičiavimo laikotarpio nuo 2013-08-01 iki 2014-07-31 buvo prieš tai gimusio vaiko priežiūros atostogose, todėl jos prašymu nauja motinystės pašalpa buvo apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės pašalpa. Kadangi teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą pareiškėja įgijo 2015-02-02, pareiškėjos kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį buvo nustatytas pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpos dydis buvo teisėtai apskaičiuotas pagal pareiškėjos laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 turėtas draudžiamąsias pajamas. Minėtu laikotarpiu pareiškėja nebuvo prieš tai gimusio vaiko nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogose.

Atsakovo nuomone, pagal Įstatymo 20 str., Nuostatų 44 p. to paties vaiko priežiūrai už tą patį laikotarpį negali būti mokamos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos. Pareiškėja nepagrįstai prašo nutraukti motinystės pašalpos mokėjimą nuo vaikų gimimo dienos 2014-10-29, kai jos nėštumo ir gimdymo atostogos baigėsi 2015-02-01 ir pareiškėjai už išnaudotą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį buvo išmokėta motinystės pašalpa (2014-10-22 išmokėta motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2014-09-29 iki 2014-12-31, 2015-01-08 – už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-02-01). Nurodė, jog pagal Nuostatų 69 p. motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiuojamos, tik nustačius, kad jos paskirtos klaidingai, konkrečiu atveju byloje tokių duomenų nėra. Nutraukti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjimą galima tik tuomet, kai jos mokėjimas yra dar nepasibaigęs. Šiuo atveju 2014-10-08 VSDFV Kauno skyriaus sprendimas „Dėl G. P. teisės į motinystės pašalpą“ Nr. 8.13-3974 yra visiškai įvykdytas, todėl juo pareiškėjai nustatytos teisinės pasekmės nebegali būti koreguojamos. Teisinio pagrindo perskaičiuoti pareiškėjai paskirtas pašalpas nėra, nes jos paskirtos teisingai, remiantis jos pačios prašymais ir pašalpų skyrimą reglamentuojančiais teisės aktais. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str.).

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja keliamas ginčas dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo, siekiant pakeisti minėtos pašalpos paskyrimo laikotarpį ir dydį, kad jos skaičiavimui būtų pritaikytas palankesnis kompensuojamo darbo užmokesčio dydis.

Administracinėje byloje nustatyta, jog 2014-10-29 Pareiškėja pagimdė dvynius A. P. ir A. P. (gim. liudijimų įrašai Nr. 3774, 3775).

2014-10-03 ji VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2014-09-29 iki 2015-02-01. VSDFV Kauno skyrius 2014m. spalio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 8.13-3974, kuriuo nusprendė skirti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2014-09-29 iki 2015-02-01. Minėtas sprendimas įvykdytas, motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį išmokėta, byloje ginčo dėl to nėra.

2015-05-08 pareiškėja VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2015-02-02 kol vaikui sueis 2 metai. 2015 m. gegužės 14 d. VSDFV Kauno skyrius priėmė sprendimą Nr. 8.15-2547, kuriuo nusprendė skirti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpą (gimus daugiau negu vienam vaikui) laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2016m. spalio 29 d. ( iki vaikams sueis 2 metai).

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog 2015-09-11 pareiškėja kreipėsi į VSDFV, prašydama perskaičiuoti jai mokamą motinystės (tėvystės) pašalpą, kad motinystės (tėvystės) pašalpa būtų skaičiuojama nuo vaikų gimimo dienos, t.y. 2014-10-29, taikant jai palankesnį pašalpos gavimo variantą, nurodė, jog nori atsisakyti motinystės pašalpos, kuri buvo paskirta nuo 2014-09-29 iki 2015-02-01.

VSDFV 2015-10- raštu Nr.(11.1E) I atsisakė perskaičiuoti Pareiškėjai mokamą motinystės (tėvystės) pašalpą. Minėtas sprendimas nebuvo apskųstas. 2015-10-27 pareiškėja kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, reikšdama prašymą nutraukti G. P. motinystės pašalpos mokėjimą nuo vaikų gimimo dienos (nuo 2014-10-29), perskaičiuoti iš naujo mokėtiną motinystės (tėvystės) pašalpos dydį, t.y. reiškė analogiško pobūdžio reikalavimą, kuris pateiktas teismui.

VSDFV Kauno skyrius 2015-11-24 raštu Nr. (9.18)S-73938 pareiškėjos prašymą atsisakė tenkinti. Pareiškėja, pasinaudojusi ikiteismine tvarka, minėtą sprendimą 2015-12-21 skundu apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. 2016-01-26 VSDFV raštu Nr. (11.1) I-499 VSDFV Kauno skyriaus 2015-11-24 sprendimas Nr. (9.18)S-73938 buvo paliktas galioti.

Šios bylos ginčo dalykas-VSDFV Kauno skyriaus 2015-11-24 sprendimo Nr. (9.18)S-73938 teisėtumo bei reikalavimų dėl motinystės pašalpos mokėjimo nutraukimo, jos trukmės pakeitimo, perskaičiavimo pagrįstumo vertinimas.

Motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimą, jos skaičiavimą, mokėjimą reglamentuoja LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 2001-01-21 nutarimu Nr. 86 (toliau – ir Nuostatai).

Administracinėje byloje be jau nurodytų faktinių aplinkybių nustatyta, jog pareiškėja prieš dvynukų gimimą, t.y. 2011-12-01 pagimdė sūnų ir būdama pirmo vaiko auginimo atostogose iki 3 metų laikotarpiu 2013-07-04 buvo atleista iš darbo dėl įmonės (juridinio asmens) bankroto. Įstatymo 16 straipsnio 4 dalis nustato, jog moteriai, atleistai iš darbo nėštumo metu arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė darbo sutartis arba Valstybės tarnybos įstatyme, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir Teisėjų atlyginimų įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir turinčiai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, motinystės pašalpa mokama šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma ir kitoms nėštumo ir gimdymo atostogoms, jeigu jos prasideda prieš tai gimusio vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog pagrindas skirti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu yra nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų patvirtintas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles.

Įstatymo 17 str. 1 d. numato, jog moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių, motinystės pašalpa mokama už 126 kalendorines dienas. Komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas, pašalpa mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų. Moterims, kurios iki gimdymo datos (suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių) nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas, motinystės pašalpa mokama už 56 kalendorines dienas po gimdymo.

Įstatymo 19 straipsnyje, reglamentuojančiame teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą realizavimo sąlygas, be kita ko, nurodyta, jog, jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu, tai motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šio įstatymo 20 ir 21 straipsniuose nustatyta tvarka.

Įstatymo 20 straipsnyje įtvirtinta motinystės ( tėvystės) pašalpos mokėjimo trukmė. 1-oje šio straipsnio dalyje nustatyta, jog motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos tol, kol vaikui sueis vieni arba dveji metai, arba vaiko priežiūros atostogų, suteiktų pagal Darbo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, laikotarpiu.

Šioje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos teisės gauti motinystės pašalpą ir jos teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, kurią įtvirtinta Įstatymo 16 -19 straipsnių nuostatos (galiojusi redakcija pareiškėjos prašymo dėl motinystės atostogų suteikimo metu). Taip pat nekeliamas ginčas dėl to, kad ji buvo apdrausta motinystės socialiniu draudimu ( Įstatymo 4 str.).

Konkrečiu atveju byloje pareiškėja siekia, kad jog motinystės (tėvystės) pašalpa būtų paskirta nuo vaikų (dvynių) gimimo dienos, t.y. nuo 2014-10-29 dėl to, kad būtų pritaikytas palankesnis kompensuojamo darbo užmokesčio dydis.

Kompensuojamasis uždarbis- tai apdraustojo asmens draudžiamųjų pajamų suma, pagal kurią apskaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpos (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, konkretizuojančioje kompensuojamo uždarbio dydžio nustatymą, nurodyta, jog kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.

Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ( ginčui aktuali redakcija) įtvirtinta, jog, jeigu visą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį arba jo dalį apdraustajam buvo mokama motinystės (tėvystės) pašalpa už prieš tai gimusį vaiką arba jis buvo prieš tai gimusio vaiko nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, jo prašymu nauja motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa gali būti apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa.

Konkrečiu atveju pagal byloje esamus duomenis nustatyta, jog pareiškėja tuo metu, kai kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės pašalpos skyrimo po dvynių gimimo, buvo prieš tai gimusio vaiko priežiūros atostogose, todėl turėjo teisę pasinaudoti šia įstatymo galimybe, kad nauja motinystės, tėvystės ar motinystės (tėvystės) pašalpa būtų apskaičiuota iš kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė (pirmesnė) motinystės (tėvystės) pašalpa.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog priimant VSDFV Kauno skyriui 2014m. spalio 8 d. sprendimą Nr. 8.13-3974 “Dėl G. P. teisės į motinystės pašalpą“, buvo taikomas ankstesnės motinystės pašalpos kompensuojamas uždarbis pagal laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2011-07-31 pareiškėjos turėtas draudžiamąsias pajamas (151,05 Lt), todėl jos teisė, kuri buvo išreikšta 2014-10-03 prašyme pašalpą apskaičiuoti pagal palankesnį kompensuojamą uždarbį, buvo realizuota.

Teisę į motinystės pašalpą pareiškėja įgijo 2015-02-02, pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui. 2015-05-08 jos prašymas Valstybinio socialinio draudimo skyriui įrodo, jog pareiškėja prašė paskirti motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpio pabaigos ( t.y. nuo 2015-02-02 ), kol vaikams sueis dveji metai. Prašymo pateikimo metu pareiškėja nebuvo prieš tai gimusio vaiko nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogose, todėl neatitiko Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąlygos dėl kompensuojamo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota ankstesnė pašalpa taikymo, taigi priimant 2015 m. gegužės 14 d. VSDFV Kauno skyriui sprendimą Nr. 8.15-2547 teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos kompensuojamasis uždarbis buvo apskaičiuotas pagal pareiškėjos laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 turėtas draudžiamąsias pajamas ir sudarė 11.28 Eur.

Įstatymo 19 straipsnyje, Nuostatų 43 punkte įtvirtinta, jog teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą, ar antraisiais vaiko auginimo metais kai motinystės (tėvystės) pašalpa paskirta iki vaikui sueis dveji metai. Nuostatų 44 punktas nustato, kad jeigu kitas iš tėvų (įtėvių), atitinkantis šių Nuostatų 43 p. reikalavimus, kreipiasi dėl motinystės (tėvystės) pašalpos už tą patį vaiką (ar tuos pačius vaikus), šios pašalpos mokėjimo trukmė nustatoma pagal pirmojo iš tėvų (įtėvių) pasirinkimą, todėl tais atvejais, kai nėštumo ir gimdymo atostogomis jau yra pasinaudojusi vaiko motina ir jai už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį išmokėta motinystės pašalpa, nutraukti nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, motinystės pašalpos mokėjimą bei už minėtą laikotarpį skirti motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko motinai (tėvui) nėra teisinio pagrindo. Tokią išvadą leidžia daryti aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl teisinio santykio nutraukimo, kuris yra pasibaigęs ir pareiškėjai jos pačios prašymuose išreikšta valia sukėlęs teisines pasekmes, yra negalimas.

Pažymėtina, jog VSDFV Kauno skyriaus 2014m. spalio 8 d. sprendimas Nr. 8.13-3974 buvo priimtas pagal pareiškėjos 2014-10-03 prašymą, remiantis jos pačios nurodytu nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu (nuo 2014-09-29 iki 2015-02-01), kuris atitiko gydytojos nurodytą laikotarpį elektroniniame nėštumo ir gimdymo pažymėjime Nr. EC 570342, dėl kurio teisėtumo byloje ginčo taip pat nėra.

Įstatymo 20 straipsnio 2-oje dalyje įtvirtinta sąlyga, jog motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko gimimo dienos tuo atveju, jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį. Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2015-09-11, 2015-10-27 kreipimosi į VSDFV, į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo, motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį buvo gavusi, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė atlikti pašalpos perskaičiavimą.

Pažymėtina, jog Nuostatų 69 punkte nurodyta, jog motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiuojamos, tik nustačius, kad jos paskirtos klaidingai, tačiau nagrinėjant šią bylą, tokių duomenų nenustatyta.

Ta aplinkybė, jog pareiškėjai nebuvo pratęstas motinystės pašalpos mokėjimas 14 dienų, kaip kad įtvirtinta Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje (kai gimė daugiau negu vienas vaikas), negali būti vertinama kaip atsakovo klaida. Elektroninių nedarbingumo bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2005-06-30 įsakymu Nr.V-533/A1-189, 67 punkte numatyta, kad esant komplikuotam gimdymui arba gimus daugiau negu vienam vaikui, gimdymą priėmusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytoja išduoda papildomą elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą 14 kalendorinių dienų. Konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai buvo išduotas papildomas elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, todėl nėra pagrindo dėl to atsakovą įpareigoti atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, traktuojant kaip atsakovo klaidą.

Viešojo administravimo įstatyme yra įtvirtintas teisėtumo principas (3 str. 1d.1p.), kuris nustato, jog viešojo administravimo subjektas privalo paisyti teisėtumo reikalavimų ir veikti taip, kaip įpareigoja teisės aktai. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „viskas , kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012, 2014m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-706/2014), taigi, atsakovas, spręsdamas klausimą dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo, jų apskaičiavimo, privalo vadovautis jo veiklą šiuose teisiniuose santykiuose reglamentuojančiais teisės aktais- t.y. nurodytu Įstatymu ir Nuostatais. Minėtuose teisės aktuose neįtvirtinta nuostata, jog teisė nutraukti ir keisti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo laikotarpį gali būti realizuojama per 12 mėnesių laikotarpį nuo nėštumo ir gimdymo bei vaikų priežiūros atostogų pabaigos, todėl konkrečiu atveju taikyti Įstatymo 24¹ straipsnio 4 dalies nuostatas nei atsakovas, nei teismas neturi pagrindo.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog pareiškėjos šiuo metu gaunamos motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo laikotarpių pakeitimas iš esmės reikštų VSDFV Kauno skyriaus sprendimų 2014-10-08 Nr. 8.13-3974 ir 2015-05-14 Nr. 8.15-2547 pakeitimą (panaikinimą).

Teismas išaiškino pareiškėjai teisę ginčyti minėtus sprendimus. Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja, pasinaudodama šia teise, 2016-07-15 kreipėsi į VSDFV, juos ginčydama. VSDFV 2016-08-01 rašte Nr. (11.1)-I nurodyta, jog VSDFV neatnaujinus praleisto termino skundui paduoti, skundas nebuvo nagrinėtas.

Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nesinaudos teise apskųsti minėtą sprendimą, neteiks teismui papildomų reikalavimų dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimų 2014-10-08 Nr. 8.13-3974 ir 2015-05-14 Nr. 8.15-2547 ginčijimo, nes jie iš esmės teisingi.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administraciniai aktai, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti, yra teisėti ( žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-224/2009, 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1497/2012, Nr. A-1181-525/2015).

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjai nenuginčijus aukščiau nurodytų sprendimų, kuriais įtvirtinti nurodytų pašalpų skyrimo laikotarpiai, nėra pagrindo VSDFV Kauno skyriaus 2015-11-24 rašto Nr. (9.18)S-73938 panaikinimui ir įpareigojimui atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, jog VSDFV darbuotojų buvo netinkamai konsultuota dėl motinystės ( tėvystės) pašalpos suteikimo ir palankaus jai apskaičiavimo. Tačiau šioje byloje nereiškiamas reikalavimas dėl žalos, siejant ją su atsakovo veiksmų neteisėtumu (gero administravimo principų pažeidimu) priteisimo, o pagal pareikštus reikalavimus nėra teisinio pagrindo skundo tenkinimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr.VIII-1029 redakcija), Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ( Įstatymo įgyvendinimas),

nusprendžia:

Pareiškėjos G. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.