Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. patikslintą skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 17-IL-86-00219-e „Dėl leidimo laikyti ginklą panaikinimo“ panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. S. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 17-IL-86-00219-e „Dėl leidimo laikyti ginklą panaikinimo“.

Pareiškėjas R. S. patikslintame skunde (b. l. 12–14) nurodė, kad 2017 m. balandžio 25 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Telšių apskrities VPK, Telšių AVPK, Telšių aps. VKP) Veiklos skyriaus specialisto sprendimu Nr.17-IL-86-00219-e panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001058, kuris buvo jam išduotas. Šį sprendimą motyvuoja tuo, jog 2014 m. spalio 13 d. iš jo buvo paimtas lygiavamzdis šautuvas, nes dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 67-1-00712-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 140 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, nes jis 2014 m. spalio 10 d. apie 14.30 val. namuose būdamas apsvaigęs nuo alkoholio savo žmoną pastūmė į sieną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. 2014 m. lapkričio 12 d. prokurorė nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, kaltininką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. 2014 m. lapkričio 13 d. nutarimą patvirtino Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja. 2014 m. lapkričio 27 d. ginklas jam buvo grąžintas. Telšių AVPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl ginklų grąžinimo, kai ginklai buvo paimti dėl smurto artimoje aplinkoje. 2017 m. balandžio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 86-IS-25 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriuje atliekamų licencijavimo funkcijų vertinimo“ (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad ginklai R. S. grąžinti nepilnai įvertinus visas aplinkybes dėl jo keliamos grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Išvadoje nurodyta, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendime administracinėje byloje pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostata (valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi šių priemonių – neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus) leidžia smurtą artimoje aplinkoje įvertinti kaip pakankamą įrodymą, pagrindžiantį smurtautojo pavojingumą aplinkiniams (nepriklausomai nuo aplinkybės, kad smurtautojas susitaikė su nukentėjusiu), ir savarankišką pagrindą neišduoti ar panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą. Pagal Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – ir Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas) 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas, kaip smurto artimoje aplinkoje prevencija yra tai, kad panaikinamas turimas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, jog B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Vadovaujantis Išvados 8 punktu, Apsaugos nuo smurto artimoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu (leidimai panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui) bei 2011 m. kovo 1 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo Nr. 5-V-172 „Dėl Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 92.3 straipsniu (leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas, atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms), atsakovas nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001058, išduotą jam. Mano, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas. Pirma, 2014 m. lapkričio 27 d. ginklas jam buvo grąžintas, t. y. buvo priimtas sprendimas grąžinti leidimą laikyti ginklus. 2017 m. balandžio 25 d. Telšių apskrities VPK Veiklos skyriaus specialisto sprendime Nr. 17-IL-86-00219-e nėra paminėtos jokios naujos aplinkybės, kurios pareigūnams tapo žinomos po 2014 m. lapkričio 27 d., t. y. nenurodytos jokios naujos aplinkybės, atsiradusios po 2014 m. lapkričio 27 d. jo ir žmonos konflikto, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog jis atliko neteisėtus veiksmus ir policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginčijamame sprendime konstatuojama, jog būtent 2014 m. spalio 10 d. konfliktas yra pagrindas teigti, jog policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Po to paties įvykio dėl leidimo jam turėti ginklus priimami skirtingi vienas kitam prieštaraujantys sprendimai, nė vienas jų nebuvo panaikintas, todėl mano, kad šiuo atveju turėjo būti panaikintas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas, o ne priimtas naujas sprendimas panaikinti leidimą, kuris prieštarauja anksčiau priimtam ir nepanaikintam sprendimui. Dėl jo ir žmonos konflikto, įvykusio 2014 m. spalio 10 d., buvo priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą vadovaujantis LR BK 37 straipsniu dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Sprendimą patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas ir šis sprendimas nebuvo panaikintas, yra įsiteisėjęs. Sprendime panaikinti leidimą laikyti (nešioti) ginklus minimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje. Šiame teismo sprendime analizuojama situacija, kai asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ar asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis LR BK 38 ar 40 straipsniais, ir šie duomenys leidžia smurtą artimoje aplinkoje įvertinti kaip pakankamą įrodymą, pagrindžiantį smurtautojo pavojingumą aplinkiniams (nepriklausomai nuo aplinkybės, kad smurtautojas susitaikė su nukentėjusiu). Tačiau ikiteisminis tyrimas dėl jo ir žmonos konflikto nutrauktas ne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime minimu pagrindu, t. y. jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės po to, kai susitaikė su žmona po minėto konflikto. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pripažinus, kad šis konfliktas pripažintas mažareikšme veika. Ši aplinkybė negali būti įvardijama kaip leidžianti nedidelį tarpusavio konfliktą įvertinti kaip pakankamą įrodymą, pagrindžiantį smurtautojo pavojingumą aplinkiniams. Veika, kuri pripažinta mažareikšme, negali būti laikoma pagrindu konstatuoti, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir tuo pagrindu negalima panaikinti jam išduoto leidimo Nr. 0001058 laikyti (nešiotis) ginklus. Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatė, kad asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei per pastaruosius 3 metus dėl dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymų leidėjas šiame straipsnyje nenumato BK 37 straipsnyje esančios aplinkybės, todėl daro išvadą, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo negali būti tapatinama su asmens atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių. Atkreipė dėmesį, kad leidimas laikyti (nešioti) ginklus panaikintas neribotam laikui. Negali būti skiriama nuobauda visam laikui. Taip pat neaišku – sprendimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2014 m. spalio 10 d., t. y. nuo tos dienos, kai įvyko konfliktas, ar nuo 2017 m. balandžio 25 d., kai priimtas sprendimas.

Atsakovas Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 22–25) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, kad 2014 m. spalio 13 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, Įstatymas) 41 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1V-693 patvirtinto Ginkų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo aprašo (toliau – ir Aprašas) 35 straipsniu (ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos paima, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas), iš R. S. buvo paimtas lygiavamzdis šautuvas, nes jam buvo pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 67-1-00712-14 pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį (Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) bei 140 straipsnio 2 dalį (Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino). Ikiteisminis tyrimas pradėtas, nes R. S. 2014 m. spalio 10 d. apie 14.30 val. namuose būdamas apsvaigęs nuo alkoholio grasino nužudyti savo žmoną, t. y. kambaryje sudaužęs vazą, kėdę ir mėtydamas kitus daiktus, pasakė „užmušiu tave <...>“ bei metė į ją kėdės atlošą. Taip pat pagrasinęs nužudyti savo žmoną, pastūmė ją į sieną, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Pagal Aprašo 37 straipsnį, ginklai, šaudmenys grąžinami asmeniui, iš kurio jie paimti, nutraukus ikiteisminį tyrimą, panaikinus asmeniui įtarimus, kaltinimus, jeigu nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti ar nešiotis ginklą gali būti panaikintas. 2014 m. lapkričio 27 d. pareiškėjui ginklas bei šoviniai buvo grąžinti nutraukus ikiteisminį tyrimą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu kaltininką R. S. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, 2014 m. lapkričio 13 d. nutarimas patvirtintas Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi. 2014 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 67-1-00712-14 dalyje, nesant R. S. veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių. 2017 m. balandžio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.86-IS-25 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriuje atliekamų licencijavimo funkcijų įvertinimo“ (toliau – ir Išvada) nustatyta, kad buvo nesiimta priemonių, kad būtų neišduoti arba panaikinti leidimai laikyti (nešiotis) ginklus asmenims (tarp jų ir pareiškėjui R. S.), kai buvo turima duomenų, kad tokie asmenys kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Ginklai buvo grąžinti neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatų taikymą. Ištaisant Išvadoje nustatytus trūkumus 2017 m. balandžio 25 d. Telšių aps. VPK buvo priimtas sprendimas Nr. 17-IL-86-00219-e panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001058, išduotą R. S., vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kuriame nurodoma, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bei Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, kur nustatyta, jog valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi šių priemonių – neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17, 18, 30 straipsnių nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyti atvejai, kada leidimai laikyti (nešiotis) ginklus yra panaikinami. Minėto įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Sprendimo panaikinimą lėmė gauti duomenys apie pareiškėjo veiksmus (Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014 lapkričio 12 d. nutarimas Nr. 67-1-00712-14), kai jis 2014 m. spalio 10 d. apie 14.30 val. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo žmoną pastūmė į sieną, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Taip pat, kaip ir pats pripažįsta, susinervinęs dėl žmonos priekaištų, daužė vazą bei kėdę, pasakė „užmušiu tave <...>“ bei metė į ją kėdės atlošą. Nutarime nurodyta, kad taip pasielgė būdamas girtas ir nesusivaldęs. Pats paminėtas faktas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostata leidžia smurtą artimoje aplinkoje vertinti kaip pakankamą įrodymą, pagrindžiantį smurtautojo pavojingumą aplinkiniams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624- 1319/2014). Todėl, turint duomenų apie smurtinio pobūdžio asmens veiksmus artimoje aplinkoje (pareiškėjas smurtavo prieš savo žmoną), siekiant užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnis įpareigoja imtis prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti, t. y. neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinti turimus leidimus. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu ir teismų praktika, mano, kad Telšių aps. VPK 2017 m. balandžio 25 d. priimtas sprendimas Nr. 17-IL-86-00219-e „Dėl leidimo laikyti ginklą panaikinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo patikslintas skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 17-IL-86-00219-e „Dėl leidimo laikyti ginklą panaikinimo“ (b. l. 18–19) teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamame sprendime (b. l. 18–19) nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2014 m. lapkričio 27 d. turi leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0001058. 2014 m. spalio 13 d. iš pareiškėjo buvo paimtas lygiavamzdis šautuvas, nes dėl smurto artimoje aplinkoje buvo pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo medžiagoje pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, nes pareiškėjas 2014 m. spalio 10 d. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo žmoną pastūmė į sieną, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. 2014 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, kaltininką R. S. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. 2014 m. lapkričio 13 d. nutarimą patvirtino Kelmės rajono apylinkės teismas. 2014 m. lapkričio 27 d. ginklas grąžintas pareiškėjui.

Atsakovas, priimdamas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 17-IL-86-00219-e „Dėl leidimo laikyti ginklą panaikinimo“ (b. l. 18–19) vadovavosi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės, redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2017-08-31), 92.3 straipsniu, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, jog B, C kategorijų ginklų, šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnis numato leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimo tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, jog leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija). Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Kaip konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.

Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Šioje byloje svarbu yra nustatyti, ar atsakovas turėjo duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę ir, remiantis jais, priėmė sprendimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį, teismas, vertindamas įrodymus, turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Anksčiau minėtame Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014 m. lapkričio 12 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 67-1-00712-14 (b. l. 38–40, toliau – ir Prokuratūros nutarimas), kuriuo rėmėsi atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą, nustatyta, jog pareiškėjas R. S. žodinio konflikto metu vieną kartą savo žmoną pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną. Pareiškėjo žmona pirminėje apklausoje parodė, kad dėl to jai šiek tiek skauda, į medikus ir med. ekspertus nesikreipė, jokių sužalojimų jai nepadaryta. Pastarajame nutarime (b. l. 38–40) taip pat nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, jog R. S. tyčia pastūmė savo žmoną, dėl ko ji atsitrenkė į sieną, tuo sukeldamas nuketėjusiajai fizinį skausmą, sužalojimų nepadarė, kitų jokių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko. Visa tai, nors ir nepateisina tokio kaltinamojo elgesio, tačiau rodo jo atliktų veiksmų mažesnį pavojingumą. R. S. padarė jam inkriminuojamą veiką, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jo padaryta veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektui, nukentėjusiajai didelio fizinio skausmo nesukėlė, jo padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat LR BK 37 straipsnio nuostatų kontekste, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam R. S.. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu (b. l. 38–40) ikiteisminis tyrimas nutrauktas atleidžiant R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui) dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo (LR BK 37 straipsnis).

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi (b. l. 26–27) patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 67-1-00712-14. Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartyje (b. l. 26–27) nurodyta, kad surinkti įrodymai patvirtina, kad visos prokurorės nutarime nurodytos būtinos LR BK 37 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti įtariamąjį R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo yra. Nors jis padarė nusikalstamą veiką, tačiau tik pastūmė nuketėjusiąją, dėl ko ji atsitrenkė į sieną ir pajuto fizinį skausmą, jokių sužalojimų nukentėjusiajai nepadarė, nei turtinės, nei neturtinės žalos nepadarė, todėl prokurorės nutarimas patvirtintinas.

Teismo vertinimu, įsiteisėjęs minėtas Prokuratūros nutarimas yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kadangi, kaip minėta, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, jog R. S. tyčia pastūmė savo žmoną, dėl ko ji atsitrenkė į sieną, tuo sukeldamas nuketėjusiajai fizinį skausmą, <...> tai rodo jo atliktų veiksmų mažesnį pavojingumą, taip pat nustatyta, jog pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą veiką. Tai, kad dėl pareiškėjo veiksmų ikiteisminis tyrimas nutrauktas tuo pagrindu, kad veika LR BK prasme pripažinta mažareikšme, nėra reikšminga, nes, kaip minėta, Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Teismas pažymi, kad iš Prokuratūros nutarimo ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties galima suprasti, kad buvo nustatyta, jog R. S. padarė jam inkriminuojamą veiką, tačiau įvertinus pareiškėjo padarytą veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat LR BK 37 straipsnio nuostatų kontekste, būtent tik represinių baudžiamojo proceso ir baudžiamosios teisės priemonių, o ne kitokių priemonių, taikymas nebūtų pagrįstas (kitaip tariant – nebūtų proporcingas).

Šiuo aspektu kartu akcentuotina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl nagrinėjamu atveju ginčijamo atsakovo sprendimo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pareiškėjui pagrįstumas turi būti vertinamas nepriklausomai nuo asmens (pareiškėjo) kaltės ir pasekmių vertinimo ikiteisminio tyrimo metu. <...> Pabrėžtina, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d nutartis administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017).

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių ir neišduoda leidimo laikyti (nešioti) ginklą arba panaikina turimus leidimus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz. 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Aptarti pareiškėjo veiksmai (tiksliau – pareiškėjo veiksmai 2014 m. spalio 10 d. namuose, kai būdamas apsvaigęs nuo alkoholio savo žmoną pastūmė į sieną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą) kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, visuomenės saugumui, pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo jo elgesio grėsmę.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo sprendime nepaminėti kiti duomenys apie pareiškėją, kurie laikytini papildoma informacija, neigiamai charakterizuojančia pareiškėjo asmenybę, t. y. iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimo (b. l. 36–37) matyti, kad pareiškėjas duodamas parodymus dėl 2014 m. spalio 10 d. įvykio nurodė, jog susinervinęs dėl žmonos priekaištų pradėjo daužyti vazą bei kėdę, pasakė: „užmušiu tave <...>“ bei metė į ją kėdės atlošą, tačiau, kiek prisimena, nepataikė, taip pasielgė būdamas girtas ir nesusivaldęs. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės tik dar labiau patvirtina, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Taigi, visuma faktinių aplinkybių įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto veikimo sritį. Kaip minėta, duomenys Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme nėra apibrėžti, todėl konkrečių kriterijų, kokia forma jie turėtų atsakingai įstaigai būti pateikiami, nėra ir teisėjų kolegija, įvertinusi jau minėtus rašytinius bylos įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pakankamą pagrindą priimti pareiškėjo skundžiamą sprendimą. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra.

Pareiškėjo argumentai, kad 2014 m. lapkričio 27 d. ginklas pareiškėjui buvo grąžintas ir skundžiamame sprendime nenurodytos jokios naujos aplinkybės, kurios pareigūnams tapo žinomos po 2014 m. lapkričio 27 d., t. y. nenurodytos jokios naujos aplinkybės, atsiradusios po jo ir žmonos konflikto, negali būti pagrindas panaikinti atsakovo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 17-IL-86-00219-e „Dėl leidimo laikyti ginklą panaikinimo“, kadangi, kaip minėta, aptarti pareiškėjo veiksmai kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, visuomenės saugumui.

Be to, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1V-693 patvirtinto Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo bei perduotų realizuoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų vertės apskaičiavimo aprašo 37 straipsnį, nutraukus ikiteisminį tyrimą, panaikinus asmeniui įtarimus, kaltinimus, jeigu nėra priežasčių, dėl kurių leidimas laikyti ar nešiotis ginklą, neterminuotas leidimas gali būti panaikintas, ginklai, šaudmenys grąžinami asmeniui, iš kurio jie paimti.

Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 93 punkte nustatyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir yra priimamas sprendimas. Išanalizavus Taisyklių XIII skyriaus nuostatas, daroma išvada, kad įstatymų leidėjas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti priimtas sprendimas panaikinti neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau jo priėmimo momentas yra siejamas su objektyvių įrodymų (medžiagos) apie aplinkybes, dėl kurių jis gali būti panaikinamas, surinkimu.

Nagrinėjamu atveju nors atsakovas objektyvius įrodymus turėjo 2014 m. lapkričio 27 d., kai grąžino pareiškėjui ginklą, o sprendimą Nr. 17-IL-86-00219-e pareiškėjo atžvilgiu „Dėl leidimo laikyti ginklą panaikinimo“ priėmė 2017 m. balandžio 25 d., tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo teismui pripažinti sprendimą neteisėtu. Kadangi ginčijamas sprendimas atitinka materialinės teisės normų reikalavimus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo naikinti sprendimo. Darydamas tokias išvadas, teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką bylose dėl institucijų, atsakingų už ginklų ir šaudmenų kontrolę, priimtų sprendimų, kuriais apribojamos asmens teisės į ginklų įsigijimą ir turėjimą (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-993-261/2015).

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pagrįstai priėmė 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 17-IL-86-00219-e „Dėl leidimo laikyti ginklą panaikinimo“. Pripažintina, jog pareiškėjo ginčijamas sprendimas priimtas pagal atsakovo kompetenciją, pagrįstas teisės aktų normomis, jo priėmimo metu nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, minėto akto forma atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, ginčijamas atsakovo sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą administracinį aktą. Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio1 punktu, 132 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. S. patikslintą skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 17-IL-86-00219-e „Dėl leidimo laikyti ginklą panaikinimo“ panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.